Kodėl baiminamasi Apokalipsės?

„JAU dešimtmečius krikščionių fundamentalistai pranašauja, kad artinasi [kažkoks] visuomenės žlugimas, — pažymi religines temas gvildenantis rašytojas Deimjanas Tompsonas žurnale Time. — Dabar, jų nuostabai, šios prognozės laikomos rimtomis, ir jas skelbia tie patys žmonės, kurie anksčiau iš to juokėsi: kompiuterių programuotojai, verslininkai bei politikai.“ Rašytojas sako, kad, bijodami 2000 metais numatomos pasaulinės kompiuterių krizės, „tikri pasauliečiai nelauktai tapo tūkstantmetininkais“, būgštaujančiais dėl ateinančių negandų, tokių kaip „masinė panika, vyriausybių bejėgiškumas, riaušės dėl maisto, lėktuvų susidūrimai su dangoraižiais“.

Visuotinį susirūpinimą dar padidina mažos religinės grupės, dažnai vadinamos „apokaliptinėmis“. 1999 metų sausį prancūzų dienraščio Le Figaro straipsnyje „Jeruzalė ir apokalipsės signalai“ buvo sakoma: „[Izraelio] saugumo tarnybų apskaičiavimais, daugiau kaip šimtas ‛tūkstantmetininkų’ ant Alyvų kalno ar netoli jo laukia parusijos arba apokalipsės.“

Knygoje 1998 Britannica Book of the Year yra specialus pranešimas apie „Pasaulio pabaigą skelbiančias sektas“. Jame, tarp kitų, minimos savižudžių sektos: „Dangaus vartai“, „Liaudies šventovė“, „Saulės šventyklos ordinas“ ir „Om Šinrikijo“ (Aukščiausioji tiesa), 1995 metais Tokijo metro paleidusi mirtinas dujas, nuo kurių 12 žmonių mirė ir tūkstančiai apsinuodijo. Apibendrindamas šį pranešimą, Čikagos universiteto religijotyros profesorius Martinas E. Martis rašė: „Verčiant kalendoriaus lapą, žymintį 2000 metus, kyla įkvėpimas; tai, reikia manyti, įkvėps visokius pranašavimus bei judėjimus. Kai kurie jų gali būti pavojingi. To laiko neturėtume sutikti abejingai.“

Apokalipsės baimės istorija

Apokalipse, arba Apreiškimu, vadinama paskutinė Biblijos knyga, parašyta pirmojo m. e. šimtmečio pabaigoje. Dėl pranašiško šios knygos pobūdžio bei simbolinės kalbos būdvardis „apokaliptinis“ pradėtas vartoti apibūdinant literatūros kūrinius, pasirodžiusius daug anksčiau, nei buvo parašyta biblinė Apreiškimo knyga. Mitologinė šios literatūros simbolika siekia senovės Persiją ir dar ankstesnius laikus. Enciklopedijoje The Jewish Encyclopedia kalbama apie „aiškiai babilonietišką daugelio mitologinių tos [žydų apokaliptinės] literatūros elementų pobūdį“.

Žydų apokaliptinė literatūra klestėjo nuo antrojo amžiaus p. m. e. iki antrojo m. e. amžiaus pabaigos. Aiškindamas šių rašinių atsiradimo priežastį, vienas biblistas rašė: „Žydai laiką dalijo į du amžius. Vienas — visiškai blogas šis dabartinis amžius... Todėl žydai laukė to laiko pabaigos. Kitas — ateinantis amžius, labai geras, Dievo duotas aukso amžius, kuriame vyraus taika, gerovė ir teisingumas... Kaip tas dabartinis amžius turėjo tapti būsimuoju amžiumi? Žydai tikėjo, kad pokyčiai įvyks ne žmogaus valia, tad laukė tiesioginio Dievo įsikišimo. ... Dievo atėjimo diena buvo pavadinta Viešpaties diena — tai šiurpus siaubo, niokojimo ir teismo laikas, žymintis naujojo amžiaus pradžią. Visoje apokaliptinėje literatūroje minimi šie įvykiai.“

Ar pagrįsta apokalipsės baimė?

Biblijos knygoje Apreiškime kalbama apie „didžiosios visagalio Dievo dienos kovą“, arba Armagedoną, per kurį bus sunaikinti piktieji; tada prasidės tūkstantmetis, kai Šėtonas bus įmestas į bedugnę, o Kristus teis žmoniją (Apreiškimas 16:14, 16; 20:1-4). Viduramžiais šias pranašystes kai kas suprato neteisingai, nes katalikų „Šventasis“, Augustinas (354—430 m. e. m.), buvo pasakęs, jog Tūkstantmetis prasidėjo gimus Kristui ir tęsis iki Paskutinio Teismo. Augustinas, matyt, mažai galvojo apie laikotarpius, bet priartėjus 1000-iesiems metams nuogąstavimai didėjo. Istorikai nesutaria, ar didelė buvo ta viduramžių apokalipsės baimė. Tačiau kad ir kiek paplitusi, ji pasirodė tikrai nepagrįsta.

Šiandien taip pat dėl religinių bei kitokių priežasčių nuogąstaujama, kad 2000 ar 2001 metais pasaulį ištiks baisi apokalipsė. Bet ar tie būgštavimai pagrįsti? Ar biblinės Apreiškimo, arba Apokalipsės, knygos žinia baugi? O gal trokštama? Kviečiame skaityti kitą straipsnį.

[Iliustracija 4 puslapyje]

Viduramžiais būgštavimai dėl apokalipsės pasirodė nepagrįsti

[Šaltinio nuoroda]

© Cliché Bibliothèque Nationale de France, Paris

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

Maya/Sipa Press