Biuletenio „Mūsų tarnyba ir gyvenimas“ priedas
© 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
RUGSĖJO 1–7 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 29
Nepalaikyk nekrikščioniškų tradicijų ir papročių
wp16.06 p. 6, rėmelis
Dvasių pasaulis regėjimuose. Kas gyvena danguje
Milijonus žmonių valdo prietarai, kausto piktųjų dvasių baimė. Apsisaugoti jie bando burtais, amuletais, „stebuklingais“ gėrimais. Tačiau to daryti nereikia. Biblijoje randame paguodžiantį pažadą: „Viešpaties akys aprėpia visą žemę ir sustiprins tuos, kurie su juo visa širdimi“ (2 Metraščių 16:9). Tikrasis Dievas, Jehova, yra daug galingesnis už Šėtoną ir apsaugos jus, jeigu Juo pasitikėsite.
Kad Jehova saugotų, reikia sužinoti, kas jam patinka, ir taip elgtis. Štai pirmame amžiuje Efezo mieste krikščionys sunešė visas savo knygas, susijusias su magija, ir sudegino (Apaštalų darbų 19:19, 20). Taigi, kad turėtumėte Dievo apsaugą, reikia atsikratyti talismanų, amuletų, fetišų, burtų knygų, „apsaugančių“ siūlų ir viso kito, kas susiję su demonais.
Ginkime Biblijos mokymą apie mirusiuosius
13 Jeigu nesame tikri, ar koks nors paprotys neprieštarauja Biblijos mokymams, prašykime Jehovos duoti mums išminties. (Perskaityk Jokūbo 1:5.) Taip pat paieškokime informacijos mūsų leidiniuose. Galime pasitarti ir su bendruomenės vyresniaisiais. Žinoma, jie nenurodinės, ką daryti, bet galbūt atkreips mūsų dėmesį į tam tikrus Biblijos principus, pavyzdžiui, tuos, kurie aptariami šiame straipsnyje. Minėti žingsniai padės mums lavinti savo įžvalgą ir „atskirti gera nuo bloga“ (Hbr 5:14).
„Tavo tiesoje aš vaikščiosiu“
12 Dievui atgrasūs papročiai ir tradicijos. Šeimynykščiai, kolegos ir bendramoksliai galbūt ragina mus kartu dalyvauti gimtadieniuose ir kitose šventėse. Kas padėtų mums nesileisti įkalbamiems ir neprisidėti prie papročių, kurie neteikia garbės Jehovai? Derėtų vis pamąstyti, kodėl jis tokių dalykų nekenčia. Taip pat mūsų leidiniuose peržvelkime straipsnius, kuriuose aptariama įvairių šventadienių kilmė. Gerai suprasdami, kodėl jų nešvenčiame, būsime pasiryžę visuomet daryti tai, „kas patinka Viešpačiui“ (Ef 5:10). Jei tvirtai kliausimės Jehova ir jo Žodžiu, nepasiduosime žmonių baimei (Pat 29:25).
Ką vertinga radome
it „Meilikavimas“, pstr. 1
Meilikavimas
Tai apsimestinis, nenuoširdus ir perdėtas gyrimas norint įsiteikti; liaupsinimas; pataikavimas. Paprastai meilikaujama siekiant paglostyti kito žmogaus savimeilę ar tuštybę, ir toks elgesys liaupsinamajam tik kenkia. Meilikautojo motyvas – pelnyti kito palankumą, gauti iš jo materialinės naudos, priversti jį jaustis skolingą ar tiesiog paskatinti atsakyti tuo pačiu. Meilikavimu dažnai siekiama įvilioti žmogų į spąstus (Pat 29:5). Pataikūniška kalba tikrai neatspindi išminties iš aukštybių; ji veikiau būdinga šiam pasauliui, kuris persmelktas savanaudiškumo, šališkumo, veidmainystės (Jok 3:17). Nenuoširdumas, melas, žmonių aukštinimas ar šlovinimas, manipuliavimas kitų tuštybe – visa tai Dievui nepatinka (2 Kor 1:12; Gal 1:10; Ef 4:25; Kol 3:9; Apr 21:8).
RUGSĖJO 8–14 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 30
„Neduok man nei skurdo, nei turtų“
Meilė, teikianti tikrą laimę
10 Aišku, pinigų mums reikia. Jie gali suteikti mums šiokį tokį saugumo jausmą (Mok 7:12). Bet ar žmogus, kuris nesiekia turtų ir turi tik tai, kas būtiniausia, gali būti iš tiesų laimingas? Žinoma. (Perskaityk Mokytojo 5:11.) Agūras, Jakės sūnus, rašė: „Neduok man nei skurdo, nei turtų, tik suteik kasdienės duonos.“ Nesunku suprasti, kodėl jis nenorėjo skursti. Kaip jis pats sakė, pasidavęs pagundai vogti, jis paniekintų Dievo vardą. Bet kodėl Agūras nenorėjo būti turtingas? Jis paaiškino: „Kad, būdamas sotus, neišsiginčiau tavęs ir nesakyčiau: ‘Kas tas Viešpats?’“ (Pat 30:8, 9). Tu tikriausiai žinai žmonių, kurie pasitiki savo turtais, o ne Dievu.
11 Tie, kas myli pinigus, Jehovai nepriimtini. Jėzus mokė: „Niekas negali vergauti dviem šeimininkams: arba vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą niekins. Negalite vergauti Dievui ir turtams.“ Prieš tai jis buvo pasakęs: „Liaukitės krovęsi turtus žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys laužiasi ir vagia. Verčiau kraukitės turtus danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys nesilaužia ir nevagia“ (Mt 6:19, 20, 24).
12 Ne vienas krikščionis įsitikino, kad gyvendamas paprastai ne tik jaučiasi laimingesnis, bet ir turi daugiau laiko tarnauti Jehovai. Džekas iš Jungtinių Valstijų pardavė savo verslą ir didelį namą, nes matė, kad tai leis jam tarnauti pionieriumi drauge su žmona. Brolis sako: „Atsisakyti gražaus namo ir žemės sklypo užmiestyje buvo nelengva. Bet aš mąsčiau, kad metų metais problemos darbe mane išsunkdavo ir namo grįždavau pervargęs. O štai žmona, tarnaudama reguliariąja pioniere, visada buvo tokia laiminga. Ji sakydavo: „Mano darbdavys – pats geriausias!“ Dabar, kai ir aš esu pionierius, abu darbuojamės tam pačiam darbdaviui, Jehovai.“
w87 5/15 p. 30, pstr. 8
Jei bijosi Jehovos, būsi laimingas
◆ 30:15, 16. Kokia šių įvaizdžių prasmė?
Jie taikliai perteikia, kokia nepasotinama yra godulystė. Kaip siurbėlės godžiai siurbia kraują, taip godus žmogus nuolat trokšta pinigų ar valdžios. Kapas visada atviras – pasiruošęs priimti neribotą kiekį mirusiųjų. Bevaisės įsčios nuolat „šaukia“ vaikų (Pradžios 30:1). Perdžiūvusi žemė gerte geria lietų, bet netrukus ir vėl atrodo sausa. Ugnis ryjanti visa, kas į ją įmesta, savo liežuviais stengiasi pasiekti ir kitas arčiau esančias degias medžiagas. Panašiai elgiasi ir godus žmogus. Tačiau tas, kas gyvenime vadovaujasi Dievo išmintimi, neleis savanaudiškiems troškimams imti viršaus.
Mokykimės gyventi pagal išgales
Prieš ką nors pirkdamas, pataupykite. Nors taupyti prieš ką perkant lyg ir nebemadinga, tai yra vienas geriausių būdų išvengti piniginių bėdų. Tada nereikia skolintis, netenka mokėti ir didelių palūkanų, kurios gerokai padidintų pirkinio kainą. Biblijoje raginama pasimokyti išminties iš skruzdėlės. Ji „pripildo savo sandėlius vasarą ir surenka peną per pjūtį“ – taupo ateičiai (Patarlių 6:6–8; 30:24, 25).
Lik Jehovos Palapinėje amžinai!
18 O koks mūsų pačių požiūris į pinigus? Pasvarstyk: „Gal mano mintys tik ir sukasi apie juos? Jei pasiskolinau, gal delsiu grąžinti, manydamas, kad žmogus ir taip daug turi? Gal esu šykštokas arba turėdamas pinigų jaučiuosi už kitus pranašesnis? O gal kitus laikau materialistais vien dėl to, kad jie prie pinigo? Ar bičiuliaujuosi su visais bendratikiais, nežiūrėdamas jų turtinės padėties? O gal tik su turtingesniais?“ Atminkime, kad garbė svečiuotis Jehovos Palapinėje – nepelnyta. Branginkime ją ir saugokimės godumo pinigams. Tada Jehova nuo mūsų niekada nenusigręš. (Perskaityk Hebrajams 13:5.)
Ką vertinga radome
Kūrinija byloja apie Jehovos išmintį
11 Apie kitą nedidelį gyvūną, iš kurio galime pasimokyti kai ko svarbaus, Patarlių 30:26 (NW) rašoma: „Uoliniai damanai nėra galinga tauta, tačiau namus sau statosi ant uolos.“ Damanas truputį primena triušį, tik jo ausys trumpos ir apvalainos, taip pat kojos striukos. Gyvena akmeningose vietovėse. Uoliniams damanams labai praverčia gera rega. Užmatę grobuonį, tuojau slepiasi olose ir plyšiuose. Šitie gyvūnai telkiasi į glaudžias bendruomenes. Taip saugiau ir žiemą šilčiau.
12 Ko iš uolinio damano pasimokome? Pirmiausia įsidėmėkime, kad šis gyvūnas nėra lengvas grobis. Savo skvarbiu žvilgsniu jis iš tolo pastebi plėšrūną ir visad laikosi ten, kur esama olų, plyšių, kad galėtų greit šmurkštelėti į saugią vietelę ir likti gyvas, sveikas. Mums, gyvenantiems Šėtono valdomame pasaulyje, reikia geros dvasinės įžvalgos, – juk turime pastebėti, kur slypi pavojus! Apaštalas Petras krikščionis ragino: „Būkite blaivūs, budėkite! Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti“ (1 Pt 5:8). Jėzus, tarnaudamas žemėje, niekad neprarado budrumo, išsisaugojo Šėtono spąstų, nors piktasis ir labai kėsinosi į jo ištikimybę Dievui (Mt 4:1–11). Kokį gerą pavyzdį savo sekėjams Jėzus paliko!
13 Norint likti budriems, aišku, reikia pasinaudoti Jehovos siūloma dvasine apsauga. Niekada neapleiskime asmeninių Šventojo Rašto studijų, reguliariai lankykime krikščionių sueigas (Lk 4:4; Hbr 10:24, 25). Kaip uoliniai damanai yra glaudžiai susitelkę į būrius, taip ir mes laikykimės krikščioniškos brolijos, neatitolkime nuo bendratikių, stenkimės pakelti vieni kitiems dvasią (Rom 1:12). Jei šitaip leidžiamės Jehovos saugomi, galime pritarti psalmininko Dovydo žodžiams: „Viešpats – mano Uola, mano tvirtovė, mano gelbėtojas! Mano Dievas – mano Uola, kur randu pastogę, mano skydas ir mano išganymo jėga, mano pilis!“ (Ps 18:3 [18:2, Brb]).
RUGSĖJO 15–21 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 31
Išmintingi mylinčios mamos pamokymai
Skiepykite savo vaikams dorovines vertybes
Tegul žinios apie intymius santykius nebūna vienpusiškos. Vaiką įspėti būtina (1 Korintiečiams 6:18; Jokūbo 1:14, 15). Vis dėlto Biblijoje apie lytinį artumą pirmiausia kalbama kaip apie Dievo dovaną, o ne kaip apie Šėtono pinkles (Patarlių 5:18, 19; Giesmių giesmės 1:2). Aiškinti paaugliui tik apie pavojus būtų neteisinga – jo požiūris gali tapti iškreiptas, nepagrįstas Šventuoju Raštu. „Mano tėvai dažniausiai akcentuodavo seksualinį amoralumą, – sako Korina iš Prancūzijos, – todėl intymūs santykiai man ėmė rodytis atgrasūs.“
Žinios, kurias vaikai perima iš jūsų, neturi būti vienpusiškos. Meksikoje gyvenanti Nadia pasakoja: „Visada mėginu savo vaikams tinkamai paaiškinti, kad lytiniai santykiai yra natūralus ir gražus dalykas, žmonėms duotas paties Dievo Jehovos. Tačiau tokiems ryšiams puoselėti yra tam skirta terpė – santuoka. Intymūs santykiai gali teikti laimės arba atvirkščiai, daug sielvarto, nelygu kaip šia dovana naudojiesi.“
ijwhf straipsnis 4, pstr. 11–13
Kalbėkite su vaiku apie alkoholio pavojus
Imkitės iniciatyvos. „Vaikas gali drovėtis kalbėti apie alkoholį, – sako Markas iš Didžiosios Britanijos. – Savo aštuonmečio sūnaus paklausiau, ar gerti svaigalus yra tinkama. Stengiausi, kad atmosfera būtų maloni, vaikas nejaustų įtampos, ir tai padėjo jam atvirai išsakyti savo nuomonę.“
Jei šia tema kalbėsitės ne vieną kartą, vaikas viską įsidėmės geriau. Atsižvelgdami į jo amžių, apie alkoholį padiskutuokite ir kitomis progomis, pavyzdžiui, mokydami saugaus elgesio kelyje, šviesdami lytiniais klausimais.
Rodykite gerą pavyzdį. Vaikai tartum kempinės „sugeria“ visa, ką girdi ir mato. Tyrimai rodo, kad didžiausią įtaką jiems daro tėvai. Vadinasi, jeigu norėdami nusiraminti ar sumažinti įtampą vartojate alkoholį, vaikui atrodys, jog alkoholis padeda spręsti gyvenimo problemas. Todėl rodykite gerą pavyzdį – jei vartojate alkoholį, elkitės atsakingai.
Mokykite vaikus nuolankumo
Skatinkite rodyti dosnumą. Padėkite vaikui įsitikinti, kad „didesnė laimė duoti negu imti“ (Apaštalų darbų 20:35). Drauge sudarykite sąrašą žmonių, kuriems reikia pagalbos – apsipirkti, kur nors nuvykti ar ką paremontuoti. Eidamas padėti tiems žmonėms, veskitės ir vaiką. Tegul jis mato, kad rūpinimasis kitais jums teikia džiaugsmą ir pasitenkinimą. Taip vaiką mokysite nuolankumo pačiu paveikiausiu būdu – savo pavyzdžiu. (Biblijos principas: Luko 6:38.)
Ką vertinga radome
w93/3 p. 4, pstr. 7–8
Mokymas bibliniais laikais
7 Izraelyje ir tėvas, ir motina mokydavo savo vaikus nuo ankstyvo amžiaus (Pakartoto Įstatymo 11:18, 19; Patarlių 1:8; 31:26). Viename prancūzų žinyne Dictionnaire de la Bible (Biblinis žodynas) Biblijos mokslininkas E. Manženo rašė: „Kai tik vaikas pradėdavo kalbėti, jis išmokdavo kelias Įstatymo ištraukas. Jo motina pakartodavo eilutę, o kai jis ją įsimindavo, ji duodavo jam kitą. Vėliau užrašytą eilučių tekstą, kurias vaikai jau žinodavo mintinai, duodavo jiems į rankas. Taip jie susipažindavo su skaitymu, o paaugę galėjo tęsti savo religinį mokymą skaitydami ir mąstydami apie Viešpaties įstatymą.“
8 Tai leidžia manyti, kad pagrindinis mokymo metodas buvo mokymasis mintinai. Išmokti dalykai, susiję su Jehovos įstatymu ir jo elgesiu su savo tauta, turėjo pasiekti širdį (Pakartoto Įstatymo 6:6, 7). Apie juos reikėdavo mąstyti (Psalmių 76:12, 13). Kad jauni ir pagyvenę geriau prisimintų, mokantis buvo naudojamos įvairios pagalbinės atminties priemonės. Tai abėcėliniai akrostichai, kai tolesnės eilutės psalmėje prasidėdavo kita raide abėcėlės tvarka (pavyzdžiui, Patarlių 31:10–31), aliteracija (žodžiai prasidėdavo ta pačia raide arba garsu), skaičių naudojimas, pavyzdžiui, Patarlių 30–ojo skyriaus antroje pusėje. Įdomu, kad Gezero kalendorius, vienas seniausių senovės hebrajų rašto pavyzdžių, kai kurių mokslininkų nuomone, laikomas pratimais mokinio atminčiai treniruoti.
RUGSĖJO 22–28 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO MOKYTOJO 1–2
Mokykime jaunesniąją kartą
Atsakingos užduotys pavedamos ištikimiems vyrams
3 Tarnauti Jehovai mums yra gera, pavestas užduotis mes didžiai vertiname. Galbūt atliekame tokį darbą, kuris mums labai patinka, ir norėtume jį dirbti tol, kol pajėgsime. Vis dėlto reikia pripažinti, kad nuo Adomo dienų žmonės sensta ir vieną kartą keičia kita (Mok 1:4). Dėl tokios kartų kaitos dabartiniai krikščionys susiduria su iki šiol neregėtais iššūkiais. Kokiais? Šiandien Jehovos tauta atlieka kaip niekada didelį ir įvairialypį darbą. Įgyvendinti naujus užmojus labai padeda šiuolaikinės technologijos. Jos tobulėja labai sparčiai, todėl kai kuriems vyresniems bendratikiams prisitaikyti prie pokyčių nėra lengva (Lk 5:39). Bet net ir tiems, kurie stengiasi žengti koja kojon su visokiais išradimais, dėl amžiaus neretai trūksta jėgų, jie greit pailsta. Todėl labai pagirtina, kai vyresni bendratikiai iš meilės imasi ugdyti tuos, kurie tebetrykšta jaunatviška energija, rengti juos atsakingoms užduotims (Pat 20:29). Tai yra labai naudinga visai Jehovos organizacijai. (Perskaityk Psalmyno 71:18.)
4 Asmenims, einantiems viršesnes pareigas, ne visada lengva įgaliojimais pasidalyti su kitais. Kodėl? Vieni labai vertina savo pareigas ir nenori jų prarasti. Kiti nerimauja, kad jiems neprižiūrint darbas nebus gerai atliktas. Kai kurie mano, jog mokyti kitus jie tiesiog neturi laiko. Jaunesni broliai galbūt norėtų gauti daugiau atsakomybės, tačiau jeigu dėl minėtų priežasčių vis negauna, turi neprarasti kantrybės.
Ką vertinga radome
Jaunuoliai, jūsų Kūrėjas nori, kad būtumėte laimingi
14 Saliamonas buvo pasakiškai turtingas ir labai įtakingas valdovas. Sykį jis nusprendė išbandyti visokiausių gyvenimo malonumų ir tarė sau: „Pažiūrėsiu, kas gera iš to išeis“ (Mok 2:1–10, NW). Saliamonas ėmėsi statyti namus, kurti sodus ir parkus, linksmintis, kiek tik širdis geidžia. Kaip jis paskui jautėsi? Patenkintas? Laimingas? Štai paties Saliamono žodžiai: „Apsvarsčiau visa, ką mano rankos buvo padariusios. [...] Visa tai tik migla ir vėjų vaikymasis! Nebuvo nieko naudinga po saule!“ (Mok 2:11). Kokia svarbi pamoka! Ar priimsi ją į širdį?
RUGSĖJO 29–SPALIO 5 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO MOKYTOJO 3–4
Tegu jūsų santuoka lieka tvirta
ijwhf straipsnis 10, pstr. 2–8
Kai išmanieji įrenginiai tampa per daug svarbūs
● Išmintingai naudodamiesi elektroniniais įrenginiais galite savo santuoką sustiprinti. Pavyzdžiui, kai kurie sutuoktiniai taip palaiko ryšį, kai nėra kartu.
„Paprasčiausia žinutė „aš tave myliu“ arba „galvoju apie tave“ labai suartina“ (Džonatanas).
● Neišmintingai naudodamiesi technologijomis galite savo santuokai pakenkti. Pavyzdžiui, kai kurie savo elektroninių įrenginių tiesiog nepaleidžia iš rankų. Šitaip sutuoktiniui lieka mažiau laiko bei dėmesio.
„Kartais mano vyras būtų labiau linkęs kalbėtis su manimi, jeigu tuo metu nebūčiau įnikusi į telefoną“ (Džulisa).
● Kai kas sako, jog ir naudodamiesi mobiliuoju įrenginiu tuo pat metu gali prasmingai kalbėtis su sutuoktiniu. Anot sociologės Šeri Tekl, tai yra mitas. Akivaizdu, vienu metu dirbti kelis darbus nėra naudinga. Ji teigia: „Kuo daugiau darbų vienu metu darome, tuo prastesnė jų atlikimo kokybė.“
„Kalbėtis su vyru man malonu, bet ne tada, kai jis užsiima kitais reikalais. Tuomet jaučiuosi taip, lyg be elektroninio įrenginio jam daugiau nieko nereikia“ (Sara).
Reziumė. Tai, kaip naudojatės technologijomis, jūsų santuoką gali sustiprinti arba jai pakenkti.
Nuolat kurstyk „Jaho liepsną“
12 Kaip šiandien sutuoktiniai gali sekti Akvilo ir Priscilės pavyzdžiu? Pagalvok, gal kai kuriuos iš daugelio jums tenkančių darbų galėtumėte daryti bendrai? Pavyzdžiui, Akvilas su Priscile kartu ėjo į tarnybą. Taip pat jie kartu siuvo palapines. Judu galbūt dirbate skirtingus darbus, bet ar negalėtumėte drauge tvarkytis po namus ar išeiti apsipirkti? (Mok 4:9) Vienas kitam padėdami jausitės kaip komanda ir turėsite galimybių pasikalbėti. Robertas ir Linda susituokę jau daugiau kaip 50 metų. Robertas sako: „Atvirai kalbant, pramogauti mudviem stinga laiko. Bet suartina bendri darbai, pavyzdžiui, aš plaunu indus, o žmona juos šluosto. Ir labai džiaugiuosi, kai ji atėjusi padeda man ravėti daržą. Mūsų meilė toliau stiprėja.“
13 Bet atmink, kad vien būti drauge nepakanka. Viena sesė iš Brazilijos sako: „Gyventi kartu nėra tas pat, kas kartu leisti laiką. Šiandien gausu visokių užsiėmimų, net namuose atitraukiančių sutuoktinius vieną nuo kito. Supratau, kad būti drauge – dar ne viskas. Svarbiausia skirti dėmesio antrajai pusei.“ Tai gerai supranta ir Brunas su Taiza. Vyras sako: „Kai nutariame pabūti dviese, telefonus padedam į šalį ir tiesiog maloniai bendraujame.“
14 Tačiau kas tada, jeigu jums nebepatinka būti drauge? Gal skiriasi interesai, o gal net sunku vienam kitą pakęsti? Ką tada daryti? Prisiminkime, kad su santuoka yra kaip su laužu. Norėdami jį įkurti pirma uždegame kelis smulkius pagaliukus ir tik paskui ant jų dedam didesnes šakas ar malkas. Tad gal galėtumėt bent trumpai kasdien pabūti drauge? Užsiimkite abiem malonia veikla, o ne tuo, dėl ko pradėsite ginčytis (Jok 3:18). Nuo menkos ugnelės, žiūrėk, ir įsiliepsnos jūsų meilė.
Nuolat kurstyk „Jaho liepsną“
3 Kad „Jaho liepsna“ neprigestų, tiek vyras, tiek žmona turi stiprinti savo ryšį su Jehova. Kaip tai sutuoktinius suvienija? Jeigu pora brangina draugystę su dangiškuoju Tėvu, jie abu taiko jo pamokymus ir tai padeda įveikti problemas, dėl kurių meilė galėtų išblėsti. (Perskaityk Mokytojo 4:12.) Dvasingi žmonės stengiasi sekti Jehovos pavyzdžiu ir būti tokie pat kaip jis – malonūs, kantrūs ir atlaidūs (Ef 4:32–5:1). Jeigu pora ugdosi šias savybes, jų tarpusavio meilė auga. Sesė vardu Lena, ištekėjusi daugiau kaip prieš 25 metus, sako: „Dvasingą asmenį lengviau mylėti ir gerbti.“
Ką vertinga radome
it „Meilė“, pstr. 39
Meilė
„Laikas mylėti.“ Meilės nedera jausti tiems, kas, Dievo požiūriu, nėra jos verti arba kas sąmoningai renkasi nedorybės kelią. Mylėti reikia visus žmones, bet yra tam tikra riba – kai žmogus parodo, kad nekenčia Dievo, meilė jam turi baigtis. Tiek Dievas Jehova, tiek Jėzus Kristus brangina teisumą ir bodisi nedorybe (Ps 45:7; Hbr 1:9). Tad žmonės, akivaizdžiai nekenčiantys tikrojo Dievo, nebus tarp tų, kam reikšime savo meilę. Meilė žmonėms, kurie nekenčia Dievo, neturi prasmės, nes į Dievo meilę jie niekada neatsilieps (Ps 139:21, 22; Iz 26:10). Tokių žmonių Dievas pelnytai nekenčia ir yra nustatęs laiką, kada imsis prieš juos veiksmų (Ps 21:8, 9; Mok 3:1, 8).
SPALIO 6–12 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO MOKYTOJO 5–6
Kaip parodome pagarbą savo Dievui?
w08 8/15 p. 15–16, pstr. 17–18
Šlovink Jehovą kilnia elgsena
17 Ypač reikalaujama kilnumo garbinant Jehovą. „Būk apdairus, kai keli koją į Dievo Namus“, – sakoma Mokytojo 4:17 [5:1, NW]. Mozei ir Jozuei buvo liepta nusiauti kurpes jiems esant šventoje vietoje (Iš 3:5; Joz 5:15). Tai daryti jie turėjo iš pagarbos. Izraelio kunigai privalėjo vilkėti apatines kelnes „nuogam kūnui“ pridengti (Iš 28:42, 43). Tokio rūbo reikėjo todėl, kad šiems vyrams tarnaujant prie aukuro atsitiktinai nepasimatytų jų nuogumas. Net ir kunigų namiškiai turėjo būti, kaip reikalauja Dievo normos, kilnumo pavyzdys.
18 Vadinasi, prakilnus Dievo šlovinimas – tai pirmiausia pagarba jam. Tada ir pats garbintojas bus vertas pagarbos. Toks prakilnumas negali būti apsimestinis arba rodomas vien dėvint dailų drabužį. Ši savybė turi kilti iš šaltinio, kurį mato ne žmogus, o Dievas, – iš mūsų širdies (1 Sam 16:7; Pat 21:2). Kilnumas turi būti žmogaus savastis ir diktuoti mūsų elgesį, nuostatą, reguliuoti tarpusavio santykius, netgi formuoti požiūrį į save patį. Tegu visada ir iš visko, ką sakome ir darome, kiti mato, jog esame kilnūs. Savo elgesiu, manieromis, apranga ir išvaizda būkime tokie, kad ir mums tiktų apaštalo Pauliaus žodžiai: „Mes niekam jokiu atžvilgiu neduodame akstino nupulti, kad mūsų tarnystė nebūtų peiktina. Priešingai, visa kuo mes pasirodome Dievo tarnai“ (2 Kor 6:3, 4). Šitaip ‘visu kuo puošime savo Gelbėtojo Dievo mokymą’ (Tit 2:10).
Tegu Biblijos studijos praturtina tavo maldas
21 Jėzus kreipdavosi maldoje į Dievą pagarbiai, kupinas tikėjimo. Štai prieš prikeldamas Lozorių „Jėzus pakėlė akis aukštyn ir prabilo: ‘Tėve, dėkoju tau, kad mane išklausei. Aš žinojau, kad visuomet mane išklausai’“ (Jn 11:41, 42). Ar artindamasis prie Dievo malda rodai jam pagarbą, pasitikėjimą? Įsiklausyk į pagarbius pavyzdinės Jėzaus maldos žodžius ir suprasi, kas čia itin svarbu: kad Jehovos vardas būtų laikomas šventu, kad ateitų jo Karalystė ir būtų įgyvendinta jo valia (Mt 6:9, 10). Pagalvok apie savo paties maldas. Ar jos byloja, kad lauki Jehovos Karalystės, trokšti vykdyti jo valią, šlovinti šventą jo vardą? Visa tai turėtų atsispindėti tavo maldose.
„Įvykdyk, ką pažadi“
12 Bet krikštas yra tik pradžia. Privalome toliau ištikimai tarnauti Jehovai ir savo gyvenimu parodyti, kad duoto įžado laikomės. Todėl kiekvienas pamąstykime: „Kokią dvasinę pažangą padariau nuo krikšto? Ar tebetarnauju Dievui visa širdimi? (Kol 3:23) Ar dažnai meldžiuosi, kasdien skaitau Bibliją, lankau visas bendruomenės sueigas, kiek įmanoma dažniau einu į tarnybą? O gal mano entuziazmas kurioje nors iš šių sričių priblėsęs?“ Pasak apaštalo Petro, neveiklumo išsisaugosime, jei nepaliausime augti tikėjimu, pažinimu, ištverme ir dievotumu. (Perskaityk 2 Petro 1:5–8.)
Ką vertinga radome
Skaitytojų klausimai
Mokytojo 5:8 rašoma apie tai, kad neteisingi valdytojai engia vargšus. Tokie valdytojai turi nepamiršti, kad yra atskaitingi kitiems padėtimi už juos aukštesniems. O už pastaruosius gali būti dar aukštesnių. Deja, daugelis valdžioje esančių žmonių yra korumpuoti, dėl to liaudžiai tenka taikstytis su neteisybe.
Tačiau mąstydami apie šią eilutę galime guostis, kad padėtis nėra beviltiška. Visus valdytojus ir valdovus – net pačius aukščiausius – prižiūri Jehova. Tai žinodami jaučiamės ramūs. Galime bet kada kreiptis į Dievą pagalbos ir atiduoti jam savo naštas (Ps 55:22; Fil 4:6, 7). „Jehovos akys juk išžvalgo visą žemę – jis nori padėti tiems, kurie jam atsidavę visa širdimi“, – sakoma Biblijoje (2 Met 16:9).
Taigi Mokytojo 5:8 kalbama apie tai, kad vieni valdytojai yra pavaldūs kitiems, aukštesniems už juos. Dar ši eilutė primena, kad už visus viršesnis yra Jehova – aukščiausiasis Valdovas. Dabar valdžią jis yra suteikęs Sūnui, savo Karalystės Karaliui Jėzui Kristui. Jehova yra Visagalis ir mato viską. Jis yra teisingas, nešališkas. Toks pat yra ir jo Sūnus.
SPALIO 13–19 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO MOKYTOJO 7–8
Eik į namus, kuriuose gedima
„Verkite su verkiančiais“
12 Netekus ko nors iš artimųjų, paguodos galima rasti ir krikščionių bendruomenėje. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 5:11.) Kaip tu galėtum pastiprinti ir paguosti tuos, kurių dvasia prislėgta? (Pat 17:22, Brb) Prisimink, kad yra „laikas tylėti ir laikas kalbėti“ (Mok 3:7). Našlaujanti sesė Deilina sako: „Gedinčiam žmogui reikia išreikšti savo mintis ir jausmus. Todėl svarbiausia yra jį išklausyti ir nepertraukinėti.“ Junija, kurios brolis nusižudė, priduria: „Galbūt tau nepavyks visiškai suprasti, kokį sielvartą žmogus patiria, bet svarbu, kad tu stengiesi tai suprasti.“
Padėkime tiems, kam sunku
15 Prieš kelerius metus žmonos netekęs Viljamas sako: „Man gera girdėti, kai kiti pasidalija prisiminimais apie mano žmoną. Tada matau, kad žmonės ją gerbė ir mylėjo. Žmona man buvo labai brangi ir be jos neįsivaizdavau savo gyvenimo, todėl tokie atsiliepimai yra didžiulė paguoda ir labai sustiprina.“ Vyrą praradusi Bjanka sako: „Pasijaučiu geriau, kai kiti su manimi meldžiasi ir perskaito kokią Biblijos eilutę. Kartais jie papasakoja ką nors apie mano vyrą arba išklauso, kai pati ką nors apie jį pasakoju. Tai irgi padeda nusiraminti.“
„Verkite su verkiančiais“
16 Niekad nepamiršk, kokia galinga yra malda. Minėkime gedintį bendratikį savo maldose ir, kai yra galimybė, net melskimės drauge su juo. Tiesa, tai gali būti nelengva, ypač jei apima graudulys, bet nuoširdus tavo maldavimas už bendratikį, kad ir drebančiu balsu ar per ašaras, gali būti didelė paguoda ir tarsi priešnuodis sielvartui. Deilina sako: „Kartais, kai sesės ateina manęs paguosti, paklausiu, ar negalėtų garsiai pasimelsti. Iš pradžių jos gal vos renka žodžius, bet visada būna taip, kad po kelių sakinių jų balsas sustiprėja ir jos pasako tokią nuoširdžią maldą! Tvirtas jų tikėjimas, meilė ir rūpinimasis labai stiprina mano tikėjimą.“
„Verkite su verkiančiais“
17 Sielvartą visi išgyvena skirtingai. Vienus jis kamuoja trumpiau, kitus ilgiau. Todėl būkime pasiruošę atskubėti į pagalbą bet kada – ne vien tas pirmąsias dienas po nelaimės, kai aplink ir taip daug giminaičių bei draugų, bet ir vėlesniais mėnesiais, kai visi gedinčiojo artimieji jau bus išvažiavę ir jis likęs vienas. Patarlių 17:17 (NW) sakoma: „Tikras draugas myli visada ir užklupus nelaimei tampa broliu.“ Kad ir kiek laiko turės praeiti, kol netekties skausmas apmalš, būkime šalia ir nepaliaukime bendratikio guosti. (Perskaityk 1 Tesalonikiečiams 3:7.)
18 Turėkime omenyje, kad sutuoktinį praradusio bendratikio širdgėlą netikėtai gali sužadinti vestuvių metinės, tam tikra muzika, nuotraukos, užsiėmimai, net koks nors kvapas, garsas ar metų laikas. Skausmas gali grįžti kaskart, kai mūsų bendratikiui teks pirmą sykį vienam daryti tai, ką anksčiau darydavo su sutuoktiniu, pavyzdžiui, išsiruošti į suvažiavimą ar Minėjimą. Vienas brolis sako: „Tikėjausi, kad pirmosios vestuvių metinės [po žmonos mirties] sukels labai daug skausmo. Aišku, lengva nebuvo, bet keletas brolių ir sesių suorganizavo nedidelį sambūrį ir sukvietė artimiausius mano draugus, kad nebūčiau vienas.“
19 Atminkime, kad kenčiančiam netektį padrąsinimo reikia ne vien ypatingomis progomis. Junija sako: „Kai kas nors ateina į pagalbą arba pasisiūlo palaikyti kompaniją net ir ne per sukaktuves, jaučiuosi labai gerai. Tokie spontaniški susitikimai su bendratikiais man didelė paguoda.“ Žinoma, netekties sukelto skausmo visiškai nepašalinsime, atsivėrusios tuštumos visiškai neužpildysime. Bet jeigu stengsimės suteikti bendratikiams praktinę pagalbą, galėsime juos labai paguosti (1 Jn 3:18). Gabi sako: „Kokia dėkinga esu Jehovai už vyresniuosius, kurie su meile lydėjo mane kiekviename žingsnyje! Jų padedama iš tiesų pajutau, kaip Jehova apkabina mane savo mylinčiomis rankomis.“
Ką vertinga radome
„Visi matys, kad esate mano mokiniai“
18 Jeigu įsižeidėme, galbūt norėsime su bendratikiu apie tai pasikalbėti. Tačiau pirma vertėtų pasvarstyti: „Ar tikrai viską žinau? (Pat 18:13) Gal jis tai padarė nejučia? (Mok 7:20) Ar nesu ir pats kada nors taip pasielgęs? (Mok 7:21, 22) Ar pokalbis padės problemą išspręsti, ar ją tik dar labiau pasunkins?“ (Perskaityk Patarlių 26:20.) Galimas dalykas, pasvėrę visus už ir prieš prieisime prie išvados, kad geriausia būtų incidentą tiesiog pamiršti.
SPALIO 20–26 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO MOKYTOJO 9–10
Turėkime teisingą požiūrį į sunkumus
Neleisk savo širdžiai niršti ant Jehovos
20 Ar įžvelgi, kas tikrieji kaltininkai? Turime atminti, kad neretai patys sau prisidarome bėdų (Gal 6:7). Todėl kaltinti Jehovą būtų nederama ir net kvaila. Pailiustruokime tai pavyzdžiu. Vairuotojas smarkiai viršija leistiną greitį ir staigiame posūkyje nesuvaldo automobilio. Ar jis turi teisę už šį incidentą kaltinti gamintoją, kad sukonstravo automobilį, galintį važiuoti dideliu greičiu? Žinoma, ne. Jehova, mūsų Kūrėjas, davė žmonėms valios laisvę. Tačiau jis nurodė ir gaires, kuriomis jiems dera vadovautis, kad gebėtų apsispręsti teisingai. Tad nejau už savo klaidas verstume kaltę jam?
21 Žinia, vargų patiriame ne vien dėl savo kaltės. Daug kas priklauso nuo „laiko ir atsitiktinumo“ (Mok 9:11, Brb). Pagaliau nepamirškime, jog pagrindinis blogio sukėlėjas yra Šėtonas (1 Jn 5:19; Apr 12:9). Jis, o ne Jehova, yra mūsų priešas (1 Pt 5:8).
Jehova brangina nuolankius savo tarnus
10 Jei esame nuolankūs, lengviau yra susitaikyti su neteisybe. O jos gyvenime netrūksta. Išmintingasis karalius Saliamonas sakė: „Mačiau vergus raitomis jojant, o didžiūnus einant pėsčiomis tarsi kokius vergus“ (Mok 10:7). Taip jau būna, kad gabieji ne visada sulaukia pripažinimo, o tie, kas talentais nepasižymi, laikomi pagarboje. Vis dėlto Saliamonas sakė, kad geriau jau su esamomis aplinkybėmis susitaikyti, nei sielotis, kad ne viskas klostosi taip, kaip norėjome (Mok 6:9). Jei esame nuolankūs, lengviau priimti gyvenimą tokį, koks yra.
Ar tavo laisvalaikis prasmingas?
JEHOVA nori ne tik kad gyventume, bet ir kad džiaugtumės gyvenimu. Tai byloja nemažai Šventojo Rašto eilučių. Psalmyno 104:14, 15 antai rašoma, kad Jehova želdo „augalus žmonių reikalams, kad jie augintųsi maisto iš žemės ir vyno, kuris linksmina žmogaus širdį, ir alyvmedžių aliejaus, nuo kurio švyti veidai, ir duonos, kuri stiprina gyvastį“. Kaip žinia, javų derlių, aliejų ir vyną Jehova duoda mums maistui. Bet vynas dar ir „linksmina žmogaus širdį“. Galėtume gyventi be jo – vis dėlto jis „daro gyvenimą linksmesnį“ (Mok 9:7; 10:19). Taigi Jehova nori, kad būtume laimingi ir kad mums netrūktų „širdies džiaugsmo“ (Apd 14:16, 17).
2 Jeigu vis atrandame valandėlę įsižiūrėti į „padangių sparnuočius“ ir „lauko lelijas“ arba skiriame laiko šiaip kokiam užsiėmimui, kuris teikia atgaivą ir paįvairina kasdienybę, neturėtume dėl to jaustis kalti (Mt 6:26, 28; Ps 8:4, 5 [8:3, 4, Brb]). Laimingas, visavertis gyvenimas yra „Dievo dovana“ (Mok 3:12, 13). Ir galimybė papramogauti taip pat ateina nuo didžiojo Davėjo. Todėl žiūrėkime, kad mūsų elgesys net ir laisvalaikiu Jehovą džiugintų.
Ką vertinga radome
„Kalbėkite vien kas gera“
11 Apkalbos, šmeižtas. Žmonės mėgsta kalbėtis apie kitus, jų gyvenimą. Ir nieko bloga dalytis geromis naujienomis ar naudinga informacija, pavyzdžiui, kas neseniai pasikrikštijo arba kam reikia paguodos žodžio. Pirmajame amžiuje krikščionys labai rūpinosi vieni kitais ir dalijosi tarpusavyje vertingomis žiniomis apie bendratikius (Efeziečiams 6:21, 22; Kolosiečiams 4:8, 9). Tačiau tokios kalbos gali virsti apkalbomis, – jei iškreipiami faktai arba atskleidžiama konfidenciali informacija. Apkalbos gali privesti net prie labai žalingų kalbų – šmeižto. Šmeižtas yra „sąmoningas kitą juodinantis, garbę žeminantis prasimanymas“. Fariziejai, pavyzdžiui, griebėsi šmeižto norėdami apjuodinti Jėzų (Mato 9:32–34; 12:22–24). Šmeižtas neretai sukelia nesantaiką (Patarlių 26:20, NW).
12 Jehova nepraleidžia pro akis, jeigu kas naudojasi kalbos dovana šmeižti arba nesutarimams kelti. „Žmogaus, sėjančio nesantaiką tarp brolių“, jis nekenčia (Patarlių 6:16–19, Brb). Graikų kalbos žodis, verčiamas „šmeižikas“, yra diabolos, o juk šiuo prievardžiu vadinamas pats Šėtonas. Jis tapo „Velniu“ (graikiškai diabolos), nes apšmeižė Dievą (Apreiškimo 12:9, 10). Būtų baisu, jeigu savo kalba susitapatintume su Velniu. Krikščionių bendruomenėje neturi būti šmeižikiškos kalbos, keliančios vaidus ir nesutarimus, – o jie paminėti tarp įvairių kūno darbų (Galatams 5:19–21). Todėl prieš perpasakodamas ką nors apie kitus, pasvarstyk: „Ar tai tiesa? Ar pasakoti apie tai būtų korektiška? Ar išvis verta kam nors tai sakyti?“ (1 Tesalonikiečiams 4:11).
SPALIO 27–LAPKRIČIO 2 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO MOKYTOJO 11–12
Džiaukis gyvenimu
Grynas oras ir saulės šviesa – natūralūs „antibiotikai“?
Natūrali dezinfekcinė priemonė yra ir saulės šviesa. Žurnale Journal of Hospital Infection aiškinama, jog „dauguma oru plintančių ligų sukėlėjų saulės šviesoje žūva“.
Kuo ši informacija pravarti? Gal panorėsite daugiau laiko praleisti lauke – pabūti saulėje ir pakvėpuoti grynu oru. Veikiausiai pasijusite kur kas geriau.
Brangink gyvybės dovaną
6 Nors Biblija nėra sveikos gyvensenos ar mitybos vadovėlis, ji atskleidžia, ką šiais klausimais mano mūsų Kūrėjas. Jis įspėja: „Saugok savo kūną nuo žalingų dalykų“ (Mok 11:10). Persivalgymas ir persigėrimas Biblijoje smerkiami, nes kenkia sveikatai (Pat 23:20). Jehova tikisi, kad maistą ir gėrimus vartosime saikingai (1 Kor 6:12; 9:25).
7 Kiek branginame gyvybės dovaną, matosi iš to, ar vadovaujamės sveiku protu (Ps 119:99, 100; perskaityk Patarlių 2:11). Pavyzdžiui, turime pagalvoti, ką dedame į burną. Produkto, nuo kurio mums negera, nevalgome, net jeigu jis labai skanus. Sveika nuovoka taip pat sako, kad svarbu gerai išsimiegoti, reguliariai mankštintis, žiūrėti asmeninės higienos ir švaros namuose.
„Būkite žodžio vykdytojai“
2 Jehovos tarnai laimingi dėl daugelio priežasčių. Viena, mes nuolatos skaitome Dievo Žodį ir stengiamės taikyti, ką iš jo sužinome. (Perskaityk Jokūbo 1:22–25.)
3 Būti „žodžio vykdytojais“ visokeriopai naudinga. Pirmiausia, jei taip darome, patinkame Jehovai (Mok 12:13). Aišku, dėl to jaučiamės laimingi. Kadangi taikome Dievo Žodžio mokymus, gerai einasi mūsų šeimoms ir išsaugome artimą draugystę su bendratikiais. Tikriausiai ir tau taip yra. Be to, išvengiame bėdų, varginančių žmones, kurie nepaiso Jehovos valios. Apie jo įstatymus, priesakus, įsakus ir sprendimus karalius Dovydas labai teisingai pasakė: „Kas jų laikosi, tas gauna didį atlygį“ (Ps 19:7–11).
Ką vertinga radome
Biblijos rašytojų stilius skiriasi, tad ar gali būti, kad Biblija yra Dievo įkvėpta?
KAIP rodo faktai, vyrai, kuriuos Dievas pasitelkė užrašyti Šventąjį Raštą, neturėjo būti tarsi robotai, rašantys, kas diktuojama. Štai skaitome, kad apaštalui Jonui „Dievo įkvėptas“ Apreiškimas buvo atskleistas „ženklais“ ir kad tada Jonas „paliudijo Dievo žodį ir Jėzaus Kristaus liudijimą – visa, ką regėjo“ (Apreiškimo 1:1, 2, NW). „Dvasios įkvėpimu“ Jonas buvo „perkeltas į Viešpaties dieną“ ir jam buvo pasakyta: „Ką matai, surašyk ritinyje“ (Apreiškimo 1:10, 11, NW). Taigi Dievui tikriausiai atrodė tinkama leisti Biblijos rašytojams pasitelkus protinius sugebėjimus parinkti žodžius ir posakius savo regėjimams aprašyti (Habakuko 2:2), tačiau jis visada jiems vadovavo, kad parašytas kūrinys būtų ne tik be iškraipymų ir teisingas, bet ir derintųsi su Jehovos tikslu (Patarlių 30:5, 6). Kad reikėjo paties rašytojo pastangų, rodo Mokytojo 12:9, 10 (Brb), kur sakoma, jog jis turėjo viską ištirti, apsvarstyti ir sudėti „tinkamus pasakymus ir tiksliai užrašyti tiesos žodžius“. (Palygink Luko 1:1–4.)