Europos teismas atitaiso skriaudą

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO GRAIKIJOJE

KARO tarnyba yra privaloma Graikijoje. Už atsisakymą eiti jon visada kali apie 300 Jehovos Liudytojų. Tarptautinės amnestijos organizacija laiko juos sąžinės kaliniais ir dažnai ragina besikeičiančias Graikijos vyriausybes išlaisvinti juos bei išleisti įstatymą, pagal kurį jie atliktų nebausminę civilinę tarnybą.

1988-aisiais išėjo naujas įstatymas, liečiąs karo tarnybą. Be kita ko, jame sakoma, jog „nuo karo tarnybos atleidžiami: ... šauktiniai, kurie yra pripažintos religijos tarnai, vienuoliai ar besirengiantys tapti vienuoliais, — jeigu jie to pageidauja“. Graikijos Stačiatikių bažnyčios kulto tarnai visada yra atleidžiami paprastai ir lengvai, be jokių sunkumų, niekuo nepažeidžiant jų pagrindinių žmogaus teisių. Ar taip bus ir su religinių mažumų tarnais? Netrukus viskas išaiškėjo.

Įkalinti nusižengiant įstatymui

Remdamiesi tuo įstatymu, 1989-ųjų pabaigoje ir 1990-ųjų pradžioje Dimitrijas Cirlis ir Timotiejus Kulumbas, Graikijos krikščioniškųjų Jehovos Liudytojų Centro susirinkimo paskirtieji tarnai, savo naujokų šaukimo komisijoms padavė prašymus atleisti nuo karo tarnybos. Kartu su prašymais jie pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jie yra praktikuojantys religijos tarnai. Kaip ir tikėtasi, prašymai nebuvo patenkinti tokia dingstimi, neva Jehovos Liudytojai nepriklauso „žinomai religijai“.

Prisistatę į karinio mokymo centrus, broliai Cirlis ir Kulumbas buvo suimti, apkaltinti nepaklusnumu ir uždaryti areštinėje. Tuo tarpu Krašto apsaugos generalinis štabas atmetė jų skundus dėl sprendimų, kuriuos priėmė naujokų šaukimo komisijos. Kariuomenės vadovybė argumentavo taip: Graikijos Stačiatikių bažnyčios Šventasis sinodas pranešė, jog Jehovos Liudytojų tikėjimas nėra pripažinta religija! Tai prieštaravo keleto civilinių teismų sprendimams, kad Jehovos Liudytojai tikrai yra žinoma religija.

O karo teismai nustatė Cirlį ir Kulumbą esant kaltus nepaklusnumu ir priteisė jiems ketverius metus laisvės atėmimo. Tuos nuosprendžius abu broliai apskundė Apeliaciniam karo teismui; šis dėl įvairių priežasčių tris kartus atidėjo skundų nagrinėjimą. Tačiau nė vieną sykį nedavė sutikimo laikinai paleisti apeliantų iš kalėjimo, nors Graikijos įstatymai numato tokią galimybę.

Tuo metu Aukščiausiasis administracinis teismas, remdamasis tuo, kad Jehovos Liudytojai tikrai priklauso žinomai religijai, kitame teismo procese panaikino Krašto apsaugos generalinio štabo sprendimus.

Tuos 15 mėnesių, kuriuos Cirliui ir Kulumbui teko praleisti Avlonos karo kalėjime, su jais, kaip ir su kitais Liudytojais, buvo elgiamasi ypač nežmoniškai ir žeminamai. Viename ano meto pranešime kalbama apie „prastas kalėjimo sąlygas, kuriomis gyvena [kaliniai Jehovos Liudytojai], minima sugedusi mėsa ir pelių uodegos, dažnai patiekiamos kartu su maistu, administracijos įnoriu trumpinamos lankymo valandos, vietos stoka, nes kameros perpildytos kalinių, o su tais kaliniais, kurie dėl religinių įsitikinimų yra atsisakę karo tarnybos, elgiamasi daug žiauriau“.

Galiausiai Apeliacinis karo teismas išteisino brolius Cirlį ir Kulumbą, bet ir nutarė, kad valstybė neįpareigota atlyginti jiems už sulaikymą, nes „pareiškėjai buvo sulaikyti dėl savo visiško aplaidumo“. Todėl teisiniuose sluoksniuose kilo pagrįsti klausimai: kas kaltas visišku aplaidumu? Liudytojai ar karo teismai?

Broliai buvo tuoj pat paleisti iš kalėjimo ir, atsižvelgiant į tai, kad jie religijos tarnai, galop išrašyti iš ginkluotųjų pajėgų. Kai juos paleido, Tarptautinės amnestijos organizacija paskelbė sveikinanti Dimitrijo Cirlio bei Timotiejaus Kulumbo išlaisvinimą ir išreiškė viltį, kad ateityje tarnai Jehovos Liudytojai bus atleidžiami nuo karo tarnybos pagal Graikijos įstatymus. Tačiau netrukus ta viltis sužlugo.

Tai kalėjimuose, tai vėl laisvėje

Kitam paskirtajam Jehovos Liudytojų religijos tarnui dėl tos pačios priežasties teko patirti šiek tiek kitokį sunkų išmėginimą. Anastasijas Jorjatis 1991-ųjų rugsėjo 11-ąją lygiai taip kreipėsi atleidimo nuo karo tarnybos. Po šešių dienų naujokų šaukimo komisija pranešė, kad jo prašymas nepatenkintas, nes Graikijos Stačiatikių bažnyčios Šventasis sinodas vėlgi nepripažįsta Jehovos Liudytojų religijos žinoma. Ir visa tai nepaisant aiškių Aukščiausiojo administracinio teismo nutarčių Cirlio ir Kulumbo bylose!

Raštiškame atsakyme iš Krašto apsaugos generalinio štabo pareiškiama: „Ministerija nusprendė nepatenkinti [Jorjačio] prašymo, remdamasi autoritetinga nuomone, išreikšta Graikijos Bažnyčios Šventojo sinodo, nelaikančio Jehovos Liudytojų žinoma religija.“ (Kursyvas mūsų.)

Sausio 20-ąją Jorjatis atvyko į Nafplijono mokymo centrą ir iš karto buvo uždarytas dalinio areštinėje. Vėliau jį perkėlė Avlonos karo kalėjiman.

1992-ųjų kovo 16-ąją Atėnų karo teismas Jorjatį išteisino. Tai buvo pirmas kartas, kai Graikijos karo teismas pripažino Jehovos Liudytojų religiją iš tiesų žinoma. Avlonos karo kalėjimo viršininkas jį tuoj pat paleido, bet liepė vėl prisistatyti prievolei į Nafplijono naujokų šaukimo centrą balandžio 4-ąją. Tądien Jorjatis vėl atsisakė stoti karo tarnybon, vėl buvo apkaltintas nepaklusnumu, antrą kartą suimtas ir patrauktas į teismą.

1992-ųjų gegužės 8-ąją Atėnų karo teismas išteisino jį naujoje kriminalinėje byloje, bet nusprendė neskirti jokios kompensacijos už sulaikymą. Jorjatis buvo tuojau paleistas iš Avlonos karo kalėjimo, tačiau palieptas dar trečią kartą prisistatyti prievolei į Nafplijono naujokų šaukimo centrą 1992-ųjų gegužės 22-ąją! Jis vėl atsisakė stoti karo tarnybon, trečią kartą buvo apkaltintas nepaklusnumu ir sulaikytas.

1992-ųjų liepos 7-ąją remdamasis tuo, kad Jehovos Liudytojai iš tikrųjų priklauso žinomai religijai, Aukščiausiasis administracinis teismas panaikino 1991-ųjų rugsėjo mėnesio sprendimą. 1992-ųjų liepos 27-ąją Jorjatis galų gale buvo paleistas iš Salonikų karo kalėjimo. 1992-ųjų rugsėjo 10-ąją Salonikų karo teismas jį išteisino, bet palaikė neturinčiu teisės į kompensaciją — vėlgi todėl, kad buvo įkalintas neva ‛dėl savo visiško aplaidumo’.

Platus atgarsis

Komentuodamas Jorjačio bylą, Europos Parlamentas pažymėjo: „O dėl lygybės prieš įstatymą bei teisės į nešališkumą principo, tai ši padėtis yra tarnų Jehovos Liudytojų diskriminacija.“

Tarptautinės amnestijos organizacija 1992-ųjų vasarį pareiškė „tikinti, jog [Anastasijas Jorjatis] yra kalinamas vien dėl to, kad kariuomenės vadovybė diskriminuoja tarnus Jehovos Liudytojus, ir reikalaujanti tuoj pat ir besąlygiškai paleisti jį kaip sąžinės kalinį“.

Net karo prokuroras, dalyvavęs viename Jorjačio teismo procese, pasakė: „Visuomenės kultūrinio išsivystymo lygis pasireiškia tuo, kaip ji tvarkosi tam tikromis aplinkybėmis, liečiančiomis jos piliečius. Jeigu mes čia, Graikijoje, norime, kad mūsų kultūra vystytųsi pagal Europos standartus, jeigu norime daryti pažangą, turime laikytis tarptautinių taisyklių ir atsikratyti išankstinio nusistatymo. Labiausiai tai pastebima pagarbos asmeninėms piliečių teisėms srityje. Tačiau tikri įvykiai ir vyriausybės taktika aiškiai rodo, kad prieš religines mažumas triumfuoja išankstinis nusistatymas bei religinis nepakantumas. Ši byla yra šiurkštus teisių pažeidimas.“

Janas Vaitas, Europos Parlamento narys iš Bristolio (Anglija), rašė: „Mintis, kad Jehovos Liudytojai nėra ‛žinoma religija’, šioje šalyje daug kam pasirodytų juokinga. Tikrai, nors jų palyginti nedaug, Liudytojai yra labai gerai pažįstami šioje šalyje ir dažnai eina po namus.“ Graikijoje skelbia daugiau kaip 26000 Liudytojų, tad vargu ar jie gali būti ‛nežinoma religija’!

Dešimties Europos Parlamento narių grupė raštiškai išreiškė savo pasipiktinimą Jorjačio byla; jie teigė, kad „labai stebisi ir apgailestauja“ dėl tokio žmogaus teisių pažeidimo Graikijoje.

Apeliacija Europos žmogaus teisių teismui

Išteisintos ir paleistos iš kalėjimo, visos trys religinės diskriminacijos aukos jautė etinę pareigą pateikti apeliaciją Europos žmogaus teisių teismui. Apeliacijos pagrindas buvo jų neįstatymiškas suėmimas, pats savaime neteisingas, ir jiems tekusios protinės bei fizinės kančios, taip pat nemenki moraliniai bei socialiniai padariniai, — juk laisvė jiems buvo atiminėjama tokį ilgą laiką. Todėl jie siekė teisėtos ir tinkamos kompensacijos.

Europos žmogaus teisių komisija vieningai priėjo išvadą, kad buvo pažeistos Cirlio ir Kulumbo teisės į laisvę ir asmens saugumą, kad jų suėmimas buvo neįstatymiškas, kad jie turi teisę į kompensaciją ir kad tribunolas neišnagrinėjo jų bylų teisingai. Panašią išvadą padarė komisija, tirianti Jorjačio bylą.

Neteisybė ištaisoma

Nagrinėti bylą buvo numatyta 1997-ųjų sausio 21-ąją. Teismo salėn susirinko daug žmonių — tarp jų vietinio universiteto studentai, žurnalistai ir būrelis Jehovos Liudytojų iš Graikijos, Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos.

Liudytojų advokatas p. Panas Bitsachis kalbėjo, kad „Graikijos valdžia atkakliai ir primygtinai nepripažįsta religinės mažumos“, būtent Jehovos Liudytojų. Jis pasmerkė Graikijos valdžios įprotį savo oficialią nuomonę apie Liudytojus grįsti jų pagrindinių oponentų — Graikijos Stačiatikių bažnyčios — požiūriu! Jis tęsė: „Kiek taip gali būti?.. Ir kada tai baigsis?“ Jis kalbėjo apie „atsisakymą pripažinti tam tikrą religinę bendruomenę, atsisakymą, kuris atrodo absurdiškas matant, kad juo tiesiogiai, atvirai, be jokių samprotavimų priešinamasi teisėtumui ir daugybei Aukščiausiojo administracinio teismo sprendimų“.

Graikijos vyriausybės atstovas patvirtino Graikijos valdžios šališkumą, teigdamas: „Nevalia pamiršti, kad iš esmės visi Graikijos gyventojai jau šimtmečiais priklauso Stačiatikių bažnyčiai. Todėl visai natūralu, kad Bažnyčios struktūra ir jos tarnų statusas bei vaidmuo Bažnyčioje yra gana aiškūs. ... Jehovos Liudytojų Bažnyčios tarnų statusas nėra toks aiškus.“ Kaip akivaizdžiai pripažinta, kad su Graikijos religinėmis mažumomis yra elgtasi šališkai!

Palaikoma religijos laisvė

Teismo nuosprendis buvo paskelbtas gegužės 29-ąją. Rūmų prezidentas p. Rolfas Rysdalas perskaitė sprendimą. Teismas iš devynių teisėjų vienbalsiai pripažino, kad Graikija pažeidė Europos konvencijos 5-ąjį ir 6-ąjį straipsnius. Be to, jis priteisė pareiškėjams apie 72000 JAV dolerių kompensaciją, įskaitant išlaidų sumą. Svarbiausia — sprendimas susidėjo iš daugelio vertų dėmesio argumentų religijos laisvės naudai.

Teismas pažymėjo, kad „kariuomenės vadovybė įžūliai nepaisė“ fakto, jog Aukščiausiojo administracinio teismo nutartimis Jehovos Liudytojai Graikijoje yra pripažinti „žinoma religija“. Toliau teismas komentavo: „Valdžių užsispyrimas nepripažinti Jehovos Liudytojų ‛žinoma religija’ ir tolesnė nepagarba pareiškėjų teisei į laisvę buvo diskriminacija, lyginant su tuo, kaip yra atleidžiami Graikijos Stačiatikių bažnyčios tarnautojai.“

Apie bylą viešai pranešė Graikijos žiniasklaida. Laikraštis Athens News paskelbė: ‛E[uropos] teismas smarkiai kritikuoja Graikiją dėl Jehovos ieškinio.’ Bylos Cirlis bei Kulumbas ir Jorjatis prieš Graikiją sprendimas suteikia vilčių, kad Graikijos valstybė suderins įstatymų leidybą su Europos teismo sprendimu ir Jehovos Liudytojai Graikijoje galės džiaugtis religijos laisve be vyriausybės, kariuomenės ar bažnyčios kišimosi. Be to, tai dar vienas Europos teismo nuosprendis dėl religijos laisvės, nukreiptas prieš Graikijos teismus.a

Jehovos Liudytojai brangina savo laisvę ir stengiasi išnaudoti ją tarnaudami Dievui bei padėdami savo artimui. Tie trys Liudytojai, religijos tarnai, perdavė savo bylas Europos žmogaus teisių teismui ne dėl pasipelnymo, bet grynai iš moralinių ir etinių paskatų. Taigi visi trys nusprendė priteistąją kompensaciją skirti vien mokymo darbui, dirbamam Jehovos Liudytojų.

[Išnaša]

[Iliustracija 20 puslapyje]

Estera ir Dimitrijas Cirliai

[Iliustracija 21 puslapyje]

Timotiejus ir Nafsika Kulumbai

[Iliustracija 22 puslapyje]

Anastasijas ir Kula Jorjačiai