Agustus
Senin, 1 Agustus
Roḇondibur aya mkopok mkofrur royoḇa.—Yoh. 15:5.
Snonggaku ḇebati fanam kuker Yesus si monda nari ḇesmai payamyum ro farsarser fasaspar ḇyedi. Yesus doḇe nari ’byuk kankenem ḇyedi faro bati ḇyesi’. (Yoh. 15:13) Snon ma bin ḇefarmyan faro Yahwe sisya sikenem ro fafisu Yesus ryama ḇe supswan ine ḇaim. Snon ma bin ansine nari sismai kaḇakḇok, ma si kako fandun fa sfarkor nabor ḇekur Yesus insama sakswar i. Rarirya, nari sakḇebati kuker Yesus i ma saksmai kankenem fyoro. (Yoh. 17:3; Kis. 24:15; Ibr. 11:8-12, 24-26, 31) Komarisen kofararur kayam fnoḇek Yesus fa koḇaryas abar Karajan ḇe snonggaku ḇese ma kofarkor si. Fyor Yesus ryo supswan ine, dakfarkor snonggaku sya. Fafisu Yesus kyaḇer ḇe nanggi, ḇyebukor sidang Kristen ma fyarkin ko pdef fa kobaryas ma kobuk farkarkor snonggaku sya. Myamepen ma ḇyesyowi roi kofrur kaku na fa kofnoḇek snonggaku ḇebor syadi insama smambir i ma Kmari. Kaku ḇae, kosambraḇ fa kofrur fararur ine kukro Yahwe ma Yesus sufnoḇek ko.—Yoh. 15:4. w20.04 22 ¶7-8
Selasa, 2 Agustus
Raja ri suru suine . . . nari sukain ro meja oser bo suyanggar su.—Dan. 11:27.
Randak iwara, sbuk nasan ”raja bar wambrur” ma ”raja bar wamires” faro raja ḇepoik ro bar wambrur ma wamires ro sup Israel. (Dan. 10:14) Er Israel ima Allah kawasa Ḇyesi isof ro ras Pentakosta taun 33 M. Mura ido, Yahwe fyasnaibos kawasa Ḇyesya siso snonggaku ḇesouser fa ḇeso Yesus i syakam. Inja, ḇardadi ono ḇero Daniel fasal 11 ya, nkurfasnai ḇe er Israel ḇa mboi Yesus manfamyan ḇyesi. (Kis. 2:1-4; Rm. 9:6-8; Gal. 6:15, 16) Ro fyor iwara isof baboine, manḇepoik ḇe raja bar wambrur ma raja bar wamires, sfadadwer ker. Rariryano, roi ḇeḇeso ro raja ansuine sumnis kam. Oser ya, suḇewayam Allah kawasa Ḇyesi. Ḇesuru ya, moḇ sufrur Allah kawasa Ḇyesi ndraya nfasnai suyayin kaku Allah ḇekaku, Yahwe I. Ma ḇekyor ya, raja ansuya sufamfaḇri insama oser ḇyepoik syadi ro sumin ya. w20.05 3 ¶3-4
Rabu, 3 Agustus
Nari Yaḇe rosai monda Yamarisen na.—Kel. 3:14.
Yahwe ḇye rosai monda fyandun na fa ifrur marisen Ḇyena ndarirya. Yahwe bisa ḇye manfamyan Ḇyesi ḇe roi fyandun na fa ifrur marisen Ḇyena ndarirya. (Yes. 64:8) Rarirya, Yahwe ifrur roi imarisen na fa namnis. Roi oso ḇaḇeri na ḇedwarek marisen Ḇyena fa ndarirya kaku. (Yes. 46:10, 11) Koḇesyowi syadi Kma koḇedi ro nanggi ido, na kofrur roi ri suru suine. Ḇeoser ya, kokarauser rosai ifrur ḇe ko kwar. Imnis raris, kokarauser Yahwe fararur ḇepyum Ḇyena ido, nari koḇesyowi kaku na. (Mz. 8:3, 4) Ḇesuru ya, kokarauser rariso Yahwe ifnoḇek ko fa kofrur marisen Ḇyena. Snonsnon Yahwe iser roi ḇefrur fa koḇesyowi kaku na. Snonsnon ani ḇyeḇair ḇe roi nakam ḇekur ḇe Kma koḇedi, roi ifrur kwar nakam, ma roi nari ifrur wer.—Mz. 89:7, 8. w20.06 9-10 ¶6-7
Kamis, 4 Agustus
[Yahwe] . . . iso ḇeḇuk kenem ma knaref.—Kis. 17:24, 25.
Wam iso roi snonggaku ma aiwan sya sfandun kaku fa sikenem pdef. Ono soḇe ro swaf taun oser monda, ḇekenem syakam sisyor wam ḇesren nabor kaku. Mboi, wam ya ipok ibro ro supswan ine ḇa. Roi ḇekenem ansi kam sisasyar wam ḇesren ḇa kako. Rarirya mboi, sun wam ḇesren na fa nabro ḇa, ma farsyos ya ifo kuker wam ḇesren kaker. Rosai ḇefnai ya? Yahwe ifrur rokaker na fa nabor, ḇeba ma kasun sya, fa sun wam ḇesren ḇa ma sisasyar wam ḇesren na rarirya kwar. Roi nane nfasnai ro wos ḇero mnuk faro ras ine. Rosai na kofrur insama koḇesyowi syadi supswan ḇepyum kaku ine ma roi ḇepyum ḇero dori na? (Mz. 115:16) Nyan oser ya iso kokarauser Yahwe fararur Ḇyena kam. Ine nari nadif ko fa kofasnai kasumasa faro Yahwe I ro ras nakam faro roi ḇepyum byuk ḇe ko kwar na. Kofasnai koḇesyowi supswan ine kuker kofaduru moḇ koḇarek ro na insama nasren pdef. w20.05 22 ¶5, 7
Jumat, 5 Agustus
Nari Yafasren kaku snonsnon ḇeba Yedi, mgofrur mamas kwar ro fandun er-er sya.—Yeh. 36:23.
Yahwe kyarem Setan anonef byena kuker fyasnai fawinanem, nanapes, ma kaḇaḇaḇ ro rosai ifrur nakam. Yahwe fyasnai kako papoik ḇeba Ḇyena ḇesya kwar. Ḇefandun kaku ya, fararur Ḇyena kam neknam ro saswar ya. (1 Yoh. 4:8) Yahwe syewar kaku fa iḇriwarek snonsnon Ḇyedi. Isof ro fafisu ine, Ibiris danonef Allah snonsnon Ḇyedi kaker. Syewar kaku kuker dawninyan snonggaku sya fa sikyar manggun ḇa Allah iso ḇepoik syadi, inapes, fyawinanem, ma isaswar. Rupa ra, Ibiris fyarkor ninyan si rawo sikyar Manḇefrur ima isya kaku ḇa. Mboi, fyor sino sikyar Allah ima isya ido, na Ibiris dawninyan si fa skara Allah ima inapes ḇa ma parenta Ḇyena nmarḇak kaku. Ifrur fa snonggaku sya skara Yahwe ima Allah ḇena sawarwar ḇa ma imasasor, ryap snonggaku sya ro for ḇembrer ḇa. Snonggaku ḇekyar faro anggarkar ḇyenane, ḇarpur mura spampum kaku Yahwe I ḇe Manḇepoik sedi. Fafisu Yahwe myun Ibiris i ḇaim, nari syewar kaku fa dawninyan Au kako fa pampum Yahwe I. Roi ifrur nane dun bon ke? w20.06 5 ¶13-15
Sabtu, 6 Agustus
Isya wer ḇa snonkaku Yunani, roḇa snonkaku Yahudi, snonkaku ḇesofakfuk ma snonkaku ḇesofakfuk ḇa, snonkaku Barbar roḇa snonkaku Skit, women roḇa ḇemkei, ḇape Kristus monda ḇyeknam ro roi ḇeḇor nakam.—Kol. 3:11.
Roi kofawi ya iso ro sidang ḇebor, naek srar sisya sisewar fa sfarkor wos ḇebabo. Imbude samswen fa sikofenḇair pyum roi skara na. Kokara moḇ sawos wos ḇebabo monda ḇa, mboi komam saswar ma raryaḇ sena fa sfarmyan ḇe Yahwe I. Komam rari-rari ḇepyum sena ido, nari koswar ma koḇesyowi kaku naek srar koḇesine. Na kopok kokofen ḇa, ’Yafandun au ḇa’, kukro sima sifawi pyum sawos ro wos koḇeja ḇaim. (1 Kor. 12:21) Kokofen kasumasa kaku faro Yahwe I kukro byuk syowi ḇeba ḇe ko fa kakfararur ro sidang. Snon ke bin siko ke, kofarḇuk ḇaim ke kofarḇuk kwar ke, roma inai babo ke sinan siko ke, kofawi kawos pyum wos oso ke kofawi kermgun monda ke, Yahwe ma naek srar ḇesesya sesyowi kaku ko. (Rm. 12:4, 5; Kol. 3:10) Iḇye kada roi kofarkor nane kofrur na pdef. Rarirya, nari kofawi nyan fa kosambraḇser naek srar koḇesi. Nafnoḇek ko kako fa koswar ma koḇesyowi si ḇesya kwar. w20.08 31 ¶20-22
Minggu, 7 Agustus
Ḇape snon ono seoser kukeri ma sikyar.—Kis. 17:34.
Kawasa Athena sisyom amfyanir, sifrur farḇakḇuk famfnom, ma sikyar faro farkarkor snonggaku sya. Oso wer ido, sanonef manwawan Paulus i. Mboi, Paulus isusu ḇa fa byaryas pdef ḇe si. Paulus manggundi randak ya ’donef ma ḇyewayam kuker kyoryae ma imsor’ snonggaku sya, ḇape ḇarpur mura dakḇe snonggaku Kristen. (1 Tim. 1:13) Yesus myam Paulus nari dakḇe manfamyan faro i. Paulus myam kawasa Athena sya rarirya kako. Ma kaku ḇeri, sibor sakḇe manfamyan faro Yesus i. (Kis. 9:13-15) Yesus manfamyan ḇyesi ro abad randak, sramaker moḇ ḇesisye. Fafisu Paulus fyas syapram ḇe min Kristen ro Korintus ḇero Yunani, doḇe randak iwara ḇeḇeso ro sidang ani siḇarḇor ḇaido sikenem pyum ḇa kaku. Mura ikofen wer, ”Naek ono rofandu mko ro randakya rari sena namnis rarirya. Ḇape ḇaḇoine mkoḇe ḇefasren kwar ro sasar na.” (1 Kor. 6:9-11) Rwo fafisu anya ido, wakyar na sfadwer kenem sena ma sakḇe manfamyan faro Yesus i ke? w20.04 12 ¶15-16
Senin, 8 Agustus
Iḇye kwar! . . . Wun kenem yedine mura.—1 Raj. 19:4.
Penatua sya sipok semankara fasaw awer snonggaku ḇekyar manggun ḇa fararmyan sena faro Yahwe naser payamyum. Simsor si awer, mboi sifawi pyum rosai ḇefnai fa sawos ma sifrur radiri. Raimnai, penatua na sbuk mnuk ro Refo fa sifnoḇek si. Nabi Elia ifrar ibur Ratu Izebel i. (1 Raj. 19:1-3) Kyara nabi ḇefarmyan faro Yahwe I sisya wer ḇa, ma ḇyaḇir fararur ḇyena nefromo monda. Elia ḇyesanekar kaku isof kyara imbe imar monda. (1 Raj. 19:10) Yahwe imsor Elia i ḇa, mboi byuk kakyar ḇe i snar demir ḇa, ma ifrur i fa ikyar faro papoik Ḇyedi snar fararur nabor naisya fandun fa ifrur na. Yahwe ryower pyum fyor Elia fyawar makakwarek ḇyena ma byuk fararur ḇebabo yoḇ i. (1 Raj. 19:11-16, 18) Farkarkor rosai kosmai ya? Kokame, ḇesyadi wer penatua sya, fandun fa sifrur pyum Yahwe manfamyan Ḇyesi. Fafisu oso fyawar roi ḇyaḇir na yoḇ penatua bo doḇe imsor kaku ke, kyara Yahwe byuk ampun faro sasar ḇyena ḇa ke, penatua na srower pyum i. Mura na sisewar fa sbuk kakyar ḇe i snar Yahwe iswar kaku i. w20.06 21-22 ¶13-14
Selasa, 9 Agustus
Bati ḇekaku isawarwar ro fafisu nakam.—Ams. 17:17.
Yahwe ḇye ko fa kosmai marasrisen fafisu kobuk swaf fa kokainus bati ma kina koḇesya. (Mz. 133:1) Yesus dakna bati kako. (Yoh. 15:15) Refo doḇe kona bati ido, na kosmai payamyum kaku. (Ams. 18:24) Refo ikofen kako bo doḇe kokain ro manggunko nama napyum ḇa. (Ams. 18:1) Sino skara Internet iso nyan fa sna bati, rarirya kada na skain ro manggunsi ḇa. Mboi fandun fa kosasor ko fafisu kofnak Internet na. Sifawi kwar snonggaku ḇefnak oras nabor fa siwasya anun ma smam sonin snonggaku ḇese srir ro Internet na, kaku ya sima sḇaḇir sḇero manggunsi ma sesanekar. Kukro? Roi oser ya iso snonggaku sya srir ker sonin ro Internet ḇefasnai moḇ sikenem raya, sfasnai sonin ḇepyum sena, bati sesi, ma moḇ ḇepduk sra ro na. Fafisu oso myam sonin anna, na byukikara kenem ḇyedima iḇese kaku. w20.07 6 ¶12-13
Rabu, 10 Agustus
Manwawan ansi ma penatua-penatua skankain fa sawawos ro mnuk ine.—Kis. 15:6.
Syap Baryas wos Inggris tanggal 1 Oktober 1988, ikofen radine, ”Penatua sya sifawi roro rur ḇesren ya, Kristus na fyarkin badan penatua oser-oser kakara sena fa skara wos anun ro Refo minsai na ḇefnoḇek si fa sifawi rosai na sifrur ḇaido sun snemuk ḇefandun. (Kis. 15:7-15) Rur ḇesren ifnoḇek penatua oser monda ḇa mboi penatua ro sidang syakam.” Penatua ḇefasnai syowi faro penatua ḇese na imewer fa dawos ḇepon ker rofyor sifrur rapat. Ipok dawos nabor ḇa, ma kyara ḇa kakara ḇyena naiso ḇepyum syadi. Imbape, fyasnai sne ḇerun fyor ikofenḇair kakara ḇyena ma ryower pyum fafisu ḇesesya sawose. Iḇye syadi, imarisen irwas wos farkin ro Refo ma iso akurfasnai ḇerama ro ”women ḇesouser ma ḇefawinanem” sya. (Mat. 24:45-47, NW) Penatua sfasnai saswar ma syowi rofyor skain sawawos ido, Allah rur ḇesren Ḇyedi na ryous si, ma fyarkin si fa sna wos oser.—Yak. 3:17, 18. w20.08 27 ¶5-6
Kamis, 11 Agustus
Iḇyekada naek srar mkokafyo ḇarḇorya kuker ḇaḇyeya.—Rm. 12:21.
Ḇembroḇ manwawan Paulus i sya sisambraḇ syadi ro i. Fyorno ido, sewayam ma sisun i ro bui. Raris Daud i, Paulus bati ḇyesi kako sifrur pyum i ḇa. Ro sidang Kristen ya dori ono sisya spampum i. (2 Kor. 12:11; Flp. 3:18) Ḇape, roi sifrur anna napok nafrur Paulus i fa isusu ḇa. Rosai ḇefrur fa syambraḇ pdef? Ismai samswen, mboi byaryas pdef. Naek srar sisya sifrur fa fyafko, mboi iswar si pdef. Ḇefandun syadi ya, isouser faro Allah Yahwe I isof imar. (2 Tim. 4:8) Ipok ifrur roi nane kam snar ikyar faro samambraḇ manggun ḇyena ḇa, mboi ikyar kaku faro Yahwe I. Sanonef ma sewayam Au kako ke? Ro sidang, oso isya ifrur pyum Au ḇa ke? Rarirya ido, waswarepen fawar ro Daud ma Paulus su. Bisa ’kwafyo ḇarḇor ya kuker ḇaḇye ya’ pdef. (Rm. 12:21) Fafisu sembroḇ ko, nari kokafyo ḇarḇor ya kuker kofnoḇek snonggaku sya fa sfarkor Refo ma sifawi Yahwe I. Kofrur na kuker kofasnai ro Refo kankarem faro snonggaku sya fakfuken sena, koḇesyowi snonggaku ḇefrur pyum ko ḇa sya, ma kofrur roi ḇepyum faro snonggaku syakam, mbroḇ koḇesya kako.—Mat. 5:44; 1 Ptr. 3:15-17. w20.07 17-18 ¶14-15
Jumat, 12 Agustus
Sne ḇerun Bena naiso eḇewari yasmai baba.—2 Sam. 22:36.
Bisa kokyar kaku Yahwe ima nya sne ḇerun ke? Imbo ḇae, imnis Daud ikofen ro mnuk ḇero ras ine. (Mz. 18:35) Fafisu Daud ikofen radine, imbude isya iswarepen mura ḇe ras Nabi Samuel ryama ḇe kmari rum ḇyedi fa ryem raja oso faro er Israel. Daud skoḇe mambekanaek ri war, mboi Daud iso ḇe bonso. Imbape, iso Yahwe kyinfir fa ḇye raja fadwer Raja Saul i. (1 Sam. 16:1, 10-13) Daud nya kakara oser raris manfasfas Mazmur 113 roi dakkofen ḇekur Yahwe I: ”Kyunem fa myam farsyos ma supswan, kyanow snonggaku ḇeryar ḇa ro roref. Kyanow snonggaku ḇesaḇarar . . . fa skain kuker ḇepoik sya.” (Mz. 113:6-8) Ro nyan Yahwe ifrur pyum snonggaku ḇenapes ḇa koine, kofawi nane nfasnai nya sne ḇerun. Imarisen faro samsyom koḇena monda ḇa, mboi myam ko ḇe bati Ḇyedi kako. (Mz. 25:14) Yahwe syewar nyan ḇepon insama bisa koḇebati kuker I, isoine byuk Roma Ḇyedi fa imarwarek ko ro sasar koḇena. Yahwe ima isawarwar kaku! w20.08 8 ¶1-3
Sabtu, 13 Agustus
[Yahwe] imewer oso ryo, mboi insa snonkaku kam simbror ma skaḇer.—2 Ptr. 3:9.
Yahwe dap kwar fafisu risai nari kyakok dunya ḇeḇarḇor ine. (Mat. 24:36) Imarisen kaku fa ifrur fasaw na. Imander kaku fa ḇyawes kaḇer snonggaku ḇemar kwar sya, mboi iwaf kuker kaḇaḇaḇ. (Ayb. 14:14, 15) Allah Yahwe isya iwaf kaker isof ras anya ryama fa byuk kaḇakḇok faro si. (Yoh. 5:28) Koḇesyowi kaku Yahwe kaḇaḇaḇ Ḇyenane. Kokara kada: Snar Yahwe kyaḇaḇ, inja snonggaku ḇebor ma ko kako, kona swaf fa ’kombror ma kokaḇer’. Yahwe imarisen insama snonggaku ḇebor syadi wer saksmai kankenem fyoro. Inja, rwama kofasnai syowi faro Yahwe kaḇaḇaḇ Ḇyena. Moḇsa kofasnai na rai? Kosewar fa kosrow snonggaku ḇefasnai simarisen ’saksmai kankenem ḇemnai ḇa’. (Kis. 13:48) Rarirya ido, nari saksmai payamyum ro Yahwe kaḇaḇaḇ Ḇyena kako. w20.08 18 ¶17
Minggu, 14 Agustus
Wakofenḇadir nyan-nyan Bena ḇe aya, sye Yahwe; farkor aya nyan-nyan Bena.—Mz. 25:4.
Ipyum ya farkarkor na nsun ro swaruser ḇyena monda ḇa, mboi nsun kako ro sneri. Komarisen ḇefarkor Refo kuker ko fyarkor fa myambir Yahwe I. Imbape roi fyarkor na nsun ro sneri ido, na imarisen ifrur na ro kenem ḇyena. Yesus farkarkor ḇyena nsun ro snonggaku sya swaruser sena, inja simarisen sfarkor ro i. Imbape simarisen siso i kukro roi fyarkor ḇe si na nsun ro sisnesna. (Luk. 24:15, 27, 32) Ḇefarkor Refo kuker ko fandun fa myam Yahwe ima isya kaku, inja bisa ḇyebati kuker I, myam I ḇe Kma, Allah, ma Bati ḇyedi. (Mz. 25:5) Ro farkarkor koḇena, na kofnoḇek i fa myam Yahwe ima Allah ḇefrur pyum kaku. Kofnoḇek i fa ḇyesyowi Yahwe rari ḇepyum Ḇyena raris saswar, syowi, ma sawarwar. Yesus doḇe, ”Waswar Manseren, Allah ḇedi, . . . Ine sasoser ḇepon ma ḇeba syadi.” (Mat. 22:37, 38) Inja, swewar fa wafnoḇek ḇefarkor Refo kuker Au insama iswar Yahwe I ro sneri. w20.10 9 ¶12
Senin, 15 Agustus
Yesus iswar kaku Marta, Maria ma Lazarus.—Yoh. 11:5.
Yesus fyasnai syowi faro bin syakam. (Yoh. 4:27) Imbape, Yesus ḇyesyowi kaku bin ḇefrur Kmari marisen Ḇyena. Fafisu Yesus dapḇair mansei myam ḇe kina ḇyedi, dap snon ma bin syakam. (Mat. 12:50) Yesus i kako ḇye bati ḇekaku faro si. Kokarapan ḇyebati kuker Maria ma Marta su. Bin suine sufarḇuk ḇa. (Luk. 10:38-42) Rosai Yesus ikofen ma ifrur na, nun sneprei kaku faro su. Kofawi roi ine kukro Maria imgak ḇa fa kyain fanam Yesus wemin ḇyesuya ma dakfarkor. Oso wer ido, fafisu Marta fyafayaf faro Maria i kukro dakfnoḇek i fa fyasos anan ḇa, Marta imgak ḇa bo dawos ḇeri ḇe Yesus roi kyara na. Yesus byuk swaf anya fa fyarkor su roi ḇefandun kaku. Fyasnai iswar kaku su ma ḇedar suḇedi, Lazarus i. Kofawi roi ine kukro Yesus rya myamfar sko ro ras ḇese kako. (Yoh. 12:1-3) Iso ḇefnai fa rofyor Lazarus iduf marḇak kaku, Maria ma Marta sufawi bisa suyor fafnoḇek ro Yesus i.—Yoh. 11:3. w20.09 20 ¶3; 21 ¶6
Selasa, 16 Agustus
Skara ḇo soḇo nari Allah [Karajan] ḇyedi ifyafer fasaw.—Luk. 19:11.
Yesus manfamyan ḇyesi sikyar Karajan Allah nari ryama fa fyaspar si ro ḇaḇepapoik Romawi. Komarisen kaku kowaf ras Karajan Allah nari ipyos roi ḇeḇarḇor ma ifrur supswan ine ifo kuker snonggaku ḇesouser faro Allah. (2 Ptr. 3:13) Imbape, fandun fa kokḇaḇ kowaf isof oras Yahwe dap kwar ryama. Yahwe byuk swaf ḇe Nuh i fa ḇyawes wai ḇeba ma iwan i fa ikofenḇair swarapepen yoḇ kawasa sya. (2 Ptr. 2:5; 1 Ptr. 3:20) Fafisu Abraham ifakfuken ker moḇ Yahwe imbe byuk samamyai ḇe mnu Sodom ma Gomora, Yahwe ryower pyum i. (Kej. 18:20-33) Ro swaf taun ḇe taun, Yahwe ikḇaḇ kaku faro er Israel sya kukro sisoasuser ḇa. (Neh. 9:30, 31) Ro baboine komam kako Yahwe fyasnai kaḇaḇaḇ kuker byuk swaf ḇe snonggaku sya fa sakfanam faro I. (2 Ptr. 3:9; Yoh. 6:44; 1 Tim. 2:3, 4) Yahwe nyan Ḇyena nadif ko fa kakfasnai kaḇaḇaḇ fyor kora kobaryas ma kobuk farkarkor. w20.09 10 ¶8-9
Rabu, 17 Agustus
Nari [kaḇakḇok] ya isya.—Kis. 24:15.
Rofyor Yahwe ḇyawes snonggaku ro marmar ya, na byuk kaḇer swarapepen sena ma rari-rari ḇeḇair manggunsi. Kokarapan farkarkor ḇyena ḇe ko. Yahwe iswar kaku ko, inja ifawi pyum ma iswarepen rosai kokara, koḇaḇir, kokofen, ma fararur koḇena. Rarirya, rofyor ḇyawes kaḇer ko ro marmar ya, na ḇye ko fa komnis moḇ kosnai raya fafisu komar ḇaim anya. Raja Daud ḇyaḇir kaku Yahwe ima myambir pyum ko oser-oser. (Mz. 139:1-4) Snar kofawi Yahwe myambir kaku ko, inja moḇsa koḇaḇir rai? Fafisu kowasenkara Yahwe ima myambir pyum ko, na kopok komgakwarek wer ḇa kukro koswarepen Yahwe ima iswar kaku ko. Myam ko oser-oser koḇemaeja syadi. Myamepen rosai monda ḇekur kankenem koḇena. Ine nbuk sneprei kaku ko! Komgak ḇa kukro na kemir ḇa. Yahwe ryous ko ma imarisen ifnoḇek ko ḇesya kwar.—2 Taw. 16:9. w20.08 17 ¶13-14
Kamis, 18 Agustus
Nari yaḇe au fa wafawi ma yafasnai moḇ risaiso fandun fa wambran ro ya.—Mz. 32:8.
Yahwe iryaḇ kaku fyarkor kawasa Ḇyesi. Imarisen insama smambir I, siswar I, ma sakna kankenem fyoro. Iso ḇefnai fa Yahwe fyarkor si insama roi nane ndarirya. (Yoh. 17:3) Ro abad randak, Yahwe fyarkor kawasa Ḇyesi roro sidang. (Kol. 1:9, 10) Raris Yesus ikofen kwar, rur ḇesren ifnoḇek manfamyan ḇyesi kako. (Yoh. 14:16) Rur ḇesren ifnoḇek manfamyan sya fa sifawi Allah Wos Ḇyena, ma ḇye si fa siswarepen roi ḇebor Yesus ikofen ma ifrur kwar na, mura sfas na ro syap Injil. Roi nane nafnoḇek snonggaku Kristen ansi fa sna kakyar ḇenako, siswar syadi Allah, Roma Ḇyedi, ma min sesi. Yahwe ikofen ḇepon kwar ro papupes ras-ras ḇepupes, snonggaku ḇeraker er syakam nari sek ḇe bon Ḇyedi fa sfarkor nyan-nyan Ḇyena. (Yes. 2:2, 3) Komam kada, ḇardadi ani ryarirya kwar. w20.10 24 ¶14-15
Jumat, 19 Agustus
Snonggaku ḇefawinanem imarisen fa swewar ker akurfasnai ḇepyum.—Ams. 1:5.
Rosai na ḇefnai fa snonggaku oso imewer ryower wos anun ro bati ḇesawarwar ya? Ararer. Snonggaku ḇeararer simarisen monda siso manggunsi marisen sena. Simewer srower roi ḇekaku ya. (2 Tim. 4:3, 4) Skara siso ḇefawinanem syadi, inja sfandun wos anun ro snonggaku ḇesesya ḇa. Ḇape Manwawan Paulus doḇe, ”Snar rofyor snon oso kyara iso ḇesyadiya, mboi ḇyerarirya ḇaido, ikada ḇyeankar mankundi.” (Gal. 6:3) Raja Salomo doḇe, ”Ḇepyum syadi ya roma babo ḇesaḇarar mboi ifawinanem ro raja ḇesinan kwar mboi ifawi roi oḇa, ḇemewer ḇerower wos swarapepen.” (Pkh. 4:13) Komam kada, Manwawan Petrus fyasnai nyan ḇepyum rofyor Manwawan Paulus isonek i ro ḇarpon kawasa sya. (Gal. 2:11-14) Petrus imbe imsor ido bisa ḇae, kukro Paulus isonek i ro ḇarpon snonggaku ḇebor sya. Ḇape Petrus fyasnai fawinanem. Imsor Paulus i ḇa mboi imarisen ryower wos swarapepen byuk ḇe i na. Ḇarpur ya dap Paulus i ḇe ”naek koswar ani”.—2 Ptr. 3:15. w20.11 21 ¶9, 11-12
Sabtu, 20 Agustus
Mgofrur snonggaku ro er nakam fa sḇe manfamyan . . . , mgofarkor si.—Mat. 28:19, 20, NW.
Insama ḇefarkor Refo sya siswar syadi Yahwe I, fandun kaku fa sakso ro fananjur. Rosai srower ro fananjur nari nafrur fa kakyar sena nsambraḇ, nafnoḇek si fa siswar syadi Allah Yahwe I. (Kis. 15:30-32) Naek Koḇedi oso fyawar ḇe ḇefarkor babo oso snar iswar Yahwe I, inja syewar kaku fa isouser parenta Ḇyena. (2 Kor. 7:1; Flp. 4:13) Ma fafisu snonggaku ḇefarkor Refo smambir naek srar ḇesouser sya, nari sfarkor nyan rariso sisouser Kristus parenta ḇyena fa siswar Allah ma min sesi. (Yoh. 13:35; 1 Tim. 4:12) Smam naek srar sismai samswen raris si mboi simkuepen pdef ma sfarkor ro si kako fandun fa sfadwer kenem sena insama sakḇe manfamyan faro Kristus i. (Ul. 30:11) Kaku ḇae, kokame ḇero sidang bisa kofnoḇek snonggaku ḇefarkor Refo fa siswar syadi Yahwe I.—Mat. 5:16. w20.11 5 ¶10-12
Minggu, 21 Agustus
Yaḇesewar fayasampum aiwan-aiwan ḇeyanḇepek ro Efesus.—1 Kor. 15:32.
Imbude manwawan Paulus dawos ḇekur famfaḇri kuker aiwan ḇeyan ḇepek ro stadion ḇero Efesus ro fafisu anya. (2 Kor. 1:8; 4:10; 11:23) Ḇaido rya kyur ḇe snonggaku Yahudi ma ḇesesya ḇembroḇ i sya ḇemnis raris ”aiwan ḇeyan ḇepek”. (Kis. 19:26-34; 1 Kor. 16:9) Paulus ismai roi ḇemun nabore, mboi ikyar kaku nari ismai saneraro ḇepyum ro ras ḇarpon iyama. (1 Kor. 15:30, 31; 2 Kor. 4:16-18) Koisya kokenem ro fafisu ḇesamswen kaku. Ono sisya sifrur roi ḇeḇye ḇa yoḇ naek srar koḇesi. Ḇesesya sḇarek ro moḇ mamun na naisya ker ma nane nafnai fa ras oso sakmar kako. Sia wer sro moḇ sidwarek fararur koḇena, mboi sifarmyan pdef ḇe Yahwe I. Sifawi roi sifrur nane bisa nafnai fa sisun si ḇe bui ḇaido smun si. Imboi sisusu ḇaḇeri bo sisyom pdef ḇe Yahwe I. Sifawi kaku simar ro fafisu ine kako ke, sikyar Yahwe iswarepen si fa ḇyawes kaḇer si ro fafisu iyama. Sfasnai nyan ḇepyum kako fa koso na. w20.12 9 ¶3-4
Senin, 22 Agustus
Nggoine min ḇefararur kayam fnoḇek Allah. Ma mgomnis raris Allah yaf Ḇyedi, raris Allah rum Ḇyedi kako.—1 Kor. 3:9, NW.
Ras oso, besanekar kukro rwa baryas mboi wasrow snonggaku sibor ḇa ḇaido simewer srower Au ke? Rarirya ido, moḇsa na waryaḇ pdef ma waryaḇ syadi rai? Ipyum fa kona mamam ḇemnis faro fararmyan koḇena. Moḇsa kofrur na rai? Koswarepen roi ḇefnai fa imbe kora kobaryas iso kokofenḇair snonsnon Allah ma Karajan Ḇyedi. Yesus ikofen ḇepon kwar snonggaku ḇembran ro nyan ḇeyun ḇe kankenem ya na sibor ḇa. (Mat. 7:13, 14) Rofyor kora kobaryas, koisya kofararur kayam fnoḇek Yahwe I, Yesus i, ma malaikat sya. Inema syowi ḇeba nairi. (Mat. 28:19, 20; Why. 14:6, 7) Yahwe syewar snonggaku ḇemarisen ḇefarmyan faro I. (Yoh. 6:44) Inja oso imewer ryower anun kobaryas na ido, imbude ro ras ḇese insape imarisen. Srar Debora doḇe, ”Ibiris ḇyepake sne ḇeryaḇ ḇa koḇena imnis ra romamun fa byukimun ko.” Ḇape Allah Yahwe ima syambraḇ syadi ro Ibiris romamun ḇyena kam. w20.12 26 ¶18-19; 27 ¶21
Selasa, 23 Agustus
Mkorama koswaryae ko, snar saswar ḇyeknam ro Allah.—1 Yoh. 4:7.
Ḇebor ro naek srar koḇesi sfararur ro ras oso ḇesiper fa sisewar fandun sena ma kina sesi. Rarirya mboi, naek srar ḇesouser ansine sisewar kaku fa sisaramper Allah organisasi Ḇyedi. Rupa ra, ono sisya sisaramper snonggaku ḇesmai rim ḇeba sya, sia wer sifnoḇek fararur ḇaḇawes, ma snonggaku oser-oser sna swaf fa sbuk farsarser kumpan fa siksaramper fararur ro supwan ine ḇesiper. Sifrur roi nane kukro siswar Allah ma min sesi. Kofasnai koswar naek srar koḇesi kuker koso fananjur ro minggu nakam ma kosewar kaku fa kobuk kankarem. Imbude kombrus kwar, mboi kosewar fa koso fananjur na. Rya komgak kero, mboi kobuk kankarem monda. Manggunko kona samswen nabore, rariryano bisa kosambraḇser ḇesesya rofyor fananjur ya imbran baim ḇaido posa kwar. (Ibr. 10:24, 25) Na koḇesyowi kaku rosai naek srar koḇesi sifrur kwar na! w21.01 10 ¶11
Rabu, 24 Agustus
Komararesḇa.—Gal. 5:26.
Snonggaku ḇeararer sima siḇese kaku ro snonggaku ḇena sne ḇerun. Sima samswen fa sbuk wos sandik faro ḇesesya, mboi simarisen syadi ḇesesya smanen si. Smam snonggaku ḇese imbe sisyadi ro si ido, na sisewar fa sipyum syadi ro si. Snonggaku ḇeararer na imarisen ifrur fararur oso ro manggundi kukro kyara na ḇesesya sipok sifrur mnis na ḇa. Snonggaku ḇeararer na imarisen isyadi ro ḇesesya ma fyafayaf rofyor snonggaku ḇese sifrur roi ḇepyum syadi ro i. Komam mboi kararer ko ido, koḇenadi kaku kor Yahwe I fa ifnoḇek ko insama kofadwer kakara koḇena. Rarirya, na rari ararer neknam ro kenem koḇena ḇa. (Rm. 12:2) Kokofen kasumasa kaku ḇe Yahwe I kukro fyasnai nyan ḇepyum ḇe ko kwar! (Mz. 18:35) Komam moḇsa fyasnai sne ḇerun faro snonggaku ḇesyom faro I, ma komarisen kakfrur raris I. Oso wer ido, komarisen koso nyan ḇepyum ro fawar snonggaku sfas ro Refo ḇefarmyan faro Yahwe I kuker sne ḇerun. Iḇye kada, koḇuk ḇe Yahwe I ḇesya kwar roi isyus fa ismai na, isoine sanandik ma syowi.—Why. 4:11. w20.08 13 ¶19-20
Kamis, 25 Agustus
Ḇefakawin sya nari sisrow kandera nabor.—1 Kor. 7:28.
Farḇakḇuk ima hadiah ḇemnis kaku ro Allah. Ḇape, kokame konapes ḇa. (1 Yoh. 1:8) Iso ḇefnai fa Refo byuk swarapepen ḇe snonggaku ḇefarḇuk sya snar nari sismai samswen nabore. Yahwe imarisen insama snonswa Kristen sya sfamfon fandandun ro ras-ras na ma smam pyum fandandun rur kina sesya ma roi kina sesya sḇaḇir na. (1 Tim. 5:8) Rariryano, binswa Kristen sya fandun kaku fa sbuk swaf ro ras-ras fa siwasya Allah wos Ḇyena ma skarauser na kuker senadi sor kaku ḇe Yahwe I. Imbude roi ine syamswene snar sfararur fakmak. Ḇape, fandun kaku fa sifrur roi anna kam. Rosai ḇefnai ya? Snar Yahwe imarisen manfamyan ḇyesya oser-oser sḇebati fanam kuker I. (Kis. 17:27) Bin oso imbude ḇyesewar kaku fa ikunem faro swari snar ifawi swari inapes ḇa. Moḇsa binswa oso na napyan syadi ḇe i fa ifrur fararur Yahwe byuk faro i na? Fandun kaku fa ifawi pyum ma imarisen iso wos ḇero Refo kuker rosai ḇefnai fa ikunem faro eḇe snon ya. w21.02 8-9 ¶3, 6-7
Jumat, 26 Agustus
Snar mkofawi, mboi manasnasen ḇekur kakyar mkoḇena nbuk ḇaḇenamu faro mko.—Yak. 1:3.
Samswen anna namnis ra roi ḇefrur sumber oso pember ḇyedi nako syadi. Fyor se i fa isam ma naprim ido, sumber ani pember ḇyedi na inako syadi wer. Rarirya kako, kofarmku ro samswen koḇena ido, kakyar koḇena nari nako syadi. Injariso Yakobus fyas bo doḇo, ”Ma ḇaḇenamu ani ḇyuk bon ḇemku, insa mkomnis ma mkosiper ma mkananjar awer roi ono kako kada.” (Yak. 1:4) Kaku ḇeri, samswen ḇekur ko na nafrur kakyar koḇena nako syadi wer. Kofawi na ido, na kofarmku ma koryaḇ pdef fafisu kosmai samswen. Ro Yakobus syap ḇyedi, ikofenḇair kako roi na ḇe—frur fa koryaḇ wer ḇa. Samswen ya wafawi roi imbe wafrur na ḇa. Rofyor kosmai samswen, na kun snemuk ḇefrur fa Yahwe imarisen, kosambraḇser naek srar koḇesi, ma ḇefnoḇek ko fa kosouser pdef. (Yer. 10:23) Kofandun fawawinanem insama kofawi rosai na kofruri ma rosai na kokofen ḇe ḇesampum konsya. Kofawi roi imbe kofrur na ḇa ido, na koḇesneso. Nafrur ko fa kona raryaḇ wer ḇa. w21.02 28 ¶7-9
Sabtu, 27 Agustus
Kaku ḇeri mkoswaryae mko kuker sne ḇesiper.—1 Ptr. 1:22.
Yahwe fyasnai nyan ḇepyum ḇe ko kwar. Kosouser faro I fa koswar ḇesesya kuker sne ḇesiper ido, nari iswar ko pdef. (Rm. 8:38, 39) Wos ”kaku ḇeri” ro wos Yunani kyurfasnai kosewar kaku insama kofasnai saswar ya. Fyorno ido, napyan fa kofasnai koswar kaku ḇeri naek srar koḇesi ḇa. Komam mboi, sia sifrur fa kofafayaf ido, ipyum fa ’kofasnai saswar koḇena ro kofnoḇek yae ko. Ma koḇesewar fa kofaduru ḇaḇeoser rur ya insa fyesepen ko kuker aski’. (Ef. 4:1-3) Komam monda faro sasar sena awer. Imbape kosewar kaku fa komam si imnis moḇ Yahwe myam si raya. (1 Sam. 16:7; Mz. 130:3) Napyan ḇa ḇe ko fa kofasnai saswar faro naek srar koḇesi rofyor kofawi roi ḇeḇye ḇa ro si. Snonggaku Kristen ro abad randak sya saksmai roi ḇeradine kako. Euodia ma Sintikhe sukako suyaksmai roi ḇeradine. Manwawan Paulus danun su fa suna kakara oser ro fararur ḇesren faro Yahwe I.—Flp. 4:2, 3. w21.01 22 ¶10-11
Minggu, 28 Agustus
Yafas faro mko kam, ne, snonkbor mkoya, snar mkosambraḇ ma Allah wos ḇyedi isya ro mkosnemna, inja mkokafyo Ibirisya kwar.—1 Yoh. 2:14.
Naek ḇebabo mgoya, naek srar ḇeḇesinan kwar ro sidang sya sesyowi fararur marḇak mgoḇena snar mgofarmyan ḇe Yahwe kayam kuker si! (Zef. 3:9) Simarisen smam mgofrur fararur mgoḇena ro sidang kuker raryaḇ kaku. Smanen kaku mgo. Naek ḇebabo mgoya, mgoswarepen Yahwe iswar mgo ma ikyar faro mgo ḇesya kwar. Ḇyardi kwar snar ro ras-ras ḇepupes, nari sordade oso ro romawa babo sya simarisen sbuk manggunsi fa sfarmyan ḇe I. (Mz. 110:1-3) Ifawi mgoswar I ma mgomarisen mgofarmyan ḇe I kuker sne ḇesiper. Inja, rofyor snonggaku ro sidang skara mgobabo kaker kaku ḇaido rofyor roi oso isya fandun fa mgofrur mnis ido, fandun fa mgoḇe kaḇaḇaḇ. (Ibr. 12:6) Mgomyaren mgofrur fararur sbuk ḇe mgo na. Ma ḇesyadi ya, roi mgofrur nakam nafrur Kma mgoḇedi ro nanggi imarisen.—Ams. 27:11. w21.03 7 ¶17-18
Senin, 29 Agustus
Ausya besanekar ro ras samswen ya ke, nari samambraḇ bena nabro fawase.—Ams. 24:10, fks.
Roi nabor bisa nafnai fa koryaḇ wer ḇa, isoine kokara sasar manggunko, sasar kofrur na, ma dafduf ḇekur ko na. Ono wer ido, koryaḇ wer ḇa kukro kosmai fakamaman imnis roi komarisen na ḇa ḇaido kobaryas ro moḇ snonggaku ḇebor simewer srower ko. Napyan kaku fa kona kakara ḇesasar faro manggunko kukro sasar kofrur kwar na. Nane nafnai fa na kokara bo koḇo Yahwe imarisen ko wer ḇa fa kakkenem ro Firdaus ya. Kakara ḇeradine na dun ḇe roi ḇeḇye ḇa. Refo fyasnaiḇair Yesus i mande nya sasar oḇa, mboi snonggaku syakam ”sḇesasar kwar”. (Rm. 3:23) Ḇape Allah Yahwe ipok myam ker sasar koḇena ḇa ḇaido dor fa kofrur roi ḇenapes ḇesya kwar. Ima Kma ḇeswar ko ma imarisen isaramper ko. Ḇyeaḇaḇen ko kako. Myam ko ma ifawi kosewar kaku kwar fa kofrur roi ḇekaku ma kona kakara ḇemnis faro manggunko. Ma isya ḇesya kwar fa isaramper ko.—Rm. 7:18, 19. w20.12 22 ¶1-3
Selasa, 30 Agustus
Ḇepupes ya, naek srar, iḇye mgoryaḇ pdef, mgofrur fararwei pdef.—2 Kor. 13:11, NW.
Kokam koisya kofrur marandan, isoine marandan ḇe dunya babo Allah Yahwe ḇyeasas kwar ya. Ras nakam, kosewar fa kombran pdef ro nyan ḇera ḇe kankenem ine. Mboi raris Yesus ikofen kwar na, nyan ani ifyos ma samwsen fa kombran ro na. (Mat. 7:13, 14) Oso wer ido, koma konapes ḇa kaker, inja napyan fa kombran ḇe nyan ḇesasar. (Gal. 6:1) Imbe kombran pdef ro nyan ḇefyos ido, fandun fa kofadwer nyan kakara, rari, ma kenem koḇena. Manwawan Paulus danun ḇe ko fa ”kofrur fararwei pdef”. Imbe kofawi kaku roi ḇero swaruser ma kosnesna, nama roi ḇepyan risya ḇa. Sne koḇena bisa nafrowes ko, nafrur samswen ko fa kofawi kaku rosai nari kofrur kaku ya. (Yer. 17:9) Kakara ḇesasar na kako bisa nakyaren ko. (Yak. 1:22) Inja fandun fa kobuk Wos Refo fa kobukikukeḇ kosnesna, kukro Allah wos Ḇyena nafnoḇek ko fa komambir kakara ma roi ḇedif sne koḇena.—Ibr. 4:12, 13. w20.11 18 ¶1-3
Rabu, 31 Agustus
Iḇyekada oser-oser iwarpon min ḇyedi ro [ḇaḇesyowi ya].—Rm. 12:10.
Kofasnai sne ḇerun ido, nari kosmai marasrisen syadi. Kukro? Rofyor kofawi kosambraḇ ḇa kako ido, nari kokofen kasumasa ma komarisen fafisu snonggaku ḇesesya sifnoḇek ko. Raris, kokarapan fafisu Yesus byuk pararei faro snon ri samfur ḇeduf pado sya. Snon oser monda ḇekaḇer fa ikofen kasumasa ḇe Yesus i kukro ḇye i fa iprei ro dafduf ḇeḇye ḇa ḇyena kwar. Snon ḇefasnai sne ḇerun ine ifawi Yesus ifnoḇek i ḇa ido, na ipok iprei ro dafduf ḇyena ḇa. Iso ḇefnai fa ikofen kasumasa ḇe Yesus i ma isandik Allah. (Luk. 17:11-19) Rosai ḇefnai fa snonggaku ḇefasnai sne ḇerun na skain pyum ma sḇebati fanam kuker snonggaku ḇesesya? Sifawi snonggaku ḇese sakna rari-rari ḇepyum ma sikyar faro si. Snonggaku ḇefasnai sne ḇerun nari simarisen fyor ḇesesya sismai bon ḇepyum ro fararur sena ma sbuk wos sandik yoḇ si ḇeri. w20.08 12 ¶17-18