Mataupu e 107

Ko te Tala Fakatusa ki te ‵Kaiga o te Fakaipoipoga

I TE faiga o te avā tala fakatusa, ne fakaasi atu ei ne Iesu a amioga a faiakoga o te tulafono mo faitaulaga sili, kae e ma‵nako latou ke tamate a ia. Kae e se tāitāi o palele atu a pati a Iesu ki a latou. Ne toe taku atu foki ne ia ki a latou te suā tala fakatusa, ana muna:

“A te Malo o te lagi e fakatusa ki te tupu ne fakatoka te ‵kaiga o te fakaipoipoga a tena tama. Ne uga atu ne ia ana tavini ke olo o fai ki tino kolā e ‵kami ke o‵mai ki te ‵kaiga, kae ne seki fia o‵mai.”

A Ieova te Atua ko te Tupu telā e fakatoka ne ia te ‵kaiga o te fakaipoipoga a tena Tama, ko Iesu Keliso. Fakamuli ifo ka fakatasi atu ei a soko fakaekegina e toko 144,000 e pelā me se tamāfine fatoā fakaipoipo mo Iesu i te lagi. A tino o te Tupu ko tino Isalaelu, kolā ne aofia i loto i te feagaiga o Tulafono i te 1513 T.L.M., kae ne maua i ei ne latou te avanoaga ke fai mo fai “se malo o faitaulaga.” Tela la, i te taimi eiloa tenā ne maua ei ne latou te ‵kamiga muamua ki te ‵kaiga o te fakaipoipoga.

Tela la, a te kalagaga muamua ki tino ‵kami ne fatoā fai i te fakaotiga o te 29 T.A. i te taimi ne kamata ei ne Iesu mo ana soko (ko tavini a te tupu) te lotou galuega ko te talaiga o te Malo. Kae ne seki fia o‵mai a tino Isalaelu faka-te-foitino kolā ne maua ne latou te kalagaga tenā mai i te kau tavini i te 29 T.A. ki te 33 T.A. Tela la, ne tuku atu ne te Atua te suā avanoaga ki fenua o tino ‵kami e pelā mo te tala tenei a Iesu:

“Ne toe uga atu ne ia a nisi tavini ke olo atu o fai tena fekau ki tino ‵kami: ‘Fakailoa atu ki tino ‵kami, “Ko toka nei taku ‵kaiga, ko oti foki ne ‵tā aku pulumakau ‵lasi mo tamā pulumakau puta‵puta, tela la, ke na o‵mai koutou ki te ‵kaiga me ko toka a mea katoa.”’” A te lua o ‵kamiga tenei io me ko te ‵toe ‵kamiga ki tino kolā ne ‵kami ne kamata i te Penitekoso i te 33 T.A., i te taimi ne ‵ligi ifo ei te agaga tapu ki luga i soko o Iesu. Ne tumau te kalagaga tenā ke oko eiloa ki te 36 T.A.

Kae ko te tokoukega o tino Isalaelu ne manatu māmā ki te kalagaga tenā. Muna a Iesu: “Ka ko tino ne ‵kami ne seki ‵saga mai ki ei, kae ne olo atu eiloa o fai olotou galuega. A te suā tino ne fano o galue i tena manafa, kae ko te suā tino ne fano o galue i tena sitoa; ako nisi tino ne puke ne latou ana tavini o ‵kini kae tamate foki.” Kae ne toe fai mai a Iesu penei, “Ko oko eiloa i te ita o te tupu, ne uga atu ei ne ia ana sotia o tamate a tino konā kae ne ‵sunu te lotou fa‵kai.” Ne fai eiloa penā i te 70 T.A., i te taimi ne fakamaofa ei a Ielusalema ke ī ki lalo i te laukele ne te kau Loma, kae ne tamategina foki a tino tatino konā.

Kae ne fakamatala mai foki ne Iesu a mea kolā ne ‵tupu a koi tuai o fai penā: “E kalaga atu [te Tupu] ki nisi o ana tavini, ana muna, ‘Ko toka taku ‵kaiga o te fakaipoipoga kae ko se aogā nei mō latou kolā ne ‵kami muamua. Olo nei eiloa ki auala katoa o te fa‵kai, o ‵kami mai so se tino e fetaui mo koutou ke vau ki te ‵kaiga.’” Ne fai eiloa ne tavini a te mea tenā, kae “ko ī takitaki eiloa te fale i tino ‵kami.”

A te galuega ko te fakamaopoopoga o tino ‵kami mai i auala i tua atu o te fa‵kai o tino kolā ne ‵kami ne kamata eiloa i te 36 T.A. A te ofisa o kautau Loma ko Konelio mo tena kāiga ko tino muamua ne fakamaopoopo mai i tino kolā e seai ne tino Iutaia kolā ne pilitomegina. A te fakamaopoopoga o tino kolā e seai ne tino Iutaia, kae ne sui ne latou a tino kolā ne ita muamua ma talia te kalagaga, ne tumau eiloa ke oko ki te 20 senitenali tenei.

I te 20 senitenali tenei ko ī takitaki ei te potu o te ‵kaiga o te fakaipoipoga. Ne fakamatala mai ne Iesu a mea kolā ne ‵tupu i ei, ana muna: “I te fanatuga a te tupu o kilo ki tino ‵kami kolā ne o‵mai ki te ‵kaiga, ne lavea ne ia a te tagata e tokotasi e se pei ki gatu e fakaaogā i ‵kaiga o fakaipoipoga. Ne fesili atu te tupu ki a ia, ‘Toku taugasoa, ne vau pefea koe ki loto i konei, kae e se fai tou gatu e ‵tau mo ‵kaiga o fakaipoipoga?’ E seai sena tali ne fai ki te tupu. Telā, fai atu ei a te tupu ki ana tavini, ‘Saisai ona vae mo ona lima kae apa ki tua i te pouliga, i te koga telā e isi se fakatau‵tagiga mo te gaī o nifo i ei.’”

A te tino telā e seai sena gatu mō te fakaipoipoga ne fakauiga ki Kelisiano fakaloiloi o Lotu Kelisiano ‵Se. Ne seki talia ne te Atua a latou konā me e seai ne fakamaoniga ‵tonu i a latou ne tino Isalaelu faka-te-agaga. Ne seki fakaekegina ne te Atua a latou ki te agaga tapu e pelā me ne sui o te Malo. Tela la, e ‵pei atu latou ki tua ki te pouliga i te koga e oko atu ei latou ki te fakaseaiga.

Ne fakaoti penei ne Iesu tena tala fakatusa: “E tokouke a tino e kalagagina, kae ne mu tino fua e filifiligina.” E tonu, e tokouke ‵ki a tino ne ‵kami mai te fenua o Isalaelu ke fai mo fai ne tino e aofia i te avaga a Keliso, kae ne nāi tino Isalaelu faka-te-foitino fua ne filifiligina. A te tokoukega o tino ‵kami e toko 144,000 kolā ka maua ne latou te taui faka-te-lagi e fai pelā me ne tino kolā e seai ne tino Isalaelu. Mataio 22:1-14; Esoto 19:1-6; Fakaasiga 14:1-3.

▪ Ko oi a tino ne ‵kami muamua ki te ‵kaiga o te fakaipoipoga, kae ko te taimi fea ne maua ei ne latou te ‵kamiga?

▪ Ko te taimi fea ne fai ei te kalagaga muamua ki tino ‵kami, kae ko oi a tavini kolā ne fakaaogā ke fai te kalagaga tenā?

▪ I te taimi fea ne fai ei te lua o kalagaga, kae ko oi a nisi tino kolā ne ‵kami fakamuli nei?

▪ Ko oi e fakauiga ki ei te tagata telā e seai sena gatu mō te fakaipoipoga?

▪ Ko oi a tino e tokouke kolā ne kalagagina, mo mu tino kolā ne filifiligina?