Stichinės nelaimės — laiko ženklas?

„TAUTA sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę. Vietomis bus badmečių ir žemės drebėjimų. Tačiau visa tai — tik kentėjimų pradžia.“ Prieš 19 šimtmečių Jėzus Kristus šiais žodžiais paaiškino savo mokiniams, kad tokios nelaimės kartu su savivalės augimu ir gerosios naujienos apie Dievo Karalystę pasauliniu skelbimu bus sudėtinio „šios daiktų sistemos pabaigos“ (NW) ženklo pradžia (Mato 24:3-14).

Turėdami tai omenyje, mes galime paklausti: ar nebūna katastrofiškų žemės drebėjimų, uraganų, potvynių, sausrų bei badų daugiau negu ankstesnių kartų metu? Ir dėl viso to ar ne atitinkamai daugiau žmonių kenčia, nepaisant mokslo ir technikos laimėjimų?

Daugeliui atsakymas aiškus: taip. Pavyzdžiui, žurnalas New Scientist perspėja, kad „pasaulis gali tikėtis daugiau nelaimių paskutiniame 20 amžiaus dešimtmetyje negu ankstesniaisiais“. Panašiai pareiškė ir Pasaulio meteorologinės organizacijos direktorius Jungtinių Tautų leidinio UN Chronicle 1991-ųjų birželio numeryje: „Tendencija gana aiški. Nuo septintojo iki devintojo dešimtmečio... didelės stichinės nelaimės vyko penkis kartus dažniau, o ekonominiai nuostoliai išaugo tris kartus.“ Pateikdamas nedidelę prognozę šia tema, JT Pasaulinės sveikatos organizacijos žurnalas World Health pažymėjo: „Stichinių nelaimių ir jų niokojančių padarinių pavyzdžius galima sekti per visą istoriją. Tačiau artėjant 21 amžiui, susiduriame su besikeičiančiomis demografinėmis, ekologinėmis bei technologinėmis sąlygomis, dėl kurių daugelį gyventojų labiau pažeidžia tiek stichinės nelaimės, tiek žmogaus sukeltos katastrofos.“

Nė vieno, kuris seka dabartinius įvykius, nestebina tokie pareiškimai. Masinės informacijos priemonės niekada nestokoja sensacingų naujienų: vulkano išsiveržimas Filipinuose, žemės drebėjimas Kalifornijoje, potvynis Bangladeše, badas Somalyje, uraganas Havajuose ar didžiulė banga Nikaragvoje. Vargu ar būna mėnuo be pranešimo apie nelaimę viename arba kitame žemės kampelyje.

Kai kurie žmonės praleidžia tai kaip kažką nereikšminga. Jie teigia, kad tariamas nelaimių didėjimas mūsų laikais yra tik dėl gausesnės informacijos arba tikslesnės statistikos. Toliau jie įrodinėja, kad daugiau žmonių kenčia dėl nelaimių tik todėl, kad šiandieną yra daugiau žmonių. Ar šie argumentai išsamūs?

Atkreipk dėmesį, kas pasakyta anksčiau cituotame New Scientist straipsnyje. „Šio amžiaus septintajame dešimtmetyje buvo pranešta apie 523 nelaimes, o aštuntajame — apie 767. Devintajame dešimtmetyje jų skaičius pasiekė 1387.“ Toliau aiškinama, kad „per pastarąjį dešimtmetį rodiklis iš dalies akivaizdžiai padidėjo atviresnių pranešimų apie nelaimes Kinijoje ir Tarybų Sąjungoje sąskaita“. Po to priduriama: „Jei net ir taip, šis skaičius auga.“ Spartaus nelaimių skaičiaus didėjimo negalima tinkamai paaiškinti vien dėl informacijos augimo arba tikslesnės statistikos.

Toliau UN Chronicle 1992-ųjų kovo numeryje praneša: „Per du pastaruosius dešimtmečius dėl stichinių nelaimių ‛nuniokojimų, sunkumų ir kentėjimų’ 3 milijonai žmonių prarado gyvybę ir daugiau nei 800 milijonų nukentėjo.“ Tai reiškia, kad apytikriai vieną iš septynių žmonių, gyvenančių žemėje, palietė kokia nors nelaimė ar tragedija. Tai iš tikrųjų sukrečia ir mažai belieka abejonių, kad mes gyvename sukrėtimų ir neramumų amžiuje.

Kadangi Biblija nusako tokį didelių nelaimių laikmetį, ar tai reiškia, kad Dievas atsakingas už šias nelaimes ir dėl jų kilusias kančias? Taip galvoja daugelis žmonių. Tačiau ką rodo faktai? O kas svarbiausia, ką rodo Biblija?

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 3 puslapyje]

Vidurinė nuotrauka: Mark Peters/Sipa Press

WHO/League of Red Cross