Sunkiu metu pasitikėk Jehova

1, 2. a) Kuo mūsų situacija panaši į tremtinių, grįžusių iš Babilonijos į Jeruzalę? b) Nupasakok, kokių vargų teko patirti žydams. (Žiūrėk rėmelį „Agėjo, Zacharijo ir Ezros laikai“.)

AR TAVE kartais apima nerimas dėl ateities? Pavyzdžiui, praradai darbą ir nežinai, kaip aprūpinti šeimą? O gal politinė padėtis šalyje pasidarė nestabili arba esame persekiojami dėl tikėjimo? Kaip tokiomis aplinkybėmis apsaugoti saviškius? Jeigu tenka patirti tokių išmėginimų, tau naudinga bus pažvelgti į senovės Izraelio istoriją ir pasigilinti, kaip Jehova savo tautą gelbėjo iškilus panašioms problemoms.

² Žydams, daugelį metų praleidusiems Babilonijoje, buvo nelengva palikti patogų gyvenimą ir keliauti į kraštą, apie kurį daugelis mažai ką žinojo. Reikėjo stipraus tikėjimo. O kai pargrįžo, netrukus patyrė įvairių sunkumų. Ekonominės ir politinės sąlygos buvo nelengvos, taip pat kilo aplinkinių tautų priešiškumas. Kai kurie prarado ūpą tęsti Jehovos šventyklos atstatymo darbus. Taigi 520 m. p. m. e. Jehova siuntė du pranašus, Agėją ir Zachariją, uždegti žmones uolumu (Ag 1:1; Zch 1:1). Kaip matysime, pranašų padrąsinami žodžiai daug davė. Tiesa, praėjus dar beveik 50 metų, tautos dvasia vėl buvo palūžusi. Todėl gabus perrašinėtojas Ezra atvyko iš Babilono į Jeruzalę padrąsinti tautos ir paskatinti ją susitelkti į Dievo garbinimą (Ezr 7:​1, 6).

3. Kokius klausimus aptarsime? (Patarlių 22:19)

³ Agėjo ir Zacharijo pranašystės labai padėjo Dievo tautai praeityje kliautis Jehova ir atlaikyti priešiškumą. Tad ir mums jos labai pravers susidūrus su visokiais išmėginimais. (Perskaityk Patarlių 22:19.) Pasigilinkime, kokią žinią nuo Dievo perdavė Agėjas su Zachariju ir kokį pavyzdį parodė Ezra. Rasime atsakymus į šiuos klausimus: kokį poveikį sunkumai padarė iš Babilonijos grįžusiems žydams? kodėl neramiais laikais turime susitelkti į Dievo valios vykdymą? ir kaip galime stiprinti pasitikėjimą, kad Jehova padės visus vargus ištverti?

KAIP SUNKUMAI PAVEIKĖ ŽYDUS

4, 5. Kas galėjo numušti žydams entuziazmą?

⁴ Į Izraelio kraštą grįžusiems žydams buvo daug darbo. Jie greitai atstatė Jehovos aukurą ir paklojo šventyklos pamatus (Ezr 3:​1–3, 10). Tačiau entuziazmas netrukus išblėso. Kodėl? Be darbo prie šventyklos, dar reikėjo statytis namus, sėti laukus ir išmaitinti savo šeimas (Ezr 2:​68, 70). Be to, priešininkai visaip mėgino šventyklos atstatymą sužlugdyti (Ezr 4:​1–5).

⁵ Sunku buvo ir dėl ekonominio nestabilumo bei politinių neramumų. Kraštas tuo metu priklausė Persijos imperijai. Po karaliaus Kyro mirties 530 m. p. m. e. jo įpėdinis Kambizas surengė karinį žygį norėdamas užimti Egiptą. Pakeliui jo kareiviai tikriausiai reikalavo izraelitų duoti jiems maisto, vandens, suteikti pastogę ir tai sukėlė papildomų vargų. O kai Kambizo vietą užėmė Darijus I, prasidėjo visokie maištai ir politinė suirutė. Aišku, daugelis iš tremties grįžusių žydų tada nerimavo, ar pavyks pasirūpinti savo šeima. Taigi kai kuriems iš jų atrodė, kad dabar ne laikas užsiimti šventyklos statyba (Ag 1:2).

6. Kokių dar sunkumų žydai patyrė ir kuo Zacharijas juos patikino? (Zacharijo 4:​6, 7)

⁶ Perskaityk Zacharijo 4:​6, 7. Be ekonominių bėdų ir politinių neramumų žydai dar kentė persekiojimus. 522 m. p. m. e. jų priešininkams pavyko prastumti įsaką, draudžiantį tęsti Jehovos šventyklos atstatymą. Tačiau Zacharijas tautą patikino, kad Jehova pašalins visas kliūtis. 520 m. p. m. e. karalius Darijus panaikino aną draudimą ir netgi suteikė žydams finansinę bei kitokią paramą (Ezr 6:​1, 6–10).

7. Kaip Jehova laimino žydus, kuriems svarbiausia buvo vykdyti jo valią?

⁷ Agėjas ir Zacharijas paragino žmones uoliai tęsti šventyklos statybą ir patikino, kad Jehova žada jiems pagelbėti (Ag 1:​8, 13, 14; Zch 1:​3, 16). Pranašų įkvėpti, izraelitai 520 m. p. m. e. atnaujino darbus ir šventyklą baigė statyti mažiau nei per penkerius metus. Kadangi ištvermingai vykdė Dievo valią, jis pasirūpino ne tik materialinėmis, bet ir dvasinėmis jų reikmėmis. Dėl to žmonės ir toliau garbino Jehovą su džiaugsmu (Ezr 6:​14–16, 22).

NORIAI VYKDYK DIEVO VALIĄ

8. Kaip žodžiai iš Agėjo 2:4 skatina mus susitelkti į Dievo valios vykdymą? (Taip pat žiūrėk išnašą.)

⁸ Didysis suspaudimas vis arčiau, tad dabar kaip niekad svarbu uoliai vykdyti priesaką skelbti gerąją naujieną (Mk 13:10). Tačiau evangelizacijos darbui nemenka kliūtis gali būti pragyvenimo sunkumai ar priešiškumas. Kas padės ir toliau neapleisti Karalystės darbo? Atminkime, kad mūsų pusėje yra „Jehova, kareivijų Viešpats“.b Jeigu vykdyti Jehovos skirtą užduotį mums bus svarbiau nei siekti asmeninių interesų, jis mums padės. Tad nėra ko bijoti. (Perskaityk Agėjo 2:4.)

9, 10. Kaip viena sutuoktinių pora įsitikino, kad Mato 6:33 rašoma tiesa?

⁹ Pagalvok apie vieną sutuoktinių porą, Olegą ir Iriną.c Jie abu tarnauja pionieriais. Persikėlę padėti bendruomenei į kitą šalies vietą, jie neteko pajamų šaltinio, mat ekonominė padėtis ten labai sunki. Ištisus metus sutuoktiniai nerado pastovaus darbo. Tačiau abu patyrė, kaip Jehova jiems padeda, kartais – per bendratikius. Olegas, kuris iš pradžių dėl visko buvo labai prislėgtas, sako: „Stengėmės neišleisti iš akių to, kas gyvenime svarbiausia, ir kuo daugiau laiko būti tarnyboje.“ Sykiu pora ir toliau ieškojosi darbo.

¹⁰ Kartą, grįžę iš tarnybos, rado du krepšius su maisto produktais. Pasirodo, juos atvežė geras bičiulis, gyvenantis už 160 kilometrų. Olegas sako: „Darsyk įsitikinom, kaip mumis rūpinasi Jehova ir bendruomenė. Esam tikri, kad Jehova niekad nepamiršta savo tarnų, kad ir kokia beviltiška atrodytų padėtis“ (Mt 6:33).

11. Ko galime tikėtis, jei Dievo valia mums svarbiausia?

¹¹ Jehova nori, kad uoliai dirbtume jo paskirtą gyvybes gelbstintį darbą. Kaip minėjome 7 pastraipoje, Agėjas ragino tautiečius vėl imtis šventyklos statybos. Anot pranašo, tada Jehova žada juos laiminti (Ag 2:​18, 19). Tad Jehova laimins ir mūsų pastangas, jeigu tik susitelkiame į visų svarbiausią užduotį.

KAIP STIPRINTI PASITIKĖJIMĄ JEHOVA

12. Kodėl Ezrai ir kitiems tremtiniams reikėjo stipraus tikėjimo?

¹² 468 m. p. m. e. su antruoju tremtinių būriu iš Babilonijos į Jeruzalę parvyko Ezra. Ir jam, ir tautiečiams reikėjo stipraus tikėjimo, kad drįstų leistis į tokią kelionę. Jiems teko gabentis nemažai šventyklai suaukoto aukso ir sidabro, o keliuose nestigo pavojų, siautėjo plėšikai (Ezr 7:​12–16; 8:31). Netrukus paaiškėjo, kad ir pačioje Jeruzalėje nesaugu. Miestas buvo skurdžiai apgyventas, o sienos ir vartai neremontuoti. Kaip Ezros pavyzdys gali sustiprinti mūsų pasitikėjimą Jehovos pagalba?

13. Kas stiprino Ezros pasitikėjimą Jehova? (Taip pat žiūrėk išnašą.)

¹³ Ezra įsitikino, kad Jehova išbandymų laikais savo tarnams padeda. 484 m. p. m. e., Ezrai tikriausiai gyvenant Babilone, karalius Ahasveras buvo išleidęs įsaką išnaikinti žydus visose Persijos imperijos valdose (Est 3:​7, 13–15). Paties Ezros gyvybė pakibo ant plauko. Tokios grėsmės akivaizdoje žydai „visose srityse“ pasninkavo, raudojo ir aimanavo. Be abejo, jie meldė Jehovą pagalbos (Est 4:3). Įsivaizduok, kaip pasijautė Ezra ir jo tautiečiai, kai sąmokslininkų užmačia atsisuko prieš juos pačius! (Est 9:​1, 2) Tie įvykiai tikriausiai užgrūdino Ezrą būsimiems išbandymams ir sustiprino jo pasitikėjimą, kad Jehova savo tarnus apsaugos.d

14. Ką suprato viena sesė, patyrusi Jehovos pagalbą sunkiu metu?

¹⁴ Taip ir mes, kai sunkiu metu susilaukiame Jehovos pagalbos, mokomės dar labiau juo kliautis. Taip buvo Anastasijai, gyvenančiai vienoje iš Rytų Europos šalių. Kad išsaugotų savo politinį neutralumą, jai teko išeiti iš darbo. Sesė sako: „Anksčiau niekad nebuvo tekę likti be pajamų.“ Ir priduria: „Atidaviau viską į Jehovos rankas ir pamačiau, kaip jis manimi rūpinasi. Jeigu ir vėl prarasčiau darbą, man nebebus baisu. Dangiškasis Tėvas rūpinosi iki šiol, rūpinsis ir ateityje.“

15. Kas padėjo Ezrai išsaugoti pasitikėjimą Jehova? (Ezros 7:​27, 28)

¹⁵ Ezra matė, kad Jehova jam padeda. Mąstydamas, kaip Jehova jam padeda, Ezra, be abejo, įgydavo dar daugiau pasitikėjimo. Atkreipk dėmesį į jo žodžius: „Jehovos, mano Dievo, ranka buvo su manimi.“ (Perskaityk Ezros 7:​27, 28.) Savo knygoje Ezra panašiai sakė net šešis kartus (Ezr 7:​6, 9; 8:​18, 22, 31).

16. Kokiose situacijose aiškiai pajaučiame Dievo pagalbą? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁶ Jehova ir mums padės įvairiausiomis aplinkybėmis. Tuo įsitikinti galime, pavyzdžiui, kai reikia darbdavio prašyti laisvadienių kongresui arba patogesnio darbo grafiko, kad galėtume lankyti visas bendruomenės sueigas. Drąsiai su darbdaviu pakalbėkime ir rezultatai gali labai nustebinti. Tada ir mūsų pasitikėjimas Jehovos pagalba sustiprės.

17. Kaip Ezra sunkiu metu rodė nuolankumą? (Žiūrėk viršelio iliustraciją.)

¹⁷ Ezra nuolankiai prašė Jehovą pagalbos. Kaskart, kai pareigų našta atrodydavo per sunki, Ezra nuolankiai kreipdavosi malda į Dievą (Ezr 8:​21–23; 9:​3–5). Tai matydami ir kiti stengėsi jam padėti ir sekti jo tikėjimo pavyzdžiu (Ezr 10:​1–4). Jeigu slegia nerimas dėl pragyvenimo ar šeimos saugumo, turime su pasitikėjimu prašyti Jehovą pagalbos.

18. Kas gali padėti mums ugdytis pasitikėjimą Jehova?

¹⁸ Jeigu kreipiamės pagalbos į Jehovą ir priimame bendratikių paramą, mūsų pasitikėjimas Dievu stiprės. Trijų vaikų mama Erika per trumpą laiką patyrė labai skaudžias netektis. Mirė jos dar negimęs kūdikis ir mylimas vyras. Tačiau sesės pasitikėjimas Jehova nėmaž nesusvyravo. Prisimindama tuos liūdnus įvykius ji sako: „Niekad nežinai, kaip Jehova tau padės. Gal netgi visai netikėtais būdais. Atsakas į daugelį mano maldų buvo draugų žodžiai ir poelgiai. Jeigu bičiuliams išsipasakoju, jie gali daugiau ir padėti.“

PASITIKĖK JEHOVA IKI PAT GALO

19, 20. Kokį gerą pavyzdį parodė žydai, kurie negalėjo grįžti į Jeruzalę?

¹⁹ Kai ko pasimokome ir iš tų žydų, kurie į Jeruzalę grįžti negalėjo – vieni dėl amžiaus, kiti dėl sunkios ligos ar šeiminių įsipareigojimų. Tačiau jie grįžtančius noriai parėmė materialiai (Ezr 1:​5, 6). Atrodo, net po 19 metų nuo pirmųjų žydų parvykimo iš tremties kai kurie siuntė savanorišką paramą į Jeruzalę (Zch 6:10).

²⁰ Net jeigu mūsų galimybės tarnauti Dievui ribotos, atminkime, kad jis vertina mūsų pastangas. Antai Jehova nurodė Zacharijui, kad iš aukso ir sidabro, atsiųsto iš Babilonijos, padarytų vainiką (Zch 6:11). Tas vainikas turėjo būti „atminimas“ apie dosnias tremtinių aukas (Zch 6:14). Neabejokime, kad Jehova niekada nepamirš mūsų uolių pastangų tarnauti jam sunkiais laikais (Hbr 6:10).

21. Ko reikia, kad Jehova pasitikėtume visada?

²¹ Paskutinėmis dienomis, aišku, bus visokių sunkių situacijų. Sąlygos ateityje tikriausiai dar blogės (2 Tim 3:​1, 13). Tačiau nesileiskime nerimo užvaldomi. Agėjo dienomis Jehova savo tautai sakė: „Aš su jumis [...]. Nebijokite!“ (Ag 2:​4, 5). Dievas bus su mumis, jeigu tik stengiamės visomis jėgomis vykdyti jo valią. Jeigu taikome pamokas, kurias įžvelgiame iš Agėjo ir Zacharijo pranašysčių, taip pat sekame Ezros pavyzdžiu, išsaugosime savo pasitikėjimą Jehova tvirtą, kad ir kokie sunkumai užkluptų.