EMHUOGHAẠPH ITUUGHẠ PHỌ 28
AḌUỌR PHỌ 123 Loyally Submitting to Theocratic Order
Nạ Alọgh Ni Elhegh Igey Phọ?
“Imeerạ ni. Igey kụ eḍighi okuughaam okparamiọm esin phọ anyina!”—EFẸ. 6:14.
EGBON
Idị yira kotue otuughạ olegheri ogbaranhaạn dị odi igbo igey phọ yira otuughạ bọ ḍighaạgh aZihova r’okpẹ phọ aSetan r’abuọ isophoghom mọ roleenye bọ siẹn aḅirinhi phọ.
1. Nạ amiịn ika igey phọ?
AWE phọ aZihova opomhoghiạn igey phọ edi bọ siphẹ Ekpo onhụ phọ Enhaạn. Yira okpasị omheeraam mọ ayira siphẹ Ekpo onhụ phọ Enhaạn. (Rom 10:17) Yira molhegheri okuphom owol mọ aZihova kụ aphighi ookpomhoghan aKristẹn phọ ‘omhaạr ophạm ḅilhẹ rooko igey phọ.’ (1 Tim. 3:15) R’oḅaạl olhoghi, yira ronaghanhạn ghan ni buphẹ ruḍiemhiom bọ iyira mem dị bidị rogbạ igey phọ edi bọ siphẹ aBaibul phọ, r’amem dị rungọ iyira iiḅakiọm ilọ oḍighi ogbi phọ Enhaạn.—Hib. 13:17.
2. Odaphạn Jems 5:19, eeghe iyaạr kụ ketue emite etigheri iduọn yira molhegheri bọ ni igey phọ?
2 Toroboiperolbọ, etigheri iduọn yira momheeraam bọ igey phọ oḅilhẹ omhiịn mọ ekpeanhaạn ni odaphạn iiḅakiọm ookpomhoghan phọ Enhaạn, yira kotue ni omeel oḍuạ siẹn igey phọ. (Bạl Jems 5:19.) ASetan rawạ ghan mọ ku/ḍuom mun olhoghi Baibul phọ r’iiḅakiọm mọ rungọ ghan bọ iyira siẹn ookpomhoghan phọ.—Efẹ. 4:14.
3. Eeghe kụ iḍighi kụ ewạ bọ dị yira kolom igey phọ okeelhom? (Efesọs 6:13, 14)
3 Bạl Efesọs 6:13, 14. Moọny amem, Eru phọ kaakelheghi ni oomo areelhe phọ pidị bidị ogbagharạn aZihova. (Ogan. 16:13, 14) Yira olegheri kẹn ni mọ aSetan kalọgh ni inyaạm ookelheghi awe phọ aZihova. (Ogan. 12:9) Esi iduọn phọ, emạn ni maạr dị yira kotuughạ olegheri ogbaranhaạn dị odi igbo igey phọ r’okpẹ phọ aSetan, kụ odạph igey phọ. (Rom 6:17; 1 Pit. 1:22) Iphẹn phọ ekạr kụ emạn maạr eḍighi maạr dị yira rowạ ni okpetenhaan igbogh iiḅaghamhị phọ!
4. Yira kooḅeghiọn eeghe siẹn emhuoghaạph phọ ephẹn phọ?
4 Siẹn emhuoghaạph phọ ephẹn phọ, yira kooḅeghiọn iyạl araagharạ dị kilhoghonhaạn iyira ḍighaạgh olhọgh elhegh igey dị eḍuạ siphẹ aBaibul phọ kụ eru r’oḅilhẹ osighẹ ghan iiḅakiọm dị ookpomhoghan phọ ongọ. Ipẹ reten, kụ yira ooḅeghiọn iraạr araraạr dị yira oḍighi kilhoghonhaạn iyira ḍighaạgh ophamhanhạm igey phọ.
ARAAGHARẠ DỊ YIRA OMHOGHI ORUE OLHỌGH ELHEGH IGEY PHỌ
5. Oghiilhaan aZihova kulhoghonhaạn iyira ika ḍighaạgh olhọgh elhegh igey phọ?
5 Oghiilhaan aZihova. Mem dị yira omhoọgh oghiilhaan aZihova, yira ko/wạ oḍighi iyaạr dị nyodị i/ḅeraạn loor esi dị yira opomhoghiạn nyodị. Yira rolọgh ghan ni inyaạm olhegheri ogbaranhaạn dị odi igbo igey r’ikarạph, igbo iyaạr dị eru inẹ r’idị i/tu inẹ, pidị yira omoọgh kuuḅi aghisigh aZihova. (Prov. 2:3-6; Hib. 5:14) R’amem r’amem ku/meera oghiilhaan oye apu ephomhoghiạn phọ yira omhoọgh bọ oghị esi aZihova, loor esi dị k/oomo araraạr dị eḅeraạn we kụ iḅeraạn aZihova.
6. Ika kụ idị oghiilhaan awe aḍighi idị ḍioph awe phọ oghị aani bọ iḅilhigha phọ owilhẹ oghaạph ipẹ eru bọ inẹ?
6 Eḍighi maạr dị yira oghiilhaan we opu Enhaạn, awe otue ni uukelheghi iyira omheeraam iyaạr dị egbạgh igey phọ. Ooḅeghiọn eḍeenhaan aḍioph-r’iyạl aruw-emhụ phọ orom bọ oḅilhigha ade phọ aZihova aguanhaan bọ ongọ awe phọ Izrạl. Esi aḍioph-r’iyạl aruw-emhụ phọ oghị aani bọ oḅilhigha ade phọ, ḍioph abidị ughiilhaan we phọ aKena, bịn ephomhoghiạn phọ bidị omhoọgh bọ oghị esi aZihova eḍim. Bidị uḅenhị we phọ Izrạl mọ: “Yira u/mạn oghị ozuom awe phọ, idị eḍighi bọ bidị omoọgh iikpọ upu iyira.” (Num. 13:27-31) Ii, odaphạn ephoghom awe, awe phọ aKena omoọgh ni iikpọ opu we phọ Izrạl. Kuolọ iduọn bidị oḅẹm bọ mọ bidị ko/tue okpạr opu we phọ aKena iḍeenhaan mọ bidị u/ḍuom olhoghi aZihova. Ikpẹ ghụn dị bidị mugbon ipẹ aZihova rawạ bọ dị awe phọ Izrạl koḍighi. Bidị mutue kẹn ni ootughiạn oomo ipẹ aZihova maḍighinhaan bọ bidị epẹ omhạn. Mọ bidị uḍighi ni iduọn phọ, obọ bidị mumiịn ni mọ awe phọ aKena u/si r’eraạph aZihova. Ḍieriphọ aḍighaạgh phọ, aJoshua r’aCaleb uwạ omhoọgh akuuḅi aghisigh aZihova. Bidị uḅenhị we phọ mọ: “Eḍighi maạr dị yira oḅeraạn ni aZihova, pọ odị kusighẹ ni iyira akimọm de phọ kụ ungọ iyira.”—Num. 14:6-9.
7. Ika kụ idị yira kotue okiọm ghisigh okiilhaan ghan aZihova? (Miịn kẹn afoto phọ.)
7 Orue oghiọm aghisigh oghiilhaan ghan aZihova, ewạ dị yira kosopha ghan osopha dị aḅeraạn nyodị esi atorobọ iyaạr. (Ps. 16:8) Mem dị nạ rabạl raraạr dị emite siphẹ aBaibul phọ, puruan ghan loor mọ, ‘Mọ mị kụ odi dọl phọ aḍiẹn phọ, eeghe osopha kụ edị mị musopha?’ Esi omaạm, oḅẹm mọ nạ odi aani siphẹ aḍioph awe phọ oghị aani bọ iḅilhigha phọ rongọ bọ ikarạph iinhaghạn phọ. Nạ mumeeraam ni iinhaghạn phọ bidị ongọ bọ bịn amhoọgh oghiilhaan ḍughụm? Ephomhoghiạn aZihova ḅilhẹ r‘eephuạ oḍighi ipẹ eḅeraạn bọ nyodị mibụgh ni epu oghiilhaan awe? Ibadị awe Izrạl u/meeraam ipẹ aJoshua r’aCaleb oghaạph bọ. Iphẹn phọ iḍighi ni idị bidị oroph eepoogh oḍigh aani Ade Oguan phọ.—Num. 14:10, 22, 23.
Nạ mumeeraam buọ anhiạn? (Miịn ekpịgh phọ 7)
8. Eeghe eegharạ kụ edị yira kolọgh inyaạm omhoọgh, kụ eeghe kụ iḍighi?
8 Osooromhi aloor. AZihova raganhanhamhi ghan igey phọ kaḍeenhaan buphẹ osooromhi bọ loor. (Mat. 11:25) R’osooromhi aloor, yira umheera ni dị abunhọn kulhoghonhaạn iyira ḍighaạgh otuughạ igey phọ. (Iiḍ. 8:30, 31) Ghalhamọ r’iduọn phọ ni, ewạ ni dị yira kogonha loor obọ yira kopoophe ghan bọ loor. Ophoophe aloor katue ni aḍighi idị yira kootughiạn ghan mọ ipẹ yira romiịn ghan bọ raraạr eḅọph ni r’ipẹ edi bọ siphẹ aBaibul phọ ḅilhẹ r’iiḅakiọm ookpomhoghan phọ.
9. Eeghe kụ kilhoghonhaạn iyira ḍighaạgh oghiọm aghisigh osooromhi loor?
9 Eḍighi maạr dị yira rowạ oghiọm aghisigh osooromhi aloor, pọ yira kootughiạn ghan oomo amem mọ aZihova kụ abụgh upu iyira. (Ps. 8:3, 4) Yira kotue ni ooḅereghị olọm mọ aZihova ulhoghonhaạn iyira ḍighaạgh osooromhi aloor r’oḍighi awe dị kotue ni otughemhị. Bịn aZihova kulhoghonhaạn ni iyira ḍighaạgh omhaghamhị iyaạr iitughiạn phọ odị ḅilhẹ r’iiḅakiọm ookpomhoghan phọ opuemhi ilọ ayira. Mem dị nạ rabạl Baibul phọ, wạ riisi dị eghaạph idị aZihova aphomhoghiạn osooromhi aloor kụ alhọgh ḍien ophoophe aloor r’oodaraghu. Miịn ni kẹn mọ nạ akiọm ni ghisigh asooromhi loor mem dị nạ amhoọgh roopoogh arukumuan siẹn ookpomhoghan phọ.
IDỊ YIRA KOTUE OPẠM OKPARAMHỊ IGEY PHỌ
10. Abuọ anhiạn kụ edị aZihova masighẹ ghan aḍighinhom ongoọm iiḅakiọm we phọ odị?
10 Kiọm ghisigh aḍuom olhoghi iiḅakiọm ookpomhoghan phọ. Iḍiodi phọ epẹ Izrạl, aZihova arom ghan Mozis ongọ ghan iiḅakiọm we phọ Odị, kụ esighẹ rekị odị arom ni kẹn Joshua. (Josh. 1:16, 17) Araraạr ighị ghan ni imạ mem dị awe phọ Izrạl omhiịn we phọ abuẹn phọ idiphọ awe dị omheerạ enye aZihova Enhaạn phọ. Arukuron asiạ reten, mem mọ ophighi bọ oḅẹl ookpomhoghan aKristẹn phọ, ḍioph-r’iyạl abutelhedom mọ kungọ ghan iiḅakiọm. (Iiḍ. 8:14, 15) Esighẹ rekị, bịn oḅarạm aani bunhọn ikumor awe phọ orọl bọ epẹ Jeruselem. Iiḅakiọm mọ abutelhedom mọ r’ikumor awe phọ ongọ ghan bọ, ‘ikparamị ghan ni omeeraam arookpomhoghan phọ, kụ aḍita phọ eḍiza ghan ḍio etum ḍio.’ (Iiḍ. 16:4, 5) Ḍio arodon, yira romoọgh ghan ni ḍisẹph mem dị yira odaphạn iiḅakiọm mọ ookpomhoghan phọ aZihova rongọ ghan bọ. Kuolọ aZihova kaloghoma ika mem dị yira u/naghanhạn buphẹ odị asighẹ bọ raḍighinhom ongoọm ghan ayira iiḅakiọm? Ophagharanhaạn aḍipuru phọ aḍiẹn phọ, ooḅeghiọn ipẹ emitenhaan bọ we phọ Izrạl mem mọ bidị rokị bọ oḍigh Ade Oguan phọ.
11. Eeghe kụ imitenhaan we phọ abuphẹ oḍaghạ bọ Mozis idiphọ oye dị aZihova amạ oḍiemhiom awe phọ odị? (Miịn kẹn afoto phọ.)
11 Mem mọ awe phọ Izrạl rokị bọ oḍigh Ade Oguan phọ, abuniin ikpolhọm awe umhiigh ni oḍaghạ aMozis ḅilhẹ r’oḍighi phọ odị aphạm bọ idiphọ omeerạ enye aZihova. Bidị uḅẹm ghan mọ: “Oomo aḍita ookpomhoghan phọ [ko/gina aMozis] aZihova kụ amhoọgh ni, kụ odị odianhaan ni r’oomo ayira.” (Num. 16:1-3) Ii, Enhaạn kụ amhoọgh ni “oomo aḍita ookpomhoghan phọ,” kuolọ aZihova mamạ Mozis oḍiemhiom awe phọ Odị. (Num. 16:28) Iduọn bidị oḍaghạ ghan bọ Mozis, bidị ukạr ghan oḍaghạ aZihova. Bidị u/gbon ipẹ aZihova rawạ bọ, bidị ugbon ghụn omhoọgh iikpọ r’omiteom aḍien. Enhaạn azẹ ni buḍiemhiom abuọ igbagharạn phọ r’asimuonịr abunhọn dị oḍighan bidị. (Num. 16:30-35, 41, 49) Ḍio arodon, aZihova akel li torobọ oye dị ra/lọgh ghan eegu ipẹ odị adẹ bọ raraạr siẹn ookpomhoghan phọ odị.
Nạ muḍighan buọ anhiạn? (Miịn ekpịgh phọ 11)
12. Uḍighi ika kụ ekpẹ bọ ni oḍuom olhoghi ookpomhoghan phọ aZihova?
12 Yira kotue ni okiọm ghisigh oḍuom olhoghi ookpomhoghan phọ aZihova. Mem dị onhaghạn aḍughụm igey aBaibul obobọ inhọn iiḍighi Omhạr phọ enhighẹ ooḅenhion, abuphẹ oḍiemhiom bọ roogboronhom ghan ni koḍighi iyaạr omiteom omhiịn mọ ooḅenhion ni raraạr. (Prov. 4:18) Bidị roḍighi ghan iduọn phọ loor esi dị bidị rowạ ghan oḍighi ipẹ eḅeraạn bọ aZihova. Bidị roḍighi ghan kẹn oomo ipẹ bidị kotue bọ omhiịn mọ osopha phọ abidị akpasị ni siphẹ Ekpo Onhụ phọ Enhaạn, ephạm bọ igey dị oomo arebenhẹ phọ aZihova kodaphạn.
13. Eeghe kụ “igey ikpo onhụ phọ,” kụ yira kosighẹ oḍighinhom eeghe?
13 “Pạm ni igey ikpo onhụ phọ ipẹ [otughemị] bọ nyinạ.” (2 Tim. 1:13) “Igey ikpo onhụ” phọ oghol bọ siẹn phọ remạ ghan itughemhị aKristẹn phọ edi bọ siphẹ aBaibul phọ. (Jọn 17:17) Itughemhị phọ iphẹn phọ kụ azin atorobọ iyaạr dị yira omheeraam. Ookpomhoghan phọ aZihova mutughemhị iyira omhiịn mọ torobọ iyaạr dị yira omheeraam ekpasị ni igey ikpo onhụ phọ. Yira oḍighi ghan iduọn phọ, pọ aZihova kusẹph ni iyira.
14. Ika kụ idị abuniin aKristẹn owilhẹ ophamanhạm “igey ikpo onhụ phọ” otughemhị bọ bidị?
14 Eeghe kụ ketue emite eḍighi maạr dị yira u/pamanhạm ‘igey ikpo onhụ phọ ipẹ utughemị bọ iyira’? Ooḅeghiọn eniin eḍeenhaan. Mem oḅẹl okuron asiạ phọ, abuniin aKristẹn umhiigh ni ogbạ olheenye mọ aḍio phọ aZihova mesi. Eeni aḍinyạ dị bidị omhiịn dị ogbi ghan mọ otelhedom mọ Pọl kụ agẹ kụ iḍighi bọ iyaạr phọ bidị oghaạph ghan bọ iduọn phọ. Dị bidị u/miigha loor upogh mughumọ etu ni inẹ, abuniin aKristẹn abuọ aTesalonikạ umheeraam ni kụ oḅilhẹ osighẹ oḅenhị aani ghan bunhọn awe. Ḅẹm loor mọ bidị uutughiạn ni raraạr phọ aPọl atughemhị bọ bidị mem mọ odị arọl bọ r’abidị, obọ muu/kelheghi bidị. (2 Tẹs. 2:1-5) APọl aromha bumor phọ mọ bidị ku/meeraam ghan torobọ iyaạr lọ bidị onhaghạn. Orue oḍighi idị iphẹn phọ ke/mite mun ghisigh, aPọl akureriom omhunhenhiom iyạl aḍinyạ phọ odị agẹ bọ aghiọm buọ aTesalonikạ phọ mọ: “Mị aPọl kụ usighẹ ni ḍighaạgh amị ageọm . . . iphẹn kụ idị mị radapharị ghan ḍighaạgh amị ḍinyạ lọ mị agẹ.”—2 Tẹs. 3:17.
15. Ika kụ idị yira kotue okoph ilhoghi phọ ayira esi iinhaghạn dị eghịgh mudị igey ni? Ngọ eḍeenhaan. (Miịn kẹn sifoto phọ.)
15 Yira otuughạ eeghe esi ikpo onhụ phọ aPọl agẹ bọ aghiọm buọ aTesalonikạ phọ? Mem dị yira onhaghạn iyaạr dị i/ḅọph r’ipẹ yira otuughạ bọ siphẹ aBaibul phọ obobọ onhaghạn idị oghaạph ilọ ookpomhoghan phọ, ewạ mọ osighẹ osụ-olhoghi kụ oḍighinhom. Mem itooghị aSoviet Union phọ, abumulhọgh ḍien phọ ayira ugeeghị ni rinyạ ongọ bumor phọ bịn oḅẹm mọ aḍinyạ phọ iḍuạ epẹ emhụ agadạ phọ kụ eru. Aḍinyạ phọ iromha bumor phọ omiteom arookpomhoghan ilọ abidị. Obọ aḍinyạ phọ ighịgh ni mudị ikạr eḍuạ epẹ emhụ agadạ phọ kụ eru. Kuolọ aḍinyạ phọ aḍiẹn phọ i/tue iikelheghi bumor phọ abuphẹ okpẹ bọ oḍuom olhoghi. Bidị ulhọgh ni elhegh mọ adom mọ aḍiphẹ phọ i/moọgh muḅọph r’ipẹ bidị motuughạ bọ. Rodon, abumulhọgh ḍien igey phọ eeni amem rosighẹ ghan intanẹt phọ koḍighinhom okọm igbaragbarạ r’amadia siẹn igbo phọ ayira. Kparipẹ dị ilhoghi ayira kenuụn ephighaphigha, yira kotue ni okoph ilhoghi phọ ayira esi ooḅeghiọn ophogh mughumọ ipẹ yira onhaghạn bọ obobọ aạl bọ emoọgh ni muḅọph r’ipẹ yira motuughạ bọ.—2 Tẹs. 2:2; 1 Jọn 4:1.
Iinhaghạn okpẹ dị eghịgh mudị etu ni inẹ kii/kelheghi nyinhạ (Miịn ekpịgh phọ 15)a
16. Odaphạn Rom 16:17, 18, yira koḍighi ika eḍighi maạr dị oye siẹn ookpomhoghan phọ raleenye oghaạph dị u/tu inẹ?
16 Kiọm ghisigh aḅọph r’abuphẹ oḅạr bọ aZihova. AZihova rawạ mọ yira oḅophoghạn r’abumor r’abumaranhi phọ ayira kụ ooḅereghị nyodị. Amuḅọph phọ ayira katọl li eḍighi maạr dị yira ophạm igey phọ okparamhị. Esi iduọn phọ, torobọ oye dị alheenye iinhaghạn dị i/tu inẹ siẹn ookpomhoghan phọ rakọm ghan madia. Enhaạn uphụr iyira rurụ mọ ‘ogbatanhaạn bidị.’ Obọ bidị kuukelheghi ghan bọ iyira bịn yira omeeraam raraạr dị i/tu inẹ.—Bạl Rom 16:17, 18.
17. Eeghe asuọ kụ edị yira komoọgh eḍighi maạr dị yira olhọgh elhegh igey phọ kụ ophạm okparamhị?
17 Mem dị yira olhọgh elhegh igey phọ kụ ophạm okparamhị, yira kokoph ni oḅilhẹ okparamhị siya phọ yira omhoọgh bọ r’aZihova. (Efẹ. 4:15, 16) Keḅilhẹ ighoph iyira esighẹ esi itughemhị okpẹ kirokirọ phọ r’iikelheghian phọ aSetan. Kụ mem igbogh iiḅaghamhị phọ, yira kotọl li siphẹ oghoph phọ aZihova. Esi iduọn phọ, oghiọm ghisigh ophạm okparamhị igey phọ, bịn “Enaạn phọ ringọ ghan bọ iyira eephọ kirolonaạn” ni iyira.—Fil. 4:8, 9.
AḌUỌR PHỌ 122 Be Steadfast, Immovable!
a ILỌ AFOTO: Oḍighi oḍeenhaan idị emite siạ dị meten, mem itooghị aSoviet Union phọ. Abumulhọgh ḍien phọ ayira ugẹ ni ḍinyạ dị eghịgh mudị iḍuạ epẹ emhụ agadạ phọ kụ eru ongọ bumor phọ. Ḍio arodon, abumulhọgh ḍien phọ ayira otue ni ogẹ ḍinyạ olọgh siphẹ intanẹt phọ olheenye iinhaghạn dị i/tu inẹ ilọ ookpomhoghan phọ aZihova.