Mes turime lankytis nuolat
1 Ar, pirmą kartą kam nors prakalbus su tavimi apie gerąją naujieną, atsiliepei palankiai? Jei ne, turėtum būti dėkingas, kad Jehovos Liudytojai lankėsi nuolat, kol pagaliau sutikai studijuoti Bibliją. Patartina pamąstyti apie tai, kai pakartotinai skelbi tau paskirtoje teritorijoje.
2 Žmonių gyvenimas nuolat keičiasi. Jie susiduria su naujais sunkumais bei aplinkybėmis, išgirsta apie nerimą keliančius įvykius visuomenėje ir pasaulyje, patiria ekonomines nesėkmes, kas nors jų šeimoje suserga ar miršta. Dėl to jie galbūt nori sužinoti šių nelaimių priežastį. Mes turime atpažinti veiksnius, slegiančius žmonių protus, ir tada atsiliepti su paguodžiama žinia.
3 Tai gelbėjimo darbas. Pagalvok apie gelbėtojus, dirbančius nelaimės vietoje. Kai kurie galbūt ieško tokioje vietovėje, kur randama nedaug išlikusiųjų, tačiau jie nesulėtina tempo ir nesustoja, nors jų bendradarbiai kitur randa daugiau išlikusių žmonių. Mūsų gelbėjimo darbas dar nesibaigė. Kasmet surandama šimtai tūkstančių žmonių, norinčių pergyventi „didį sielvartą“ (Apr 7:9, 14).
4 „Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardo, bus išgelbėtas“ (Rom 10:13-15). Šie žodžiai turi atkreipti mūsų dėmesį į būtinybę nepaliaujamai skelbti. Nuo tada, kai pradėjome dirbti savo teritorijoje, vaikai užaugo ir dabar yra pakankamai subrendę rimtai galvoti apie savo ateitį ir gyvenimo tikslą. Mes negalime žinoti, kas galiausiai klausysis (Ekl 11:6). Daugelis buvusių priešininkų priėmė tiesą. Mūsų užduotis yra ne teisti žmones, o suteikti jiems galimybę išgirsti ir būti išgelbėtiems iš šio senojo pasaulio. Kaip ir pirmieji Jėzaus mokiniai, mes turime ‛lankyti’ žmones ir stengtis sudominti juos Karalystės žinia (Mt 10:6, 7).
5 Tai, kad vis dar galime skelbti, yra Jehovos gailestingumo išraiška (2 Pt 3:9). Leisdami kitiems nuolat girdėti skelbiamą žinią, mes pabrėžiame Dievo meilę ir taip šloviname jį.