‘Vinakata o Jisu me Vakatakilai Tamana’

“E sega tale ga ni dua e kila na Tamana, o Luvena ga, kei koya ena vinakata na Luvena me vakatakilai Tamana vua.”​—LUKE 10:22.

O NA SAUMA VAKACAVA?

Na cava e duatani kina na ivakarau ni nona vakatakilai Tamana o Jisu?

E vakatakilai Tamana vakacava o Jisu vei ira na so tale?

O na vakatotomuri Jisu vakacava ena nomu vakatakilai Jiova?

1, 2. Na taro cava e dredre mera sauma e levu nikua, na vuna?

‘O CEI na Kalou?’ Qori na taro e dredre mera sauma e levu. Kena ivakaraitaki, o ira mada ga era kaya nira lotu vaKarisito era vakabauta na Letoluvakalou, ia era tukuna ni sega ni matata mada ga vei ira na ivakavuvuli qori. Me baleta na ivakavuvuli qori, e tukuna kina e dua na dauvolaivola, e italatala tale ga ni dua na lotu: “E dua na ivakavuvuli e dredre meda vakamacalataka, baleta ni tiko mada ga eso na ka e sega tu ni matata vei keda.” Ena dua tale na yasana, e levu vei ira na ciqoma na ivakavuvuli ni bula vakaidewadewa, era vakabauta ni sega na Kalou. Era kaya ni basika ga vakacalaka na ibulibuli vakasakiti era tu nikua. Ia o Charles Darwin a sega ni tukuna ni sega na Kalou. A cavuta ga: “Na ka ga au rawa ni tukuna ni o keda mada ga na tamata eda se sega ni kila vinaka na ka me baleta na Kalou.”

² E levu e duidui na ka era vakabauta, ia era lomatarotarotaka ga ke bula dina tiko na Kalou. E levu vei ira qori era sega ni via qara tale na isau ni nodra taro, baleta ni sega ni veivakacegui na isaunitaro era rogoca. Sa rauta baleta o Setani e “vakamatabokotaka na nodra vakasama.” (2 Kor. 4:4) Oya na vuna, e levu nikua era veilecayaki qai sega ni matata tu vei ira na ka dina me baleta na Kalou, o koya e bulia na lomalagi kei na vuravura!​—Aisea 45:18.

3. (a) O cei a vakatakila vei keda na Dauveibuli? (b) Na taro cava eda na veivosakitaka?

³ E bibi dina mera kila na kawatamata na ka dina me baleta na Kalou. Baleta? Ni o ira ga na masuta “na yaca i Jiova” era na vakabulai. (Roma 10:13) Na noda masuta na yaca ni Kalou e okati kina na noda kilai koya vinaka e vakatokai ena yaca qori. O Jisu Karisito a vakavulica sara ga na ka dina qori vei ratou na nona tisaipeli. A vakatakilai Tamana vei ratou. (Wilika Luke 10:22.) Na cava e rawa duadua ga kina vei Jisu me vakatakilai Tamana? A cakava vakacava qori? Eda na vakatotomuri Jisu vakacava meda vakatakilai Jiova vei ira eso tale? Meda veivosakitaka mada na taro qori.

GANITI JISU ME VAKATAKILAI TAMANA

4, 5. Na cava e duatani kina na ivakarau ni nona vakatakilai Tamana o Jisu?

⁴ E duatani na ivakarau ni nona vakatakilai Tamana o Jisu. Baleta? Ni bera nira buli na ka buli kece, a bula tu e lomalagi o Jisu ena yago vakayalo, na ‘Luvena duabau ga e bulia na Kalou.’ (Joni 1:14; 3:18) E vakasakiti dina qori! Me vaka ni se bera ni dua na ka e buli ena gauna qori, e kauaitaki Luvena vakatabakidua o Tamana, e kilai Tamana vinaka kina o Jisu kei na nona itovo. De dua erau dau veivosaki vakalevu o Jisu kei Tamana, erau sa qai veilomani ga vakalevu me vica vata na bilioni na yabaki. (Joni 5:20; 14:31) Vakasamataka mada na levu ni ka e kila o Jisu me baleti Tamana!​—Wilika Kolosa 1:15-17.

⁵ Na Kalou e digitaki Luvena me nona mata, e vakatokai kina me “Vosa ni Kalou.” (Vkta. 19:13) Oya na vuna e ganiti Jisu kina me vakatakilai Tamana vei ira na kawatamata. E donu vinaka kina na nona vakatokai Jisu na dauvola Kosipeli o Joni me “Vosa,” e vaka ga me “tiko ena lomaserei Tamana.” (Joni 1:1, 18) De dua a rairai vakasamataka tiko o Joni e dua na ivakarau e dau caka ena gauna ni kana ena nona gauna. Erau na dabe veitikivi e rua na vulagi me rawa nirau veitalanoa. E tautauvata qori kei na kena tukuni ni o Jisu e “tiko ena lomaserei” Tamana, qori e rawa sara ga kina me rau dau veivosaki vakalevu.

6, 7. Erau veivolekati tiko ga vakacava o Jiova kei Jisu?

⁶ Erau sa qai veivolekati ga vakalevu na Luve ni Kalou kei Tamana. E yaco o Jisu ‘me ka e dau rekitaka e veisiga na Kalou.’ (Wilika Vosa Vakaibalebale 8:22, 23, 30, 31.) Sa rauta me rau veivolekati tiko ga ena gauna erau cakacaka vata kina, qai vulica o Jisu me vakatotomuria na itovo talei i Tamana. Nira sa buli na ibulibuli vakasakiti, e raica o Jisu ni dau kauaitaki ira na nona ibulibuli na Kalou. Qori e vakavuna me lomani Tamana vakalevu.

⁷ Ena gauna mada ga a vakalewa kina o Setani na dodonu ni veiliutaki i Jiova, a vulica rawa o Jisu na sala e vakaraitaka kina o Jiova na nona loloma, lewadodonu, vuku, kei na kaukaua ni basika e dua na ituvaki dredre. Qori e vulica kina o Jisu na sala me vosota kina na ituvaki dredre ena sotava ena nona cakacaka vakaitalatala e vuravura.​—Joni 5:19.

8. Ena yaga vakacava na ka e tukuni ena Kosipeli meda kila vinaka kina na itovo i Jiova?

⁸ Me vaka ni veivolekati sara kei Tamana o Jisu, o koya duadua ga a rawa ni vakamacalataka vakamatailalai na ka kece me baleti Tamana. Macala ga ni sala vinaka duadua eda rawa ni kilai Jiova kina, oya meda dikeva na ka e vakavulica o Jisu kei na ka e cakava. Kena ivakaraitaki, o na sega ni kila vinaka na ibalebale ni “loloma” ke o raica wale ga ena ivolavosa. Koya gona, na noda vakasamataka na italanoa ena iVolatabu e vakamacalataki kina na cakacaka vakaitalatala i Jisu kei na sala e kauaitaki ira kina na lewenivanua, eda na qai kila kina na ibalebale ni matavosa “ni Kalou ga na loloma.” (1 Joni 4:8, 16) E tautauvata tale ga qori kei na so tale na itovo ni Kalou e vakatakila o Jisu vei ratou na nona tisaipeli ena nona bula e vuravura.

KA E CAKAVA O JISU E VAKATAKILAI TAMANA

9. (a) Na cava e rua na sala e vakatakilai Tamana kina o Jisu? (b) Tukuna e dua na ivakaraitaki e laurai kina na nona vakatakilai Tamana o Jisu ena ka e vakatavulica.

⁹ E vakatakilai Tamana vakacava o Jisu vei ratou na nona tisaipeli kei ira era qai mai nona tisaipeli e muri? E cakava qori ena rua na sala: na ka e vakatavulica kei na ka sara ga e cakava. Meda veivosakitaka mada na ka e vakatavulica. Na ka e vakatavulica o Jisu vei ratou na nona imuri e vakaraitaka ni kila vinaka na ivakarau ni rai i Tamana, na lomana, kei na nona ivalavala. Kena ivakaraitaki, e vakatauvatani Tamana ina dua na ivakatawanisipi yalololoma e lai vaqara e dua na nona sipi e yali. E tukuna o Jisu ni gauna e kunea kina na ivakatawa na nona sipi, ‘ena marautaka vakalevu cake na sipi e yali mai na ciwasagavulukaciwa era sega ni yali.’ Na cava na ibalebale ni ivakatautauvata i Jisu? E tukuna: “E sega tale ga ni taleitaka na Tamaqu mai lomalagi me rusa e dua vei ira na lalai qo.” (Maciu 18:12-14) Na cava o vulica me baleti Jiova ena ivakatautauvata qori? Ke o nanuma ena so na gauna ni sega na kemu yaga, se o guilecavi, nanuma tiko ni kauaitaki iko na Tamamu vakalomalagi. E okati iko o Jiova mo “dua vei ira na lalai qo.”

10. E vakatakilai Tamana vakacava o Jisu ena ka e cakava?

¹⁰ Na ikarua ni sala e vakatakilai Tamana kina o Jisu vei ratou na nona tisaipeli, oya na ka sara ga e cakava. Ni tarogi Jisu na yapositolo o Filipi: “Vakatakilai Tamamuni mada vei keitou,” e sauma o Jisu: “O koya e raici au e raici Tamaqu.” (Joni 14:8, 9) Meda raica mada na sala e vakaraitaka kina o Jisu na itovo talei i Tamana. E dua na turaga e “ca sara ga na nona vukavuka,” a cikevi Jisu me bau vakabulai koya. A mani tarai koya o Jisu qai tukuna vua: “Au vinakata. Mo savasava mai.” Ni vakabulai oti na turaga oya, e vakabauta sara ga ni o Jiova e solia vei Jisu na kaukaua me veivakabulai. (Luke 5:12, 13) Ena gauna tale ga a takali kina o Lasarusa, de dua era raica sara ga na tisaipeli na yalololoma i Jiova, qori ena gauna e “vusolo [kina] na loma i Jisu” kei na nona “tagi.” Io a kila vinaka o Jisu ni na vakaturi Lasarusa, ia e tarai koya ga na nodratou rarawa na vuvale i Lasarusa kei ira na itokani. (Joni 11:32-35, 40-43) Macala ga ni tiko eso na italanoa mai na iVolatabu eda dau taleitaka, e rawa tale ga nida vulica kina na ka e cakava o Jisu me vakatakila na yalololoma i Jiova.

11. (a) Na cava e vakatakila o Jisu me baleti Tamana ena gauna e vakasavasavataka kina na valenisoro? (b) Na cava e veivakacegui kina na italanoa qori?

¹¹ Na cava o vulica ena italanoa me baleta na nona vakasavasavataka o Jisu na valenisoro? Raitayaloyalotaka mada na ka e yaco: E talia e dua na kuita ena dali qai cemuri ira na dauvolitaki bulumakau kei na sipi. E sova na nodra ilavo na dauveisauilavo qai vakatoboicutaka na nodra teveli. (Joni 2:13-17) Na nona doudou o Jisu era lai nanuma lesu kina na tisaipeli na parofisai e vola o Tui Tevita: “Ni sa kani au sara na loloma katakata ki na nomuni vale.” (Same 69:9) Na ka e cakava o Jisu e vakaraitaka na nona via taqomaka na sokalou dina. Vakacava, o rawa ni raica e keri na itovo i Jiova? Eda vulica ni sega wale ga ni tu vei Jiova na kaukaua tawavakaiyalayala me vakaotia kina na ca e vuravura, ia e vinakata sara ga me cakava qori. Na nona doudou o Jisu me vakadodonutaka na ka tawadodonu e caka, e vakaraitaka na ivakarau ni rai i Jiova, vakabibi ena nona raica ni sa roboti vuravura tu na ivakarau ca. E veivakacegui dina qori vakabibi nida sotava eso na ituvaki rarawataki!

12, 13. Na cava eda vulica me baleti Jiova ena nona dau veivakadodonutaki o Jisu?

¹² Meda raica mada e dua tale na ivakaraitaki—na nona dau vakadodonutaki ratou na nona tisaipeli. Eratou veibataka na tisaipeli se o cei e levu duadua vei ratou. (Mari. 9:33-35; 10:43; Luke 9:46) Me vaka ni dede sara na nona bula voli mai kei Tamana, e kila vinaka o Jisu na rai i Jiova me baleta na dokadoka. (2 Sam. 22:28; Same 138:6) A raica tale ga na itovo qori vei Setani na Tevoro. E dua dina na ka bula qaciqacia o Setani, qai kauaitaka vakalevu na rogo kei na vakaitutu. Koya gona, a rairai rarawataka sara ga o Jisu na nona raica na itovo qori vei ratou na tisaipeli e dau vakavulica! E laurai tale ga qori vei ira a digitaka mera nona yapositolo! Ena iotioti mada ga ni nona bogi e vuravura, e se laurai tiko ga vei ratou na nona tisaipeli na itovo qori. (Luke 22:24-27) Ia e vakadodonutaki ratou tiko ga vakayalololoma, e nuidei tale ga ni ratou na vakatotomuria na ivakarau ni nona yalomalumalumu.​—Fpai. 2:5-8.

¹³ Vakacava, o raica rawa na itovo i Jiova ena sala e veivakadodonutaki kina ena yalololoma na Luvena? Ena ka e cavuta kei na ka e cakava o Jisu, o raica rawa ni sega ni dau vakanadakui ira na nona dauveiqaravi o Jiova, dina nira cala wasoma? Na noda mai kila na itovo ni Kalou, ena uqeti keda dina meda dau veivutuni nida cala.

VINAKATA O JISU ME VAKATAKILAI TAMANA

14. E vakaraitaka vakacava o Jisu ni vinakata dina me vakatakilai Tamana?

¹⁴ E levu na veiliutaki era via lewai ira na lewenivanua, era sega kina ni via vakatakila na ka e dodonu mera kila. Ia o Jisu e duidui sara, e vinakata me vukei ira eso tale mera kilai Tamana, e vakatakila na ka kece e dodonu mera kila me baleti Jiova. (Wilika Maciu 11:27.) O Jisu a solia tale ga vei ratou na nona tisaipeli “na yalomatua [me ratou] kila kina na ka e baleti koya na Kalou dina,” o Jiova. (1 Joni 5:20) Na cava e kena ibalebale qori? A vukei ira na nona imuri o Jisu mera kila vinaka na ka e vakavulica me baleti Tamana. A sega ni vakavuvulitaka eso na ivakavuvuli me lai buawa tale kina na ka e baleti Tamana, me vaka na Letoluvakalou.

15. Na cava e sega ni tukuna kina o Jisu na ka kece me baleti Tamana?

¹⁵ Vakacava, a vakatakila o Jisu na ka kece me baleti Tamana? Sega. Ni vuku o Jisu e sega ni vakatakila taucoko sara na veika e kila me baleti Tamana. (Wilika Joni 16:12.) Baleta ni ratou se “sega ni taura rawa” ena gauna oya na tisaipeli na ka e tukuni. E tukuna ga o Jisu ni na qai vakatakilai e levu tale na ka ni sa basika na “dauveivuke.” Qori na yalo tabu, ena dusimaki ratou ena “ka dina kece.” (Joni 16:7, 13) Me vakataki ira ga na itubutubu yalomatua, era na sega ni tukuna kece vei luvedra na veika e dodonu mera kila me yacova nira sa yalomatua. O Jisu tale ga e waraka na gauna eratou matua kina na nona tisaipeli, me rawa ni ratou kila vinaka na ka e baleti Tamana. Io, e kauaitaka o Jisu ni vakaiyalayala ga na ka eratou rawa ni kila na nona tisaipeli.

VAKATOTOMURI JISU​—MERA KILAI JIOVA ESO TALE

16, 17. Na cava e rawa kina ni o vakatakilai Jiova vei ira tale eso?

¹⁶ Ni drau sa veikilai vinaka kei na dua, o qai qoroya na nona itovo, e macala ga ni na uqeti iko qori mo tukuni koya vei ira tale eso, se vakaevei? Ni bula e vuravura o Jisu, a dau tukuni Tamana. (Joni 17: 25, 26) Vakacava, e rawa nida vakatotomuri koya meda vakatakilai Jiova vei ira tale eso?

¹⁷ Me vaka eda sa vulica mai, o Jisu duadua ga e kilai Tamana vinaka. Ia e vinakata me vakatakila eso na ka e kila, e vukei ratou mada ga na nona tisaipeli me ratou kila vinaka na itovo i Jiova. E vukei keda o Jisu meda kila vinaka na veika era sega tu ni kila e levu nikua me baleta na Kalou. Eda kalougata ni vakatakila vei keda o Jisu na veika me baleti Tamana ena ka e vakatavulica kei na ka sara ga e cakava! Io, eda sakitaka nida kilai Jiova. (Jere. 9:24; 1 Kor. 1:31) Na noda saga meda toro voleka vei Jiova, e volekati keda kina o koya. (Jeme. 4:8) Sa rawa gona meda vakatakila na ka eda kila vei ira tale eso. Eda na cakava vakacava qori?

18, 19. Sala cava soti eda rawa ni vakatakilai Jiova kina vei ira na so tale? Vakamacalataka.

¹⁸ E bibi meda vakatotomuri Jisu nida vakatakilai Jiova ena ka eda tukuna kei na ka eda cakava. Meda nanuma tiko ni levu ena yalava era sega ni kila na ka dina e baleta na Kalou. De dua e cala na nodra rai me baleta na Kalou ena vuku ni ivakavuvuli lasu era vakavulici kina. Eda rawa ni vakatakila vei ira na ka eda kila me baleta na yaca ni Kalou, nona inaki me baleta na kawatamata, kei na nona itovo e vakatakilai ena iVolatabu. Eda rawa tale ga ni veivosakitaka kei ira na tacida eso na italanoa vakaivolatabu e vakatakilai kina na itovo ni Kalou, de dua eda sega ni kila tu e liu. Na veitalanoa qori ena uqeti ira sara ga.

¹⁹ Vakacava mo vakatakilai Jiova ena ka sara ga o cakava me vakataki Jisu? Ni laurai na loloma i Karisito ena ka kece eda cakava, ena uqeti ira tale eso mera toro voleka vei Jiova kei Jisu. (Efeso 5:1, 2) E veiuqeti na yapositolo o Paula meda ‘vakatotomuri koya, me vaka ga na nona vakatotomuri Karisito.’ (1 Kor. 11:1) E ka dokai dina ni rawa nira mai kilai Jiova na kawatamata nira raica na noda itovo! Io, meda vakatotomuri Jisu mada ga ena noda vakatakilai Jiova vei ira na so tale.