Ramybė – kaip ją rasti?

ŠIAME neramiame pasaulyje rasti vidinę ramybę labai nelengva. O ir atradę ne visada sugebame ją išlaikyti. Kokios mintys iš Dievo Žodžio padėtų mums džiaugtis tikra, patvaria ramybe? Ir kaip galėtume padėti kitiems ją atrasti?

KAD DŽIAUGTUMĖS TIKRA RAMYBE

Ramūs jaučiamės tik tada, kai žinome esą saugūs, kai nekamuoja nerimas. Ramybės teikia ir glaudūs, draugiški ryšiai su kitais. Pats svarbiausias ryšys, laiduojantis tikrą ir neblėstančią ramybę, yra ryšys su Dievu. Kaip galime ugdytis su juo artimus santykius?

Paklusdami teisingiems Jehovos įsakymams ir principams, parodome, kad juo pasitikime ir norime būti jo draugai (Jer 17:7, 8; Jok 2:22, 23). Tada jis patraukia mus prie savęs ir apdovanoja vidine ramybe. Izaijo 32:17 sakoma: „Teisumo poveikis bus taika, o teisumo vaisius – ramybė ir apsauga, tverianti amžiais.“ Tad jeigu Jehovai iš širdies paklusime, jausime tikrą ramybę (Iz 48:18, 19, Brb).

Neprarasti ramybės mums padeda ir nuostabi dangiškojo Tėvo dovana – jo šventoji dvasia (Apd 9:31).

RAMYBĖS TEIKIA DIEVO DVASIA

Vardydamas, kas įeina į „dvasios vaisių“, apaštalas Paulius trečioje vietoje paminėjo ramybę (Gal 5:22, 23). Vadinasi, jei norime jausti tikrą ramybę, turime leistis veikiami Dievo dvasios. O ką daryti, kad toji dvasia mus veiktų? Aptarkime du dalykus.

Pirma, ramybę ugdysimės kasdien skaitydami Jehovos įkvėptąjį Žodį (Ps 1:2, 3). Kai perskaitytas Biblijos eilutes apmąstome, šventoji dvasia padeda mums perprasti, koks daugeliu klausimų yra Jehovos požiūris. Pavyzdžiui, matome, kaip kebliose situacijose jis nepraranda ramybės, ir suprantame, kodėl tai jam yra labai svarbu. Kai tokias pamokas iš Dievo Žodžio pritaikome, patys džiaugiamės didesne ramybe (Pat 3:1, 2, Brb).

Antra, turime melsti Jehovą, kad duotų mums savo dvasios (Lk 11:13). Jis pažada, kad jei prašysime jo pagalbos, „Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, saugos [mūsų] širdis ir protus Kristuje Jėzuje“ (Fil 4:6, 7). Jehova girdi mūsų nuolatinius prašymus suteikti savo dvasios ir duoda apsčiai vidinės ramybės – tokios, kokią patiria tik tie, kas puoselėja su juo artimą ryšį (Rom 15:13).

Dabar pakalbėkime, kokių permainų teko imtis kai kuriems krikščionims, kad pritaikytų minėtus patarimus, išsaugotų taikius santykius su Jehova bei žmonėmis ir jaustų vidinę ramybę.

JIE IŠMOKO BŪTI TAIKŪS IR ATRADO VIDINĘ RAMYBĘ

Kai kurie iš tų, kas šiandien priklauso prie tikrųjų krikščionių bendruomenės, anksčiau buvo pikto būdo, karštakošiai (Pat 29:22). Bet dabar jie daug taktiškesni, maloningesni, kantresni ir taikingesni.a Pažiūrėkime, kaip vienam broliui ir vienai sesei pavyko įveikti pyktį ir išmokti su kitais sugyventi.

Neigiamas Deivido požiūris dažnai atsispindėjo jo kalboje. Prieš pasiaukodamas Dievui jis buvo pratęs kritikuoti kitus, su savo šeimos nariais kalbėdavo grubiai. Vėliau jis suprato turįs pasikeisti ir būti taikingesnis. Kaip jam tai pavyko? Deividas sako: „Ėmiau taikyti Biblijos principus, todėl mano ir namiškių tarpusavio santykiuose atsirado daugiau pagarbos.“

Reičelei didelę įtaką padarė auklėjimas. Ji sako: „Iki pat šiol turiu saugotis, kad netyčia nepratrūkčiau, nes užaugau namuose, kur visi lengvai užsiplieksdavo.“ Kas jai padėjo išmokti į viską reaguoti ramiai? Sesė atsako: „Nuolat meldžiausi Jehovai ir prašiau jo pagalbos.“

Deividas ir Reičelė yra tik du iš daugybės pavyzdžių, bylojančių, kaip naudinga taikyti Biblijos principus ir priimti Dievo šventosios dvasios pagalbą. Taigi net šiame nesantaikos kupiname pasaulyje mes galime neprarasti vidinės ramybės ir išsaugoti taiką šeimoje bei krikščionių bendruomenėje. Vis dėlto per savo Žodį Jehova mus ragina: „Gyvenkite taikingai su visais žmonėmis“ (Rom 12:18). Ar tai išties įmanoma? Kodėl verta stengtis palaikyti taiką su visais, ką tik sutinkame?

SIEKIME TAIKOS SU VISAIS

Mūsų skelbiama geroji naujiena apie Dievo Karalystę gali atnešti žmogui tikrą ramybę (Iz 9:5, 6 [9:6, 7, Brb]; Mt 24:14). Džiugu, kad daug kas į ją įsiklauso. Jie nebepuola į nusivylimą dėl to, ką mato dedantis pasaulyje, tai nebekelia jiems pykčio. Dabar jie turi tikrą viltį, kad greitai viskas pasikeis į gera, ir savo gyvenime nori siekti taikos ir ramybės (Ps 34:15 [34:14, Brb]).

Aišku, kai kurie į gerąją naujieną reaguoja nepalankiai, bent jau iš pradžių (Jn 3:19). Bet Dievo dvasia padeda mums kalbėti su tokiais ramiai ir pagarbiai. Tarnyboje norime laikytis Jėzaus žodžių, užrašytų Mato 10:11–13. Jis sakė: „Užėję į namus pasveikinkite juos, ir jeigu namai bus verti, tegul ramybė, kurios linkite, apsigyvena juose, o jeigu namai nebus verti, tegul toji ramybė grįžta jums.“ Paklusdami šiam priesakui, patys neprarandame ramybės, be to, neužkertame kelio vėlesniems pokalbiams su žmogumi, kuris gal nebuvo linkęs mūsų išklausyti.

Būti taikingiems bei pagarbiems svarbu ir tada, kai kalbame su valdžios pareigūnais, net ir tais, kurie mūsų veiklai nepritaria. Štai vienoje Afrikos šalyje valdininkai, paveikti neigiamo nusistatymo prieš Jehovos liudytojus, nedavė leidimo statyti Karalystės salių. Kad šis reikalas būtų išspręstas kiek įmanoma taikiau, vieno brolio, anksčiau toje šalyje tarnavusio misionieriumi, buvo paprašyta pasikalbėti su tos šalies ambasadoriumi Londone. Brolis turėjo paaiškinti pareigūnui, kokia veikla liudytojai užsiima, ir patikinti, kad mūsų motyvai visiškai taikūs. Kaip broliui sekėsi?

Jis pasakoja: „Atėjęs į priimamąjį, atkreipiau dėmesį į registratorės aprangą. Buvo matyti, kad ji iš genties, kurios kalbą mokėjau. Todėl pasisveikinau jos gimtąja kalba. Ji maloniai nustebo. Tada paklausė: „Kokiu jūs reikalu?“ Mandagiai pasakiau, kad noriu pasimatyti su ambasadoriumi. Moteris jam paskambino, ir netrukus jis išėjo manęs pasitikti. Ambasadorius pasisveikino su manimi ta pačia kalba. Jis atidžiai klausėsi, kai pasakojau jam, kokia veikla užsiima Jehovos liudytojai.“

Pagarbus brolio pokalbis su ambasadoriumi padėjo išsklaidyti išankstinį jo nusistatymą, paremtą neteisinga informacija. Po kurio laiko tos Afrikos šalies valdžia leido mūsų broliams statyti susirinkimų sales. Kaip tenykščiai bendratikiai tuo džiaugėsi! Taigi, jei elgiamės pagarbiai, sulaukiame puikių rezultatų, skleidžiame taiką ir ramybę.

RAMYBE DŽIAUGSIMĖS AMŽINAI

Šiandieną Jehovos garbintojai dvasiniu požiūriu gyvena tarsi rojuje, kur klesti taika ir ramybė. Leisdamas šventajai dvasiai veikti tavo gyvenime, prie tos ramybės prisidėsi ir tu. Visų svarbiausia, pelnysi Jehovos pritarimą, o naujajame pasaulyje galėsi džiaugtis visiška ir neblėstančia ramybe (2 Pt 3:13, 14).