Niekas negali tarnauti dviem šeimininkams

1—3. a) Kokių finansinių problemų turi daugelis šeimų ir kaip kai kurie imasi jas spręsti? (Žiūrėk nuotrauką puslapio viršuje.) b) Kokių klausimų dėl vaikų auklėjimo kyla tiems, kas ketina uždarbiauti užsienyje?

„MANO vyras Džeimsas iš darbo kasdien grįždavo labai pavargęs. Bet jo algos vos užtekdavo mūsų kasdieniams poreikiams, — pasakoja Merilin.a — Norėjau palengvinti jo naštą, taip pat kad mūsų sūnus Džimis turėtų šį tą gražaus, kaip jo bendraklasiai.“ Merilin, be to, norėjo pasitaupyti ateičiai, paremti giminaičius. Nemažai jos draugų uždarbiavo užsienyje. Tačiau kai pati ėmė svarstyti tokią galimybę, ją užplūdo prieštaringi jausmai.

² Merilin buvo baisu pagalvoti, kad reikės palikti mylimą šeimą. Drauge su vyru ir sūnumi jie reguliariai užsiimdavo dvasine veikla. Kaip bus, kai ji išvyks? Antra vertus, ji matė, kad kiti, kurį laiką darbavęsi svetur, toliau su namiškiais tarnauja Dievui. Vis dėlto Merilin svarstė, kaip galės auginti Džimį nebūdama šalia, kaip padės vyrui jį auklėti ir drausminti „taip, kaip moko Jehova“ (Ef 6:4). Negi internetu?

³ Merilin teiravosi patarimo. Vyras nenorėjo, kad ji išvažiuotų, bet sakė nedrausiąs. Vyresnieji ir kiti bendruomenės nariai patarė pasilikti, tačiau keletas sesių ragino išvykti. Jos sakė: „Jeigu myli savo šeimą, tikrai važiuosi. Jehovai tarnauti juk gali visur.“ Nors ir kamuojama abejonių, Merilin atsibučiavo su vyru ir sūneliu ir iškeliavo. „Greit sugrįšiu“, — pažadėjo.

ŠEIMOS ĮSIPAREIGOJIMAI IR BIBLIJOS PRINCIPAI

4. a) Kodėl daugelis išvyksta dirbti svetur? b) Kas dažnai rūpinasi išvykusiųjų vaikais?

⁴ Dievas nenori, kad jo tarnai skurstų (Ps 37:25; Pat 30:8). Dar senovėje, kad išvengtų skurdo, Jehovos garbintojai keliaudavo į svečius kraštus. Štai gelbėdamas savo šeimą nuo bado patriarchas Jokūbas siuntė sūnus į Egiptą nupirkti maistob (Pr 42:1, 2). Šiandien dauguma emigrantų namus palieka ne bado vejami. Vieni gal įklimpo į skolas. Kiti tiesiog nori pakelti savo šeimos pragyvenimo lygį, patogiau įsikurti. Jeigu jų šalyje ekonomika prasta, jie išvyksta ten, kur užsidirbti lengviau. Nepilnamečius vaikus tada dažnai augina likęs vienas sutuoktinis, vyresnis brolis ar sesė, seneliai, kartais šeimos draugai. Daugeliui, žinoma, skaudu palikti vaikus ir antrąją pusę, bet kito pasirinkimo, jų manymu, nėra.

5, 6. a) Ko Jėzus mokė apie laimę ir saugumą? b) Ko, anot Jėzaus, galime Jehovą melsti? c) Kaip Jehova mumis rūpinasi?

⁵ Vargstančiųjų buvo ir Jėzaus laikais. Jie galbūt manė, kad būtų laimingesni ir saugesni, jei tik turėtų daugiau (Mk 14:7). Bet Jėzus mokė viltis sudėti ne į pragaištančius turtus, o į Jehovą — amžinų turtų Šaltinį. Kalno pamoksle jis sakė, kad tikroji laimė ir saugumas nepriklauso nuo to, ką žmogus turi ar kiek pastangų deda, kad užsitikrintų gerovę. Svarbiausia čia yra draugystė su dangiškuoju Tėvu.

⁶ Savo pavyzdinėje maldoje Jėzus mokė melsti Jehovą ne finansinio stabilumo, o „kasdienės mūsų duonos“, kitaip sakant, kad Dievas pasirūpintų būtiniausiais šios dienos poreikiais. Klausytojams Jėzus kalbėjo: „Liaukitės krovęsi turtus žemėje [...]. Verčiau kraukitės turtus danguje“ (Mt 6:9, 11, 19, 20). Galime būti tikri, kad Jehova rūpinsis mumis, kaip ir yra pažadėjęs. Vykdydami Dievo valią mes ne vien pelnome jo palankumą, bet ir aiškiai jaučiame jo globą — jis suteikia mums visa, ko reikia. Tad nepamirškime: tikroji laimė ir saugumas mums bus garantuoti tik tada, jei pasitikėsime rūpestinguoju Tėvu, o ne turtu. (Perskaityk Mato 6:24, 25, 31-34.)

7. a) Ką Jehova įpareigojo auklėti vaikus? b) Kodėl mokyti vaikus turi abu tėvai?

⁷ Jėzus skatino pirmiausia ieškoti Dievo teisumo. Klausyti šio pamokymo — tai ir ugdytis tokį kaip Jehovos požiūrį į šeimos pareigas. Mozės įstatyme galime įžvelgti principą, tinkantį krikščionims: tėvai privalo mokyti savo vaikus apie Jehovą. (Perskaityk Pakartoto Įstatymo 6:6, 7.) Šią užduotį Kūrėjas pavedė tėvui ir motinai, ne seneliams ar dar kam kitam. Karalius Saliamonas ne veltui sakė: „Mano vaike, klausyk savo tėvo pamokymo ir neatmesk savo motinos mokymo“ (Pat 1:8). Jehova nori, kad šeima gyventų drauge ir kad abu tėvai auklėtų ir mokytų savo atžalas (Pat 31:10, 27, 28). Girdėdami, kaip tėvai kasdien kalbasi apie Jehovą, ir matydami, kaip jam tarnauja, vaikai supras, ką iš tiesų reiškia būti krikščionimi.

NENUMATYTOS PASEKMĖS

8, 9. a) Kas dažnai nutinka, kai kuris nors iš tėvų išvyksta svetur? b) Kokią žalą gali patirti šeima, jei vaikai gyvena skyrium nuo tėvų?

⁸ Daugelis išvykstančių į užsienį supranta, kad palikti šeimą nėra gerai. Bet mažai kas nutuokia, kokios iš tiesų gali būti tokio sprendimo pasekmės (Pat 22:3).c Štai Merilin, vos išvažiavusią, ėmė graužti šeimos ilgesys. Liūdėjo ir vyras su sūnumi. Mažasis Džimis vis klausinėjo mamą: „Kodėl mane palikai?“ Nors Merilin planavo svetur uždarbiauti tik keletą mėnesių, užsibuvo ne vienus metus. Per tą laiką šeimoje daug kas pasikeitė. Džimis tapo uždaras, emocinis ryšys su mama žymiai susilpnėjo. Skaudančia širdimi Merilin sako: „Jo meilė man išblėso.“

⁹ Augdami atskirai nuo tėvų, vaikai kenčia emociškai. Jiems, be to, gali susiformuoti klaidingas supratimas, kas gera ir kas bloga.d Kuo vaikai mažesni ir kuo ilgiau nemato tėvų, tuo žala jų vystymuisi didesnė. Merilin bandė paaiškinti Džimiui, kad stengiasi jo labui. Tačiau sūnus jautėsi paliktas, jam atrodė, jog mama jo nebemyli. Iš pradžių Džimis pyko, kad mama išvažiavo. Bet vėliau jis ėmė pykti, kai ji grįždavo šeimos aplankyti. Kaip ir daugelis tokioje padėtyje atsidūrusių vaikų, Džimis manė, kad mama nebeverta jo klusnumo ir meilės. (Perskaityk Patarlių 29:15.)

10. a) Kas gali atsitikti su vaikais, jei tėvai, užuot skyrę jiems laiko ir dėmesio, tik perka dovanas? b) Ką šeima praranda, jei tėvas ar mama uždarbiauja svetur?

¹⁰ Merilin, norėdama bent kiek pataisyti padėtį, siuntė Džimiui pinigų ir visokiausių dovanų. Bet vėliau suprato šitaip tik stumianti jį dar toliau nuo savęs. Pati to nesuvokdama ji mokė sūnų labiau mylėti daiktus negu šeimą ir dvasinius dalykus (Pat 22:6). „Gali ir negrįžti, — sakė jai Džimis. — Tik siųsk dovanų.“ Merilin ilgainiui suprato, kad neįmanoma auklėti vaiko per atstumą — vien laiškais, telefonu, vaizdo skambučiais. „Per internetą juk neapkabinsi savo vaiko, nepabučiuosi prieš miegą“, — sako ji.

11. a) Kaip vieno iš sutuoktinių išvykimas uždarbiauti paveikia jųdviejų santykius? b) Kada Merilin suprato turinti grįžti namo?

¹¹ Nukentėjo ir Merilin ryšys su Jehova. Pasimatyti su bendratikiais ir išeiti į tarnybą ji galėjo tik sykį per savaitę, kartais dar rečiau. Taip pat atitolo nuo savo vyro Džeimso. Merilin turėjo atsispirti amoraliems viršininko pasiūlymams. Kadangi nebuvo drauge ir negalėjo vienas kitam išsipasakoti, tiek Merilin, tiek Džeimsas užmezgė artimus santykius su pašaliečiais ir vos neįpuolė į svetimavimo spąstus. Nors šios blogybės jiedu ir išsisaugojo, Merilin suprato, kad gyvendami atskirai jie negalėjo laikytis Biblijos priesako pasirūpinti vienas kito emocinėmis ir seksualinėmis reikmėmis. Negalėjo pasidalyti netikėta mintimi, pasikeisti šiltais žvilgsniais, vienas kitam nusišypsoti, paimti už rankos, apkabinti, dovanoti intymių akimirkų (Gg 1:2; 1 Kor 7:3, 5). Ir negalėjo kartu su sūnumi šlovinti Jehovą. „Kai kongrese išgirdau, kad reguliariai rengti šeimos dvasinio ugdymo vakarą yra būtina, jei norime pergyventi didžiąją Jehovos dieną, supratau, jog privalau grįžti namo, — prisimena Merilin. — Turėjau atgaivinti savo dvasingumą, atkurti santykius su namiškiais.“

PATARIMAI: GERI IR BLOGI

12. Kokį Biblijos principą būtų pravartu apsvarstyti tiems, kas uždarbiauja skyrium nuo savo šeimos?

¹² Merilin sprendimas grįžti namo buvo vertinamas prieštaringai. Vyresnieji pagyrė ją už tikėjimą ir ryžtą. Bet kiti, kurie irgi gyveno atskirai nuo savo antrosios pusės ir vaikų, jai nepritarė. Net atkalbinėjo: „Matysi, greitai vėl čia sugrįši. Pagalvok, kaip namie sudursi galą su galu?“ Krikščionys turėtų susilaikyti nuo tokių komentarų. Verčiau, kaip sakė apaštalas Paulius, „tepadeda jaunesnėms susiprasti, kad mylėtų savo vyrus ir vaikus, [...] darbuotųsi namuose“, suprantama, savo pačių namuose, „kad apie Dievo žodį nebūtų piktai kalbama“. (Perskaityk Titui 2:3-5.)

13, 14. Kodėl, norint klausyti Jehovos labiau nei šeimos narių, reikia tvirto tikėjimo? Prašom pateikti pavyzdį.

¹³ Nemažai emigrantų užaugo tokioje kultūrinėje aplinkoje, kur tradicijos ir ištikimybė šeimynykščiams, ypač tėvams, laikoma svarbiau už viską. Bet kartais koks paprotys ar šeimos narių pageidavimas krikščioniui gali būti netinkamas. Tada jam reikia tvirto tikėjimo, kad elgtųsi, kaip patinka Jehovai.

¹⁴ Štai Karina pasakoja: „Kai mudu su vyru uždarbiavome užsienyje, gimė sūnus Donas. Buvau neseniai pradėjusi studijuoti Bibliją. Visa giminė tikėjosi, kad parvešiu Doną namo tėvams, kol mes su vyru atsistosime ant kojų.“ Bet Karina buvo nusistačiusi auginti Doną pati. Giminaičiai, net vyras, iš jos juokėsi, vadino tingine. „Tuo laiku dar iki galo nesupratau, kuo bloga būtų keletui metų palikti Doną pas senelius, — sako Karina, — bet žinojau, kad auginti sūnų Jehova įpareigojo mus, tėvus.“ Kai Karina vėl pastojo, vyras reikalavo, kad ji pasidarytų abortą. Ankstesnis teisingas Karinos sprendimas sustiprino jos tikėjimą, tad ir šįkart ji buvo pasiryžusi klausyti Jehovos. Šiandien visa šeima — vyras, Karina ir abu vaikai — džiaugiasi, kad liko drauge. Jeigu kurio nors vieno ar abiejų vaikų auklėjimą Karina būtų atidavusi į kitų rankas, vargu, ar viskas būtų taip gerai susiklostę.

15, 16. a) Kokia buvo Viki vaikystė? b) Kodėl savo dukrą ji nusprendė auginti kitaip?

¹⁵ Mūsų sesė, vardu Viki, sako: „Keletą metų mane augino močiutė. Jaunesnė sesuo augo su tėvais. Kai jie mane vėl pasiėmė pas save, mano meilė jiems buvo atšalusi. Sesuo su tėvais bendraudavo laisvai, nesivaržydavo apkabinti, jų tarpusavio ryšys buvo labai glaudus. Aš priešingai, jaučiausi esanti kažkur toli nuo jų. Net ir vėliau, kai suaugau, buvo nelengva parodyti jiems savo jausmus. Kartu su seserimi patikinome tėvus, kad senatvėje jais pasirūpinsime. Tik aš tai darysiu labiau iš pareigos, o sesuo — iš meilės.

¹⁶ Mama dabar nori, kad atvežčiau jai savo dukrą, kaip ji kadaise atidavė mane močiutei. Aš taktiškai atsisakiau. Mudu su vyru norime auklėti dukrą taip, kaip moko Jehova. Ir aš jokiu būdu nenoriu suardyti savo ryšio su ja.“ Viki suprato, kad tikrai laiminga jausis tik tada, jeigu Jehova ir jo įstatymai jai bus svarbiau už materialinius siekius ir giminaičių nuomonę. Jėzus tiesiai pasakė: „Niekas negali vergauti dviem šeimininkams“ — Dievui ir turtams (Mt 6:24; Iš 23:2).

JEHOVA PALAIMINS MŪSŲ PASTANGAS SĖKME

17, 18. a) Kaip krikščionis gali apsispręsti net ir sunkiausiomis aplinkybėmis? b) Ką aptarsime kitame straipsnyje?

¹⁷ Dangiškasis Tėvas Jehova pažadėjo: jei svarbiausia mums bus Karalystė ir jo teisumas, jis suteiks mums visa, kas būtina (Mt 6:33). Taigi, kad ir kokiomis sudėtingomis aplinkybėmis krikščioniui tenka apsispręsti, jis visada gali rinktis tai, ką pataria Jehova. Juk Dievas garantuoja savo globą, patikina visada padėsiąs laikytis Biblijos principų, duosiąs išeitį net iš pačios kebliausios padėties. (Perskaityk 1 Korintiečiams 10:13.) Savo pasitikėjimą Jehova parodysime melsdami jį išminties, paklusdami jo priesakams. Jei kantriai Jehovos lauksime, jis mums padės (Ps 37:5, 7). Mūsų nuoširdžias pastangas tarnauti jam, vieninteliam mūsų Šeimininkui, Dievas palaimins sėkme. (Palygink Pradžios 39:3.)

¹⁸ Kas padėtų atkurti santykius, pairusius šeimos nariams nesant kartu? Ko būtų galima imtis, kad nė vienam iš šeimyniškių nereikėtų išvažiuoti uždarbiauti svetur? Kaip galėtume padėti ir kitiems šiuo klausimu teisingai apsispręsti? Tai aptarsime kitame straipsnyje.