Kai įvyksta stichinės nelaimės

Akra (Gana), 1995 metų liepos 4-oji. Smarkūs lietūs, kokių nėra buvę beveik 60 metų, sukėlė didelį potvynį. Apie 200000 gyventojų prarado visa, ką turėjo, 500000 asmenų nebegalėjo patekti į savo namus, o 22 žmonės žuvo.

San Andželas (Teksasas, JAV), 1995 metų gegužės 28-oji. Tornadai bei kruša nuniokojo šį miestą su 90000 gyventojų padarydami nuostolių apytikriai už 120 milijonų JAV dolerių.

Kobė (Japonija), 1995 metų sausio 17-oji. Žemės drebėjimas, trukęs tik 20 sekundžių, tūkstančius žmonių pražudė, dešimtis tūkstančių sužalojo ir šimtus tūkstančių padarė benamiais.

MES gyvename tokiu laiku, kurį galima pavadinti stichinių nelaimių era. Jungtinių Tautų pranešimai parodo, kad per 30 metų laikotarpį nuo 1963 iki 1992 metų kasmet vidutiniškai 6 procentais padidėja skaičius žmonių, kurie žūsta, būna sužeisti arba netenka savo pastogės dėl stichinių nelaimių. Tokia niūri padėtis privertė JT paskutinį mūsų amžiaus dešimtmetį paskelbti „Tarptautiniu kovos su stichinėmis nelaimėmis dešimtmečiu“.

Žinoma, gamtos jėgos — tokios kaip audra, vulkano išsiveržimas arba žemės drebėjimas — ne visada atneša nelaimę. Šimtai jų įvyksta kasmet ir nepadaro nuostolio žmonėms. Bet kai jos pasiglemžia gyvybes ar turtą, tikrai yra nelaimė.

Stichinių nelaimių gausėjimas, matyt, yra neišvengiamas. Knygoje Natural Disasters—Acts of God or Acts of Man? (Stichinės nelaimės — Dievo ar žmogaus veiksmai?) rašoma: „Žmonės keisdami aplinką sudaro palankesnes sąlygas kilti kai kurioms stichinėms nelaimėms ir veikia taip, jog patys pasidaro neapsaugoti nuo tokių nelaimių.“ Knygoje duodamas toks paaiškinimas: „Silpnas žemės drebėjimas lūšnyne, kur ant stataus tarpeklio šlaito pastatyta daug namų iš dumblo plytų, labai lengvai gali sukelti nelaimę — žmonių žūtį bei kančias. Bet ar nelaimės priežastis daugiau yra požeminis smūgis, ar tai, kad žmonės gyvena tokiuose pavojinguose namuose ir tokioje pavojingoje vietoje?“

Žmonėms, tyrinėjantiems Bibliją, yra dar ir kitas pagrindas nesistebėti stichinių nelaimių gausėjimu. Beveik prieš 2000 metų Jėzus Kristus išpranašavo, kad „daiktų sistemos pabaiga“ bus paženklinta, be viso kito, tuo, kad „vietomis bus badmečių ir žemės drebėjimų“ (Mato 24:3, NW; 24:6-8). Biblijoje taip pat išpranašauta, kad „paskutinėmis dienomis“ žmonės bus savimylos, pinigų mėgėjai, neturintys įgimto prisirišimo ir nekenčiantys to, kas geraa (2 Timotiejui 3:1-5). Dėl tokių bruožų žmogus dažnai savo veiklą nukreipia prieš aplinką, todėl žmonės dar labiau nukenčia nuo gamtos jėgų. Žmogaus veiklos sukeltos nelaimės yra tos nemeilingos visuomenės, kurioje dauguma priversti gyventi, padarinys.

Mūsų planetos gyventojų skaičiui gausėjant, rizikai dėl žmonių elgesio didėjant bei žemės išteklius vis labiau eikvojant, stichinės nelaimės ir toliau kamuos žmoniją. Teikti pagalbą nėra lengva; apie tai rašoma tolesniame straipsnyje.

[Išnaša]

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

Viršuje: Information Services Department, Gana; dešinėje: San Angelo Standard-Times

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 2 puslapyje]

VIRŠELYJE: Maxie Roberts/Maloniai leidus THE STATE