Stebime pasaulį

◼ „Devynios iš dešimties dabar įvykstančių katastrofų susijusios su klimato kaita. Per du paskutinius dešimtmečius jų užregistruojama dvigubai daugiau — nuo 200 iki daugiau nei 400 per metus“ (DŽONAS HOLMSAS, JUNGTINIŲ TAUTŲ GENERALINIO SEKRETORIAUS PAVADUOTOJAS HUMANITARINIAIS KLAUSIMAIS IR SKUBIOS HUMANITARINĖS PAGALBOS KOORDINATORIUS).

Žmogaus teisės čiabuvių tautoms

2007 metais priimta Jungtinių Tautų deklaracija dėl čiabuvių tautų teisių dabar išversta į dvi kalbas — majų ir nahuatlių, kuriomis kalba daugiausia Meksikos čiabuvių. Laikraštyje El Universal rašoma: „Ne mažiau kaip 10 milijonų žmonių [Meksikoje] nesusipažinę su savo teisėmis. Todėl dažnai jie net nežino, jog tampa diskriminacijos aukomis.“ Manoma, jog vertimai padės jiems išsireikalauti, kad būtų gerbiamos pagrindinės jų teisės.

Parduodama nekaltybė

Kaip praneša žurnalas Newsweek Polska, sociologai sukrėsti, kad Lenkijoje yra jaunuolių, kurie pasiruošę parduoti savo pirmuosius lytinius santykius. „Iš visų pusių jaunuoliai kasdien bombarduojami nuostata, kad viskas parduodama“, — sako psichologas Jacekas Kuženpa iš Zeliona Guros universiteto. Vis dažniau nekaltybė netgi parduodama iš varžytynių internetu. Tačiau kaina, kurią jaunuoliai moka už šį žingsnį, didelė. Psichologo teigimu, „toks sprendimas atsilieps visam likusiam jaunuolių gyvenimui ir būsimos santuokos saitams“.

Amazonės baseine būta urbanistinės civilizacijos

Neaprėpiamuose Amazonės baseino pietuose, kur anksčiau, kaip buvo manoma, driekėsi žmogaus nepaliesti miškai, kadaise galėjo būti gyvenviečių, „apjuostų aukštomis sienomis“. Prie tokios išvados priėjo antropologai, dirbantys Mato Grose, Brazilijoje. 30000 kvadratinių kilometrų teritorijoje jie aptiko „daug grupelėmis susispietusių aptvertų miestų ir kaimelių“, dabar apaugusių atogrąžų mišku. Kai kurių miestų plotas siekė 60 hektarų. Floridos universiteto antropologai, padarę šį atradimą, savo pranešime teigia, jog „gyvenvietės klestėjo apytiksliai nuo 1250-ųjų iki 1650-ųjų, kol europiečių kolonizatoriai ir jų įvežtos ligos neišnaikino kone visų vietinių gyventojų“.

Augalai padeda sveikti po operacijos

Jau seniai buvo spėjama, kad ryšys su gamta gali sumažinti įtampą, sukelti teigiamų emocijų ir palengvinti ligonio kančias. Naujausi tyrimai tai patvirtina. „Po operacijos vieni pacientai buvo guldomi į palatas, kuriose buvo augalų, kiti į tokias, kur jų nebuvo“, — pranešama internetiniame žurnale Science Daily. Pacientai, kurių palatose žaliavo augalai, jautė mažesnį skausmą, jiems reikėjo žymiai mažiau skausmą malšinančiųjų, jų širdies ritmas ir kraujospūdis buvo geresnis, jiems labiau patiko palatos aplinka, nei kitos grupės ligoniams. 93 procentai pacientų, kurių palatoje buvo augalų, sakė, kad būtent jie ir buvo „pati teigiamiausia“ palatos detalė.