Atmink, kad Jehova yra gyvasis Dievas

1. Kas įgalina mus ir sunkiomis aplinkybėmis ištikimai tarnauti Jehovai?

„SUNKŪS laikai“ – taip Biblijoje apibūdinamos paskutinės šio pasaulio dienos (2 Tim 3:1). Vargų žemėje visiems gana, bet Jehovos tarnams dar tenka kęsti priešiškumą ir persekiojimus. Kaip nepristigti jėgų toliau ištikimai eiti savo tarnystę? Turime gerai įsisąmoninti, kad „Jehova – gyvasis Dievas“ (Jer 10:10; 2 Tim 1:12).

2. Kaip Jehova reaguoja matydamas mūsų išmėginimus?

² Jehova mato, kokių išmėginimų patiriame, ir visada mus palaiko (2 Met 16:9; Ps 23:4). Atmindami, kad jis yra gyvasis Dievas, galime įveikti pačias didžiausias mums iškylančias kliūtis. Apžvelkime, kaip tai patvirtina karaliaus Dovydo patirtis.

3. Ką Dovydas norėjo pasakyti žodžiais „Jehova – gyvasis Dievas“?

³ Dovydas gerai pažinojo Jehovą ir visad juo kliovėsi. Persekiojamas priešų, pavyzdžiui karaliaus Sauliaus, jis melsdavo pagalbos (Ps 18:6). Kartą jos susilaukęs pasakė: „Jehova – gyvasis Dievas“ (Ps 18:46). Šie žodžiai ne tik reiškia, kad Dievas yra. Anot vieno biblistikos veikalo, jais Dovydas išsakė įsitikinimą, kad Jehova nenuilstamai gina savo tarnus. Tai jis patyrė asmeniškai, todėl dar tvirčiau nusistatė tarnauti Jehovai ir jį šlovinti (Ps 18:​28, 29, 49).

4. Kodėl svarbu nepamiršti, kad „Jehova – gyvasis Dievas“?

⁴ Įsitikinimas, kad Jehova yra gyvasis Dievas, motyvuoja mus uoliai jam tarnauti ir teikia jėgų ištverti mėginimus. Taip pat mus skatina toliau stiprinti ryšį su savo dangiškuoju Tėvu.

GYVASIS DIEVAS SUTEIKS TAU JĖGŲ

5. Kodėl išbandymų nesibaiminame? (Filipiečiams 4:13)

⁵ Jei atminsime, kad gyvasis Dievas Jehova yra pasirengęs mus palaikyti, gebėsime ištverti visokius mėginimus – tiek mažesnius, tiek didesnius. Juk Jehovai nėra neįveikiamų dalykų. Visagalis tikrai pajėgus mus sustiprinti. (Perskaityk Filipiečiams 4:13.) Todėl išbandymų nesibaiminame. Jehova jau padėjo mums atlaikyti ne vieną sunkumą, tad neabejojame, kad pagelbės ir vėliau, jei kiltų dar didesnių mėginimų.

6. Kokie nutikimai sustiprino Dovydo pasitikėjimą Jehova?

⁶ Prisimink du nutikimus, dar paauglystėje įkvėpusius Dovydui daug pasitikėjimo Jehova. Kartą, kai jis ganė tėvo avis, vieną pasičiupo liūtas, kitąsyk – meška. Dovydas drąsiai prisivijo tuos žvėris ir išplėšė aveles iš nasrų. Tačiau nuopelno už tai neprisiėmė sau. Jis suprato, kad grobuonis užmušė Jehovos suteikta galia (1 Sam 17:​34–37). Dovydas niekad tų nutikimų nepamiršo. Juos prisimindamas įgaudavo dar daugiau pasitikėjimo, kad gyvasis Dievas jį palaikys ir ateityje.

7. Su kokiu įsitikinimu Dovydas stojo prieš Galijotą?

⁷ O štai kas nutiko kiek vėliau, tikriausiai kai Dovydas vis dar buvo paauglys. Atėjęs pas brolius į Izraelio kariuomenės stovyklą, jis pamatė, kokie visi persigandę, mat filistinų milžinas Galijotas išėjo priešais ir šaukė: „Šiandien Izraelio gretoms metu iššūkį!“ (1 Sam 17:​10, 11). Izraelitus pagavo baimė matant, koks galiūnas iš jų tyčiojasi mūšio lauke (1 Sam 17:​24, 25). O Dovydas į viską žvelgė kitaip. Jo akimis, tyčiodamasis „iš gyvojo Dievo kariuomenės“ Galijotas pajuokė patį Dievą (1 Sam 17:26). Dovydui mintyse buvo tik Jehova. Jeigu seniau padėjo jam išvaduoti aveles, pagelbės ir dabar. Tad vaikinukas nė kiek nepabūgęs išėjo prieš Galijotą. Ir kuo jų dvikova baigėsi? Aišku, filistino žūtimi (1 Sam 17:​45–51).

8. Ką verta prisiminti kilus išmėginimui? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁸ Mes irgi išmėginimus sėkmingai atlaikysime, jeigu nepamiršime, koks yra Jehova (Ps 118:6). Kad jis padeda, aiškiai liudija daugelis faktų, pavyzdžiui Biblijoje aprašyti nutikimai, kai Dievas gelbėjo savo tarnus praeityje (Iz 37:​17, 33–37). Pasitikėjimo įkvepia ir svetainėje jw.org publikuoti mūsų bendratikių pasakojimai. Taip pat nepamiršk, kokios pagalbos pats esi susilaukęs. Tiesa, gal neįgavai tiek stebuklingų jėgų, kad nudobtum mešką ar liūtą. Bet Dievas tikrai tau daug padeda. Pirmiausia, patraukė tave prie savęs (Jn 6:44). Ir tik jo palaikomas įstengi toliau žengti tiesos keliu. Gal net galėtum paprašyti Jehovą priminti, kaip yra atsakęs į tavo maldas ir laiku atėjęs į pagalbą, suteikęs jėgų sunkiomis aplinkybėmis? Taip sustiprinsi savo įsitikinimą, kad jis ir toliau bus šalia.

9. Kaip dera žiūrėti į išmėginimus? (Patarlių 27:11)

⁹ Mintys apie gyvąjį Dievą padės į išmėginimus žiūrėti teisingai. Turime nepamiršti, kodėl mums tenka juos kęsti. Šėtonas metė iššūkį Jehovai. Jis tvirtina, kad sunkumų prispausti savo Dievo išsižadėsime (Job 1:​10, 11; perskaityk Patarlių 27:11). Tad jeigu ištvermingai rodome meilę Dievui, jo priešininkui belieka užčiaupti burną. Kokių išbandymų tenka patirti tau: gal valdžios priešiškumą? ekonominius vargus? žmonių nepakantą? Atmink, kad visomis aplinkybėmis savo ištverme džiugini Jehovos širdį. Ir žinok, kad jis niekada neleis mėginti tavęs virš jėgų, suteiks stiprybės atsilaikyti (1 Kor 10:13).

GYVASIS DIEVAS TAU ATLYGINS

10. Ką Jehova laiduoja savo tarnams?

¹⁰ Jehova visiems „uoliai jo ieškantiems atlygina“ (Hbr 11:6). Šiandien jis laiduoja mums vidinę ramybę ir pasitenkinimą, o ateityje suteiks amžiną gyvenimą. Esame visiškai įsitikinę, kad Dievas ne tik trokšta tai padaryti, bet ir turi galią. Todėl kaip ir Jehovos tarnai senovėje, toliau uoliai dirbame jo pavestą darbą. Pirmajame amžiuje gerą pavyzdį parodė Timotiejus (Hbr 6:​10–12).

11. Kas skatino Timotiejų uoliai darbuotis? (1Timotiejui 4:10)

¹¹ Perskaityk 1 Timotiejui 4:10. Timotiejus išties sudėjo viltis į gyvąjį Dievą ir darbavosi uoliai, negailėdamas jėgų. Apaštalo Pauliaus paragintas, jis lavino mokytojo ir oratoriaus gebėjimus. Taip pat rodė gero elgesio pavyzdį tiek jauniems, tiek pagyvenusiems. Ir atsakingai vykdė visas nelengvas užduotis, pavyzdžiui, bendratikius meilingai pamokydavo, prireikus net griežtai įspėdavo (1 Tim 4:​11–16; 2 Tim 4:​1–5). Tikriausiai ne visi Timotiejaus pastangas pastebėdavo ar įvertindavo, bet jis neabejojo, kad Jehova už viską atlygins (Rom 2:​6, 7).

12. Kas motyvuoja vyresniuosius tarnauti uoliai? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹² Šiandien vyresnieji taip pat žino, kad Jehova jų tarnybą labai vertina. Jie užimti ganomąja veikla, mokymu, gerosios naujienos skelbimu, daugelis dalyvauja teokratinėse statybose, talkina humanitarinės pagalbos komitetams. Kiti yra ligonių lankymo grupių ar ryšių su ligoninėmis komitetų nariai. Vyresnieji supranta, kad bendruomenės šeimininkas yra Jehova, o ne koks nors žmogus. Todėl visas užduotis jie atlieka noriai, visiškai pasitikėdami, kad už tai gaus dosnų Dievo atlygį (Kol 3:​23, 24).

13. Kaip Jehova vertina mūsų pastangas jam tarnauti?

¹³ Ne visi galime tarnauti vyresniaisiais. Bet visi turime ką duoti Jehovai. Dievas labai dėkingas, kad dėl jo aukojamės. Jis mato, kaip savo lėšomis remiame organizacijos pasaulinį darbą. Taip pat džiaugiasi, kad nugalime drovumą ir komentuojame per sueigas. Ir pastebi, kai nekreipiame dėmesio į įžeidimą ir atleidžiame. Net jei atrodo, kad nedaug tedarai, Jehova tavo pastangas vertina. Jis tave myli ir tikrai atlygins (Lk 21:​1–4).

GLAUSKIS PRIE GYVOJO DIEVO

14. Kas būtina, kad nepristigtume ryžto likti ištikimi Dievui? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁴ Jeigu aiškiai suvokiame, kad Jehova yra gyvasis Dievas, nepristigsime ryžto likti jam ištikimi. Taip buvo Juozapui. Jis saugojosi užsitraukti Dievo nemalonę, todėl iškart atmetė amoralų pasiūlymą (Pr 39:9). Mums būtinas toks pat artimas ryšys su Dievu. Todėl nuolatos jį stiprinkime melsdamiesi ir studijuodami Bibliją. Tada kaip ir Juozapas, tikrai šalinsimės visko, kas Jehovą rūstina (Jok 4:8).

15. Ko pasimokome iš izraelitų istorijos? (Hebrajams 3:12)

¹⁵ O jei pamirštume, kad Jehova yra gyvasis Dievas, greitai nuo jo atsitolintume. Prisimink, kas nutiko Izraelio tautai dykumoje. Izraelitai pripažino Jehovą, bet nebetikėjo, kad jis jais pasirūpins. Žmonės piktinosi: „Tai ar yra Jehova tarp mūsų ar ne?“ (Iš 17:​2, 7). Galiausiai net pradėjo maištauti. Mes tikrai nenorime persiimti tokio skeptiško požiūrio. (Perskaityk Hebrajams 3:12.)

16. Kas mums gali tapti tikėjimo išbandymu?

¹⁶ Šiame pasaulyje išsaugoti artimą ryšį su Jehova nelengva. Daugelis žmonių sako, kad Dievo išvis nėra. Be to, nepaisantiems jo nuostatų kartais visai neblogai sekasi. Dėl to mūsų tikėjimas gali susvyruoti. Nors ir žinom, kad Dievas yra, gali kilti dvejonės, ar jis mums padės. Tokios mintys buvo apėmusios 73 psalmės autorių. Jis matė, kaip smagiai gyvena tie, kas Dievo įstatymus ignoruoja. Ir tada suglumo: ar tikrai verta Dievui tarnauti? (Ps 73:​11–13)

17. Kas skatins mus nesitraukti nuo Jehovos?

¹⁷ Kas vis dėto padėjo tam psalmininkui apsigalvoti? Jis susimąstė, kokia ateitis laukia tų, kurie nepaiso Jehovos (Ps 73:​18, 19, 27). Taip pat ką gera tarnyba Dievui duoda (Ps 73:24). Mums irgi svarbu nepamiršti, kuo esame jo laiminami. Pagalvok, koks būtų gyvenimas, jei nepažinotume Jehovos. Tokie apmąstymai skatins ištvermingai eiti tiesos keliu. Tada kaip ir psalmininkas širdyje tu džiaugsiesi: „Man prie Dievo gera būti“ (Ps 73:28).

18. Kodėl į ateitį žvelgiame su pasitikėjimu?

¹⁸ Apaštalas Paulius bendratikiams rašė: „Atsigręžėte į gyvąjį ir tikrąjį Dievą, nes trokštate jam vergauti“ (1 Tes 1:9). Jehova yra gyvasis Dievas ir savo garbintojais rūpinasi. Palaikė juos praeityje ir palaiko šiandien. Netrukus žemėje prasidės suspaudimas, kokio dar nėra buvę. Bet Jehova mūsų nepaliks vienų (Iz 41:10). Galime juo besąlygiškai kliautis ir sakyti: „Jehova mano padėjėjas, aš nebijosiu“ (Hbr 13:​5, 6).