Sargybos bokšto INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
Sargybos bokšto
INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
lietuvių
  • BIBLIJA
  • LEIDINIAI
  • SUEIGOS
  • w97 12/15 p. 2–3
  • Kalėdos — pasaulietinė ar religinė šventė?

Susijusios vaizdo medžiagos nėra.

Vaizdo siužeto įkelti nepavyko.

  • Kalėdos — pasaulietinė ar religinė šventė?
  • Sargybos bokštas 1997
  • Panašūs
  • Kodėl nedera laikytis Kalėdų papročių?
    Sargybos bokštas skelbia Jehovos Karalystę 2015
  • Šiuolaikinių Kalėdų šaknys
    Sargybos bokštas 1997
  • Kodėl Kalėdos švenčiamos netgi Rytuose?
    Sargybos bokštas 1999
  • Ką tau reiškia Kalėdos?
    Sargybos bokštas 1995
Daugiau
Sargybos bokštas 1997
w97 12/15 p. 2–3

Kalėdos — pasaulietinė ar religinė šventė?

DIDŽIOJOJE Britanijoje jis pažįstamas kaip Kalėdų Tėtis. Rusijoje jį vadina Seniu Šalčiu, Jungtinėse Valstijose praminė Santa Klausu. O Lietuvoje jam davė Kalėdų Senelio vardą.

Tą linksmą senį storu pilvu ir sniego baltumo barzda daugelis laiko pačiu Kalėdų įsikūnijimu. Bet gerai žinoma ir tai, kad Kalėdų Senelis tėra prasimanymas, legenda, grindžiama tradicijomis, susijusiomis su ketvirtojo amžiaus Myros (miestas dabartinėje Turkijoje) vyskupu.

Papročiai bei tradicijos visada darė didelę įtaką iškilmėms; Kalėdos čia ne išimtis. Prasimanytas Kalėdų Senelis — tai tik vienas pavyzdys, kaip tautosaka siejama su populiaria švente. Nors kai kas tvirtina, jog Kalėdų papročiai pagrįsti bibliniais įvykiais, iš tikrųjų dauguma jų esti pagoniškos kilmės.

Kitas pavyzdys — Kalėdų eglutė. Enciklopedijoje The New Encyclopædia Britannica sakoma: „Medžio garbinimas, paplitęs tarp pagonių europiečių, po jų atsivertimo į krikščionybę išliko skandinavų papročiuose per Naujuosius metus puošti namus bei klėtį visžaliais augalais velniui nubaidyti ir Kalėdų laikotarpiu statyti medį paukščiams.“

Pinti bugienio ar kitų visžalių vainikus — tai dar viena plačiai paplitusi Kalėdų tradicija. Jos šaknys irgi grynai pagoniškos. Senovės romėnai bugienio šakelėmis puošdavo šventyklas per saturnalijas, žemdirbystės dievui Saturnui skirtą septynių dienų viduržiemio šventę. Ta pagonių šventė ypač garsėjo besaikiu puotavimu bei palaidumu.

Kalėdų paprotys bučiuotis po amalo šakele (pavaizduota čia) kai kam galbūt atrodo romantiškas, bet tai tėra žingsnis atgal į viduramžius. Senovės Britanijos druidai tikėjo, kad amalas turi stebuklingų galių; taigi juo buvo saugomasi nuo demonų, apžavų ir kitokių piktenybių. Ilgainiui atsirado prietaras: kurie pasibučiuoja po amalu, tie susituoks. Šis kalėdinis paprotys vis dar gyvuoja kai kurių žmonių tarpe.

Tai tik keletas šiuolaikinių Kalėdų tradicijų, kurias paveikė pagoniški mokymai ar kurios tiesiogiai kilo iš jų. Tačiau tu, galimas dalykas, nori žinoti, kaip tai atsitiko. Kaip šventė, kuria, sakoma, pagerbiamas Kristaus gimimas, šitaip įsivėlė į nekrikščioniškus papročius? Dar svarbiau, ką apie tai mano Dievas?

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 2 puslapyje]

3 puslapis: Kalėdų Senelis: Thomas Nast/Dover Publications, Inc. (1978); amalas 3 puslapyje ir iliustracija 4 puslapyje: Discovering Christmas Customs and Folklore (Margaret Baker), išleista Shire Publications (1994)

    Leidiniai lietuvių kalba (1974–2025)
    Atsijungti
    Prisijungti
    • lietuvių
    • Bendrinti
    • Parinktys
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Naudojimosi svetaine sąlygos
    • Privatumo politika
    • Privatumo nustatymai
    • JW.ORG
    • Prisijungti
    Bendrinti