iTalanoa ni Nona Bula

Neitou Sasaga me Keitou Kaukaua Tiko Vakayalo

Talanoataka o Rolf Brüggemeier

Niu curu e valeniveivesu, na imatai ni ivola au taura e vola yani e dua na noqu itokani. E vola vei au ni o tinaqu kei iratou na taciqu o Peter, Jochen, kei Manfred, eratou sa vesu tale ga. E kena ibalebale oqo ni rau sa tiko taurua ga na ganequ lalai, sega na nodrau itubutubu kei na tuakadrau. Na cava e vakararawataki keitou kina na matanitu ni Tokalau kei Jamani? Na cava e vukei keitou me keitou kaukaua tiko vakayalo?

E VAKALEQA na neitou tubucake ena marau na iKarua ni iValu Levu; keitou dui vakila sara ga kina na veivakalolomataki ni ivalu. E curu o Tamaqu ena mataivalu ni Jamani qai leqa ena gauna e kau kina vakavesu. Mani qaravi keitou duadua na ono na gone e tiko na neitou yabaki mai na dua ina 16 o tina i keitou, o Berta.

Na lotu e lewena tiko e vakavuna sara ga na nona rarawataka na lotu o tinaqu, oqo e vakavuna me sega tale ni via rogoca e dua na ka me baleta na Kalou. Ia ena dua na siga ena 1949, a lako mai ina neitou vale o Ilse Fuchs, e dua na marama lailai, me mai vakamacalataka na Matanitu ni Kalou. Na nona ivakamacala kei na veika e taroga e vakavuna me tataleitaki o tinaqu. Nona vulica na iVolatabu o tinaqu e solia vua e dua na inuinui.

Keitou a vakatitiqa taumada na tagane. Rau yalataka na veika lelevu na Nazi kei na Kominisi, ia erau sega ni vakayacora rawa na ka erau yalataka. Dina ga ni keitou vakatitiqataka na vosa ni yalayala e se baci tauci tale oqo, ia e lauti keitou na neitou rogoca ni so na iVakadinadina era bala ina keba ni veivakararawataki baleta nira sega ni tokona na ivalu. Ena yabaki e tarava, keitou papitaiso tolutolu o tinaqu, o Peter kei yau.

E qai papitaiso tale ga na taci keitou gone o Manfred, ia e sega ni dei vinaka e lomana na ka dina mai na iVolatabu. Era vakatabuya na Kominisi na neimami cakacaka ena 1950, ra qai vakasaurarataki Manfred na ovisa vakalecaleca na Stasi, e mani vakaraitaka o koya na vanua e caka tiko kina na soqoni. Oqo e vakavuna me vesu o tinaqu kei rau na taciqu.

Veiqaravi ni Vakatabui na Cakacaka

Ena gauna ni vakatatabu keitou vakacuruma lo tiko ga mai ina Tokalau kei Jamani na ivola vakaivolatabu. Au dau lai kau neimami ivola mai ena ra kei Berlin, baleta ni sega ni vakatabui kina na noda ivola. Au levei ira vakavica na ovisa, ia au qai vesu ena Noveba 1950.

Era vesuki au tiko na Stasi ena dua na rumu ni valeniveivesu e tiko e lomaniqele. E sega ni vakatarai meu moce ena siga ra qai dau vakatarogi au ena bogi, so na gauna au mokulaki. Au sega ni bau veitaratara kei iratou e vale me yacova na Maji 1951, oqo na gauna eratou mai rogoca kina na noqu veilewai o tinaqu, o Peter, kei Jochen. E ono na yabaki na kequ itotogi.

Eratou vesu tale ga o Peter, Jochen, kei tinaqu ni oti ga e ono na siga na noqu veilewai. E qai qaravi Hannelore, yabaki 11, e dua na tacida yalewa, e qaravi Sabine, yabaki 7, e dua na noqu nei. O ira na Stasi era raici tinaqu kei rau na taciqu me ratou daubasulawa rerevaki, era bau luvata mada ga na nodratou wanivava. Eratou tucake tu ga ena gauna eratou vakatarogi tiko kina. Eratou totogitaki tale ga me ratou yaono na yabaki.

Ena 1953, keimami a lesi e so na iVakadinadina me keimami lai taya e dua na raraniwaqavuka ni mataivalu, ia keimami bese ni cakava na cakacaka oya. Era totogitaki keimami na vakailesilesi me keimami lai sogo tu me 21 na siga, keimami sega ni cakacaka, taura na neimami meli, qai musu na keimami kakana. E so na taci keimami yalewa era dau tikica na kedra kakana ra qai dau solia lo yani vei keimami. Na ka era dau cakava oqo e vakavuna me keirau veikilai kina kei Anni, kei na neirau qai vakamau ni oti na neirau sereki veitaravi ena 1956 kei na 1957. E sucu na luve i keirau yalewa o Ruth ni oti e dua na yabaki na neirau vakamau. Ratou vakawati tale ga o Peter, Jochen, kei Hannelore ena gauna vata oqori.

Ni oti e rauta ni tolu na yabaki na noqu sereki, au sa baci vesu tale. A tovolea ni uqeti au e dua na vakailesilesi ni Stasi meu dau soli itukutuku vei ira. E kaya: “Mr. Brüggemeier, bau yalorawarawa. O kila na ca ni sogo e valeniveivesu, keitou sega tale ga ni vinakata mo lesu kina. E rawa mo iVakadinadina tiko ga, vulica qai vunautaka tiko ga na iVolatabu ena kena levu ga o vinakata. Keitou vinakata wale ga me keitou kila na veika e yaco tiko. Vakasamataki watimu kei luvemu yalewa lailai.” E vakararawataki au dina na iotioti ni ka e kaya oya. Ia, au kila ni kevaka au mani curu tale e valeniveivesu, ena qarava vinaka cake o Jiova na noqu vuvale, e qai vaka dina kina!

Era sagai Anni na vakailesilesi me cakacaka tudei mera rawa ni qaravi Ruth kina ena loma ni macawa e so. E cata o Anni oqori, e mani cakacaka ga ena bogi me rawa kina ni susugi Ruth ena siga. Era veivuke vakalevu sara na taci keirau vakayalo, ena levu ni ka era solia vei watiqu, a rawa kina me soli ka vei ira tale e so. Au curu tale ena gauna oqori e valeniveivesu me ono na yabaki.

Neimami Yalodina Tiko e Valeniveivesu

Niu suka tale e valeniveivesu, era via kila na noqu itokani iVakadinadina keimami lai vesu vata se na veika vou cava e se qai tabaki ga. Au marau vakalevu niu a dau vulica vinaka na ivoladraudrau na Watchtower au qai tiko wasoma ena soqoni, niu lai uqeti ira sara kina vakayalo.

Ni keimami kere iVolatabu vei ira na ovisa ni valeniveivesu, era sauma mai: “E rerevaki na kena soli na iVolatabu vei ira na iVakadinadina i Jiova, e vaka ga na kena soli e so na iyaya vei daubutako me vakayagataka ena nona dro.” E veisiga era digitaka na taci keimami era liutaki keimami tiko e dua na tikinivolatabu me keimami vakasamataka. Ena neimami dau taubale wavoki e lomanibai e veisiga me veimama na aua, keimami a sega ni kauaitaka soti na vakacagicagi kei na vakaukaua yago me vaka na neimami marautaka na tikinivolatabu. Dina ga ni 15 na fiti na neimami veiyawaki qai vakatabui me keimami veivosaki, ia keimami wasea rawa ga na tikinivolatabu oya. Ni keimami lesu ina neimami rumu, keimami qai dau vakasotara na ka keimami rogoca ena neimami veitalanoataka na iVolatabu e veisiga.

E qai dua e tukuni keimami me vakavuna meu lai lokataki taudua ena dua na rumu. Ia ena gauna oya au sa wiligusutaka rawa tu e vicanadrau na tikinivolatabu. Au vakayagataka na loma ni gauna oqori meu vakasamataka kina na veiusutu vakaivolatabu. Au tokitaki ina dua tale na valeniveivesu, keitou lai rumu vata sara kei na rua na iVakadinadina. Sa duatani na neitou marau ni solia vei keitou na ovisa ni valeniveivesu e dua na iVolatabu. Ni oti e ono na vula na noqu lokataki taudua tu, au marautaka dina na noqu rawa ni veitalanoataka tale na veiulutaga vakaivolatabu kei na so keimami vakabauta vata.

E vakamacalataka na taciqu o Pita na veika e vosota ena dua tale na valeniveivesu: “Au dau raitayaloyalotaka na bula ena vuravura vou au qai vakaogai au tu ga ena noqu dau vakananuma na veika e kaya na iVolatabu. Keimami dau veivakaukauataki na iVakadinadina ena neimami taroga na taro e vakaivolatabu se na neimami veitarogitaka na ka e tukuna na iVolatabu. E bau vaka toka oya na bula keimami sotava. So na gauna keimami lokataki vata e lewe 11 ena dua na vanua e 12 ga na mita vakarivirivi na kena levu. Keimami kana, moce, quai keimami, qai benu tale ga ena vanua ga oqori. Oqo e vakavuna me keimami cudrucudru wale.”

E nanuma lesu o Jochen, e dua tale na taciqu na ka e sotava e valeniveivesu: “Au dau lagata na sere au kila na qaqana ena noda ivolanisere. Au dau vakananuma e veisiga na veitikinivolatabu au rawa ni cavuqaqataka. Niu sa sereki, au tomana tiko ga na ivakarau vinaka ni vulica na veika vakayalo oya. Keitou dau wilika vakavuvale na tikinivolatabu ni siga yadua. Keitou dau vakarautaka vata tale ga na veisoqoni kece.”

Sereki o Tinaqu Mai Valeniveivesu

Ni oti toka ga e rua na yabaki na nona vesu, sa sereki o tinaqu. E lai vuli iVolatabu sara kei rau o Hannelore kei Sabine, e vukei rau me yavutaki vinaka na nodrau vakabauta. E vakavulici rau tale ga me rau ciqoma na veika dredre erau sotava e basika e koronivuli ena vuku ni nodrau vakabauta na Kalou. E kaya o Hannelore: “E sega ni dua na ka vei keirau na veika dredre keirau sotava baleta ni keitou dau veivakauqeti e vale. E sosomitaka na veika dredre keirau sotava na qaqaco vinaka ni neitou bula vakavuvale.”

E tomana o Hannelore: “Keitou veivuke tale ga ena nodra vakani vakayalo na taci keitou e valeniveivesu. Keitou dau vola vakamatailalai ena veva dravia na ilavelave taucoko ni dua na Watchtower qai olona ena veva e sega ni rawa ni suasua qai biu vata kei na vuanikau na prune keitou dau vakauta vei ira e veivula. Keitou marau ni dau tukuni lesu mai ni ‘kana vinaka dina’ na prune. Keitou marautaka dina na cakacaka keitou cakava tiko oya.”

Bula ena Gauna ni Vakatatabu

E vakamacalataka o Peter na bula ena vicasagavulu na yabaki e vakatabui tiko kina na cakacaka ena Tokalau kei Jamani: “Keimami dau soqoni ga ena vale vakaitaukei qai keimami dau wasewasei ga vakalalai. E duidui na gauna keimami basika yani kina kei na gauna keimami biubiu mai kina. E tukuni ena veisoqoni na vanua keimami sota tarava kina. E tukuni oqo ena neimami veisikinalataki kei na kena volai baleta era dau vakarorogo lo tu na Stasi.”

E kaya o Hannelore: “So na gauna keimami dau rogoca na tepi e katoni tu kina na porokaramu ni soqo ni tabacakacaka. E dau marautaki dina na soqoni vaka oya. Keimami dau soqoni vata ena neimami iwasewase lalai me keimami rogoca ena vica na aua na ivakasala vakaivolatabu. Dina keimami sega ni raici koya e vosa tiko, ia keimami vakarorogo matua ga, keimami vola tale ga na ka me keimami cakacaka kina.”

E kaya o Peter: “Era sasaga vakaukaua na taci keimami lotu Vakarisito e veiyasa i vuravura mera vakarautaka na ivola vakaivolatabu me baleti keimami. Ni vo e tini vakacaca na yabaki me bale na Berlin Wall ena 1989, era vakarautaka e so na ivola e tabaki ena matanivola lalai me baleti keimami. So era bolea me tauri na nodra motoka, nodra ilavo, se mera vesu ena nodra kauta mai na kakana vakayalo ina Tokalau kei Jamani. Dua na bogi keimami a waraki rau tiko e dua na veiwatini ia erau sega ni basika mai. Era kunea na ovisa na ivola erau kauta tiko mai ra qai vesuka na nodrau motoka. Dina ni a rerevaki na gauna oya, ia keimami sega ni bau vakasamataka me keimami tinia na neimami cakacaka me rawa kina ni keimami bula vakacegu.”

Na taciqu o Manfred, o koya a tukuni keimami mada ena 1950, e vakamacalataka na ka e vukei koya me mai dei tale ena vakabauta: “Niu sereki mai na noqu vesu ena vica na vula, au toki sara ina Ra kei Jamani au qai biuta tale ga na dina. Au suka mai ina Tokalau kei Jamani ena 1954 au qai vakamau ena yabaki e tarava. E qai vakabauta na ka dina o watiqu mani papitaiso sara ena 1957. E qai vakararawataki au na noqu lewaeloma me vakavuna noqu suka mai ina ivavakoso ni vukei au tale ga o watiqu.

“O ira na taciqu lotu Vakarisito era kilai au niu bera ni biuta na dina era ciqomi au ena marau me vaka ga au sega ni cakava e dua na ka. E totoka dina na nodra kidavaki au ena matadredredre ra qai mokoti au. Au marau dina ena noqu sa mai duavata tale kei Jiova kei ira na mataveitacini.”

Toso Tiko ga na Sasaga Vakayalo

Keitou sasaga vakaukaua kece vakavuvale me keitou tiko ga ena vakabauta. E kaya na taciqu o Peter: “Ena gauna oqo e levu sara na ka e rawa ni vakamuai keitou cala, okati kina na domona na veika vakayago. Ena gauna ni vakatatabu, keitou a marautaka na ka ga e tu vei keitou. Me kena ivakaraitaki, e sega ni dua vei keitou e via toki ina dua tale na vulivola me rawarawa vua, e sega ni dua e cudruvaka na kena rui yawa na vanua ni soqoni se rui bera na kena vakayacori. Keitou marautaka kece na soqoni, dina ga ni so vei keitou ena vinakati me wawa tiko me yacova na 11 na kaloko ena bogi mera qai biuta mai na vale ni soqoni.”

E toki ina Ra kei Jamani ena 1959 o tinaqu kei Sabine, yabaki 16. Ni rau vinakata me rau lai veiqaravi ena vanua e gadrevi vakalevu kina na dautukutuku, e tukuna vei rau na valenivolavola ni tabana me rau gole i Ellwangen, Baden-Württemberg. Na lomakatakata i tinaqu, dina ga ni tautauvimate, e uqeti Sabine me tekivu painia tale ga ni yabaki 18. Ni sa vakawati o Sabine e qai vuli draiva o tinaqu ni sa yabaki 58, me rawa kina ni levu cake na ka e cakava ena cakacaka vakavunau. E marautaka voli ga na cakacaka oqori me yacova ni mate ena 1974.

Ni voleka ni cava na ono na yabaki ni ikarua ni noqu tiko e valeniveivesu, au vakau ena 1965 ina Ra kei Jamani, eratou sega mada ga ni kila na noqu vuvale. Erau qai toki mai na watiqu o Anni, kei na luve i keirau yalewa o Ruth. Au taroga na valenivolavola ni tabana se e vei na vanua e gadrevi vakalevu kina na dautukutuku me keitou lai veiqaravi kina. Keitou kerei me keitou lako i Nördlingen, Bavaria. Oya na koro erau tubucake kina o Ruth kei na ganena o Johannes. E tekivu painia sara o Anni. Na nona ivakaraitaki vinaka oya e uqeti Ruth me painia tale ga ena gauna e vakacavara kina na nona vuli. Erau painia na dui watidrau na luve i keirau ruarua. Rau sa vakavuvale ena gauna oqo. E ono na makubu i keirau.

Au vakacegu koso mai na cakacaka ena 1987 meu rawa kina ni tomani Anni ena cakacaka vakapainia. Ni oti e tolu na yabaki, au a sureti meu lai veivuke ena kena vakalevutaki na valenivolavola ni tabana e Selters. Oti oya keirau lai veivuke tale ga ena kena tara na imatai ni Assembly Hall ni iVakadinadina i Jiova e Glauchau, ena yasana e vakatokai e liu me Tokalau kei Jamani. Keirau qarava tu na vale oqori ena dua na gauna. Keirau toki vei luve i keirau yalewa ena ivavakoso o Nördlingen ni keirau sa tautauvimate. Keirau se painia tiko ga.

Au marau dina ni ratou qarava kece tiko na Kalou uasivi o Jiova na taciqu kei na ganequ kei na levu na neitou lewenivuvale. Keitou sa vulica ni kevaka keitou kaukaua tiko ga vakayalo, keitou na vakila na dina ni vosa ena Same 126:3: “Sa cakava na ka levu ko Jiova e na vukuda; eda sa marau kina.”

[iYaloyalo ena tabana e 13]

Siga keirau vakamau kina ena 1957

[iYaloyalo ena tabana e 13]

Neitou vuvale ena 1948: (e liu, imawi ina imatau) Manfred, Berta, Sabine, Hannelore, Peter; (e muri, imawi ina imatau) o yau kei Jochen

[iYaloyalo ena tabana e 15]

iVola lailai e vakayagataki ena gauna ni vakatatabu kei na nodra misini ni vakarorogo lo na “Stasi”

[Credit Line]

Forschungs- und Gedenkstätte NORMANNENSTRASSE

[iYaloyalo ena tabana e 16]

Keitou vakaveitacini: (e liu, imawi ina imatau) Hannelore kei Sabine; (e muri, imawi ina imatau) o yau, Jochen, Peter, kei Manfred