Phau Tsom Faj LUB VEJ XAIJ TSHAWB NRHIAV VAJLUGKUB
Phau Tsom Faj
LUB VEJ XAIJ TSHAWB NRHIAV VAJLUGKUB
Hmoob Dawb
  • VAJLUGKUB
  • NTAUB NTAWV
  • TEJ KEV SIB TXOOS
  • w24 Lub 10 Hli Ntuj sab 12-17
  • Peb Kawm Tau Dab Tsi Ntawm 40 Hnub Uas Yexus Nyob Hauv Ntiaj Teb?

Tsis muaj yeeb yaj kiab rau yam uas koj xaiv.

Thov txim, muaj teeb meem li cas thiaj tso tsis tau tawm.

  • Peb Kawm Tau Dab Tsi Ntawm 40 Hnub Uas Yexus Nyob Hauv Ntiaj Teb?
  • Phau Tsom Faj (Rau Lub Koom Txoos)—2024
  • Ntsiab Me
  • Ntaub Ntawv Sib Xws
  • TXHAWB LWM TUS
  • PAB KOM LWM TUS NKAG SIAB VAJTSWV TXOJ LUS
  • COB QHIA COV KWV TIJ
  • Xyaum Kub Siab Tshaj Tawm Li Yexus
    Phau Tsom Faj (Rau Lub Koom Txoos)—2025
  • Koj Yuav Zoo Siab Dua Yog Koj Pub Rau Luag
    Phau Tsom Faj (Rau Lub Koom Txoos)—2024
  • Tej Uas Peb Txiav Txim Siab Puas Qhia Tias Peb Tso Siab Rau Yehauvas
    Lub Neej Thiab Tes Hauj Lwm Khixatia—Phau Kawm—2023
  • Cov Kwv Tij​—Koj Puas Kam Ua Ib Tug Txwj Laus?
    Phau Tsom Faj (Rau Lub Koom Txoos)—2024
Saib Ntxiv
Phau Tsom Faj (Rau Lub Koom Txoos)—2024
w24 Lub 10 Hli Ntuj sab 12-17

ZAJ KAWM 41

ZAJ NKAUJ 13 Xyaum Li Khetos

Peb Kawm Tau Dab Tsi Ntawm 40 Hnub Uas Yexus Nyob Hauv Ntiaj Teb?

“Nws tshwm rau lawv pom tsis tseg tau 40 hnub, thiab nws qhia lawv txog Vajtswv txoj kev kav.”​—TES HAUJ LWM 1:3.

LUB NTSIAB RAU ZAJ NO

Peb yuav kawm seb peb xyaum tau Yexus tus yam ntxwv uas nws tso tseg 40 hnub hauv ntiaj teb li cas.

1-2. Muaj li cas xwb thaum Yexus ob tug thwj tim mus rau lub zos Ema-us?

HNUB Nixas 16 xyoo 33 tom qab Yexus, Yexus cov thwj tim tu siab thiab ntshai kawg nkaus li. Muaj ob tug thwj tim khiav tawm hauv lub nroog Yeluxalees deb kwv lam li 11 kilumev (7 mais) mus rau ntawm lub zos Ema-us. Nkawd tsis muaj siab ua dab tsi vim luag nyuam qhuav muab Yexus tua tuag. Nkawd twb xav tias tus Mexiyas yuav ua ntau yam rau cov Yudais tiam sis nws txawm cia li tuag lawm. Txawm li ntawd los yuav muaj ib yam yuav tshwm sim uas nkawd ras tsis txog.

2 Muaj ib tug txiv neej txawm los nrog nkawd taug kev ua ke. Ob tug thwj tim txawm qhia rau nws txog tej yam kev phem uas Yexus raug. Tus txiv neej ntawd txawm pib tham txog tej yam ua rau nkawd nco ntsoov. Nws “piav tej uas cov cev Vajtswv lus tau sau cia ib qho zuj zus txij thaum Mauxes los” kom nkawd nkag siab vim li cas tus Mexiyas thiaj tuag txom nyem ntsuav. Thaum lawv mus txog ntawm lub zos Ema-us, nkawd mam li ras tias tus txiv neej ntawd yog Yexus! Nkawd zoo siab kawg li uas Vajtswv tsa tus Mexiyas sawv rov qab los muaj sia dua!​—Lukas 24:13-35.

3-4. Ua li cas rau Yexus cov thwj tim, thiab peb yuav kawm txog dab tsi hauv zaj no? (Tes Hauj Lwm 1:3)

3 Ncua sij hawm uas Yexus nyob hauv ntiaj teb tau 40 hnub ua ntej nws mus saum ntuj ceeb tsheej, nws tshwm ntau zaus rau nws cov thwj tim pom. (Nyeem Tes Hauj Lwm 1:3.) Yexus txhawb nws cov thwj tim lub zog vim lawv tu siab thiab ntshai. Lawv thiaj li kaj siab, tsis ntshai mus tshaj tawm txoj xov zoo txog Vajtswv txoj kev kav thiab txaus siab cob qhia lwm tus.a

4 Yog tias peb kawm txog tej yam uas Yexus ua rau lub sij hawm ntawd mas yuav pab tau peb heev. Nyob rau hauv zaj kawm no peb yuav saib seb Yexus siv nws lub sij hawm (1) los txhawb nws cov thwj tim li cas, (2) pab kom lawv to taub Vajtswv Txoj Lus zoo dua li cas, thiab (3) cob qhia lawv ua tej hauj lwm uas lawv tseem yuav ua rov rau yav tom ntej li cas. Tsis tas li ntawd, peb yuav kawm seb peb yuav xyaum coj Yexus tus yam ntxwv li cas rau li cas.

TXHAWB LWM TUS

5. Vim li cas Yexus cov thwj tim xav tau kev txhawb zog?

5 Yexus cov thwj tim xav tau kev txhawb zog vim lawv ib txhia tso vaj tso tsev, tso tsev neeg, thiab tej lag luam tseg mus raws Yexus qab. (Mathais 19:27) Hos ib txhia luag saib tsis taus vim lawv mus ua Yexus cov thwj tim. (Yauhas 9:22) Tos lawv txaus siab hlo hloov lawv lub neej thiab tiv kev txom nyem los vim lawv ntseeg tias Yexus yog tus Mexiyas. (Mathais 16:16) Tiam sis thaum Yexus raug luag tua tuag, ua rau lawv puas siab puas ntsws tag thiab lawv tsis pom qab yuav ua li cas.

6. Yexus ua dab tsi thaum nws sawv rov qab los?

6 Yexus to taub vim li cas nws cov thwj tim ho tu siab thaum nws tuag thiab nws paub tias tsis yog tim lawv tsis muaj kev ntseeg. Thawj hnub uas Yexus sawv rov qab los, nws twb pib txhawb nws cov phooj ywg lub zog lawm. Xws li nws tshwm rau Maivliag Madalas thaum Maivliag tseem quaj ntawm nws lub qhov ntxa. (Yauhas 20:11, 16) Nws kuj tshwm rau ob tug thwj tim uas tab tom taug kev mus rau Ema-us. Tsis tas li ntawd, nws kuj tshwm rau Petus pom. (Lukas 24:34) Peb khaws tau dab tsi los ntawm Yexus tus yam ntxwv? Cia peb ua tib zoo kawm seb muaj li cas thaum Yexus tshwm rau Maivliag Madalas pom.

7. Yexus pom Maivliag ua dab tsi, thiab Yexus ho ua li cas? (Yauhas 20:11-16) (Saib daim duab.)

7 Nyeem Yauhas 20:11-16. Thaum kaj ntug txoog hnub Nixam 16, ib co poj niam txawm mus rau ntawm Yexus lub qhov ntxa. (Lukas 24:1, 10) Muaj ib tug poj niam ntawd yog Maivliag Madalas. Thaum Maivliag mus txog ntawm lub qhov ntxa, nws pom khoob lug cia xwb. Nws dhia ceev nrooj mus qhia rau Petus thiab Yauhas nkawd paub ces lawv txawm sib tw dhia tuaj rau ntawm lub qhov ntxa. Thaum Petus thiab Yauhas nkawd pom tias lub qhov ntxa khoob lug, nkawd txawm rov mus tsev lawm tiam sis Maivliag nyob tom qab quaj quaj. Nws tsis faj tiam sis Yexus kuj nyob ntawd ntsia ntsoov nws. Yexus pom tias Maivliag quaj quaj txog nws ces nws thiaj li xav txhawb Maivliag lub zog. Nws thiaj li tshwm rau Maivliag pom thiab hais rau Maivliag kom mus qhia rau Yexus cov kwv tij tias nws sawv rov qab los lawm.​—Yauhas 20:17, 18.

Yexus hais lus rau Maivliag Madalas sab nraum lub qhov ntxa uas khoob lug.

Xyaum Yexus es saib seb peb cov kwv tij nkauj muam raug li cas xwv peb thiaj paub txhawb lawv lub zog (Saib nqe 7)


8. Peb yuav xyaum Yexus li cas?

8 Peb yuav xyaum Yexus li cas? Thaum peb txhawb cov kwv tij nkauj muam kom rau siab ntso teev tiam Yehauvas ces twb yog peb xyaum Yexus ntag. Peb yuav tau ua tib zoo saib seb lwm tus raug kev nyuaj siab ntxhov plawv li cas, soj ntsuas seb lawv xav li cas, thiab nplig lawv. Muaj ib tug muam npe hu ua Ntsoxelees (Jocelyn) muaj ib tug viv ncaus uas tau tag sim neej lawm. Ntsoxelees hais tias: “Tau ntau ntau lub hlis kuv nyob mluas mlob xwb.” Txawm muaj ib tug kwv tij thiab nws tus poj niam nkawd caw Ntsoxelees mus ntawm nkawd tsev. Nkawd txawm mloog Ntsoxelees piav txhua yam nyob hauv nws nruab siab rau ob tug. Nkawd thiaj li hais rau nws tias Yehauvas saib nws muaj nuj nqis heev. Ntsoxelees hais ntxiv tias: “Kuv zoo yam li ib tug neeg uas poob deg es Yehauvas siv nkawd rub kuv los rau hauv lub nkoj. Nkawd pab kom kuv rov muaj siab teev tiam Yehauvas dua li qub.” Zoo ib yam li ntawd, qhov uas peb txhawb tau lwm tus yog peb ua tib zoo mloog lawv piav lawv tej kev nyuaj siab. Thaum peb ua li no ces peb yuav paub nplig lawv thiab pab kom lawv rau siab ntso teev tiam Yehauvas.​—Loos 12:15.

PAB KOM LWM TUS NKAG SIAB VAJTSWV TXOJ LUS

9. Muaj dab tsi nyuaj rau Yexus cov thwj tim nkag siab, thiab Yexus pab lawv li cas?

9 Yexus cov thwj tim yeej ntseeg Vajtswv Txoj Lus thiab lawv yeej ua npaum li lawv ua tau los mloog Yehauvas lus. (Yauhas 17:6) Txawm li ntawd los lawv tsis nkag siab vim li cas Yexus ho raug tua tuag ib yam li ib tug neeg raug txim. Yexus paub hais tias nws cov thwj tim muaj kev ntseeg thiab hlub Yehauvas tiam sis lawv tsis nkag siab Vajtswv Txoj Lus tshab tshab. (Lukas 9:44, 45; Yauhas 20:9) Yexus thiaj li pab kom lawv nkag siab tej yam uas lawv nyeem hauv Vajtswv Txoj Lus. Cia peb mus kawm seb Yexus ua li no li cas thaum nws tshwm rau nws ob tug thwj tim ntawm ib tog kev mus rau lub zos Ema-us.

10. Yexus pab nws cov thwj tim nkag siab li cas tias nws yog tus Mexiyas? (Lukas 24:18-27)

10 Nyeem Lukas 24:18-27. Yexus tsis qhia rau ob tug thwj tim ntawd tias nws yog leej twg. Tos nws tsis qhia nkawd los tej zaum nws xav paub seb nyob hauv nkawd nruab siab nkawd xav li cas tiag. Nkawd thiaj li qhia rau Yexus tias nkawd twb xav tias Yexus yuav cawm cov neeg Ixayees kom dim ntawm cov neeg Loos. Tom qab nkawd piav qhia rau Yexus tag, Yexus thiaj li siv Vajtswv Txoj Lus los pab kom nkawd nkag siab tej lus faj lem.b Tib hnub ntawd thaum tsaus ntuj, Yexus kuj mus piav cov lus faj lem ntawd rau lwm cov thwj tim mloog thiab. (Lukas 24:33-48) Ua li peb kawm tau li cas los ntawm zaj no?

11-12. (1) Peb khaws tau dab tsi los ntawm qhov uas Yexus txawj siv Vajtswv Txoj Lus los qhia? (Saib cov duab.) (2) Tus uas qhia Vajlugkub rau Naudim pab nws li cas?

11 Peb yuav xyaum Yexus li cas? Thaum koj qhia ib tug kawm Vajlugkub, koj yuav tau ua tib zoo nug koj thiaj paub hais tias nws xav li cas tiag. (Pajlug 20:5) Thaum koj paub hais tias nws xav li cas lawm ces koj qhia kom nws txawj mus nrhiav tej nqe Vajlugkub los pab nws tus kheej. Tswj koj tus kheej, tsis txhob qhia kom nws ua li ub li no. Pab kom nws nkag siab Vajtswv Txoj Lus thiab paub muab tej hauv paus ntsiab lus ntawd siv rau hauv nws lub neej. Txhawb kom nws muab tej uas nws tau nyeem ntawd coj los ua zoo xav thiab seb nws yuav muab siv hauv nws lub neej li cas rau li cas. Cia peb mus tham txog ib tug kwv tij npe hu ua Naudim (Nortey) uas nyob hauv teb chaws Nkana (Ghana).

12 Thaum Naudim muaj 16 xyoo, nws txawm pib kawm Vajlugkub. Tsis ntev tom qab ntawd, nws tsev neeg tawm tsam nws heev. Muaj dab tsi pab tau nws kawm Vajlugkub tsis tseg tsis tu? Tus uas qhia Vajlugkub rau nws siv Mathais tshooj 10 los pab nws pom tias cov tseem Khixatias yeej yuav raug tsim txom. Naudim hais tias: “Thaum kuv pib raug kev tsim txom, kuv thiaj li paub tseeb tseeb tias kuv nrhiav tau qhov tseeb lawm.” Tus uas qhia Vajlugkub rau nws kuj pab kom nws nkag siab Mathais 10:16 tias nws yuav tau xyuam xim thiab paub cai thaum nws nrog nws tsev neeg tham txog kev ntseeg. Tom qab Naudim ua kev cai raus dej tag, nws xav ua ib tug tho kev tiam sis nws txiv xav kom nws mus kawm ntawv qib siab. Tus qhia Vajlugkub rau Naudim tsis qhia kom nws ua li cas rau li cas tiam sis tsuas ua tib zoo nug kom nws thiaj xav txog tej nqe Vajlugkub xwv thiaj pab tau nws txawj txiav txim siab. Thaum kawg Naudim thiaj txiav txim siab ua ib tug tho kev. Nws txiv muab nws ncaws tawm tsev. Naudim thiaj hais li no txog tej uas nws tau raug: “Kuv paub tseeb tseeb lawm tias kuv ua tau qhov yog.” Zaj no qhia tias thaum peb pab lwm tus nkag siab Vajtswv Txoj Lus, peb tsav tau lawv txoj kev ntseeg thiab pab kom lawv rau siab ntso teev tiam Yehauvas.​—Efexus 3:16-19.

Cov duab: 1. Ib tug kwv tij muab ib nqes Vajlugkub kom tus txiv neej nkag siab. 2. Tus txiv neej muab nws tej khoom ua Khixamav (Christmas) pov tseg.

Xyaum Yexus es pab kom lwm tus nkag siab Vajtswv Txoj Lus (Saib nqe 11)e


COB QHIA COV KWV TIJ

13. Yexus tau ua dab tsi kom thiaj li tsis muab txoj xov zoo tso tseg? (Efexus 4:8)

13 Thaum Yexus tseem nyob hauv ntiaj teb, nws ua raws nkaus li nws Txiv tau hais kom nws ua. (Yauhas 17:4) Tiam sis Yexus tsis xav hais tias nws ib leeg xwb thiaj ua tau raws li Yehauvas hais. Thaum Yexus tshaj tawm txoj xov zoo tau peb xyoos thiab rau hli, nws kuj cob qhia lwm tus kom txawj tuav hauj lwm. Yexus tso siab rau nws cov thwj tim heev. Nws thiaj muab tes hauj lwm mus tshaj thiab mus qhia txoj xov zoo cob rau lawv ua. Tsis tas li ntawd, nws kuj cia lawv saib xyuas Yehauvas cov tib neeg. Ib co thwj tim uas los tuav hauj lwm no tej zaum twb tsis tau muaj 30 xyoo. (Nyeem Efexus 4:8.) Cov txiv neej no siv zog nrog Yexus ua hauj lwm heev thiab lawv yeej npuab siab rau Yexus. Tiam sis ua ntej Yexus yuav mus saum ntuj, nws kuj cob qhia lawv ntxiv. Ua li nws ho cob qhia lawv li cas rau li cas?

14. Ua ntej Yexus mus saum ntuj, nws cob qhia nws cov thwj tim txog dab tsi? (Saib daim duab.)

14 Yexus ua tib zoo qhuab ntuas nws cov thwj tim kom thiaj pab tau lawv. Xws li nws paub tias ib co thwj tim tsis ntseeg tias nws tuag thiab sawv rov qab los lawm ces nws thiaj li ntuas lawv kom lawv thiaj li paub qhov tseeb. (Lukas 24:25-27; Yauhas 20:27) Nws kuj qhia kom lawv saib xyuas Yehauvas cov tib neeg es tsis txhob vuag nyiaj txiag ntau ntau. (Yauhas 21:15) Nws kuj pab kom lawv tsis txhob muab lawv tes hauj lwm uas lawv ua rau Yehauvas piv rau lwm tus li. (Yauhas 21:20-22) Tsis tas li ntawd, muaj ib txhia thwj tim tsis nkag siab zoo txog lub Nceeg Vaj ces Yexus thiaj li ntuas lawv thiab pab kom lawv rau siab ntso mus tshaj tawm txoj xov zoo. (Tes Hauj Lwm 1:6-8) Ua li cov txwj laus khaws tau dab tsi los ntawm tej Yexus ua?

Yexus nrog nws cov thwj tim tham ntawm ntug dej thaum lawv tab tom ci ntses noj.

Xyaum Yexus es cob qhia cov kwv tij tuav hauj lwm hauv lub koom txoos (Saib nqe 14)


15-16. (1) Piav seb cov txwj laus yuav xyaum Yexus li cas. (2) Thaum Pharhiv raug qhuab ntuas pab tau nws li cas?

15 Cov txwj laus yuav xyaum Yexus li cas? Cov txwj laus yuav tau cob qhia cov kwv tij laus thiab hluas kom txawj ua hauj lwm hauv lub koom txoos.c Cov txwj laus to taub tias cov kwv tij uas lawv cob qhia yuav tau kawm ntau ntau yam. Cov txwj laus yuav tau ua tib zoo cob qhia cov kwv tij hluas xwv lawv thiaj yuav txo hwj chim, luag thiaj tso siab tau rau, thiab lawv thiaj nyiam pab lwm tus.​—1 Timautes 3:1; 2 Timautes 2:2; 1 Petus 5:5.

16 Cia peb mus tham txog ib tug kwv tij npe hu ua Pharhiv (Patrick) seb thaum nws raug ntuas ho pab tau nws li cas. Thaum nws tseem hluas, nws hais lus tshawv tshawv rau cov kwv tij nkauj muam. Muaj ib tug txwj laus thiaj mus ua tib zoo ntuas Pharhiv kom tsis txhob coj li ntawd. Pharhiv hais tias: “Kuv zoo siab kawg li uas tus txwj laus ntawd pab qhia kom kuv yuav tau hloov. Thaum pom ib tug kwv tij twg tau tes hauj lwm uas kuv xav ua hauv lub koom txoos mas ua rau kuv tsis tuaj zog li. Tiam sis thaum tus txwj laus ntuas kuv, ua rau kuv xam pom tias kuv yuav tau txo hwj chim pab cov kwv tij nkauj muam dua li qhov uas ntshaw tuav hauj lwm hauv lub koom txoos.” Vim Pharhiv mloog tej lus ntuas, nws thiaj tau ua ib tug txwj laus thaum nws muaj 23 xyoos.​—Pajlug 27:9.

17. Yexus qhia li cas tias nws tso siab rau nws cov thwj tim?

17 Yexus muab tes hauj lwm mus tshaj tawm txoj xov zoo thiab piav Vajtswv Txoj Lus tso rau nws cov thwj tim ua. (Mathais 28:20) Tej zaud cov thwj tim xav hais tias lawv tsis tsim nyog ua tes hauj lwm no. Tiam sis Yexus paub tias lawv yeej ua tau tes hauj lwm ntawd thiab hais qhia rau lawv tias: “Leej Txiv txib kuv mus li cas, kuv yuav txib nej mus ib yam li ntawd.”​—Yauhas 20:21.

18. Cov txwj laus yuav xyaum Yexus li cas?

18 Cov txwj laus yuav xyaum Yexus li cas? Cov txwj laus yuav tau cob qhia lwm tus tuav hauj lwm hauv lub koom txoos. (Filipis 2:19-22) Xws li cov txwj laus kuj cia cov hluas tu thiab kho lub Tsev Nceeg Vaj. Cov txwj laus kuj muab tau hauj lwm rau cov kwv tij ua, cob qhia lawv seb yuav ua li cas rau li cas, thiab tso siab tias lawv yuav ua tau txoj hauj lwm ntawd kom tiav. Muaj ib tug txwj laus tshiab npe hu ua Matus (Matthew) hais tias nws ris txiaj ntsig rau cov txwj laus uas tau cob qhia nws ua ntau yam hauv lub koom txoos thiab tso siab tias nws yuav ua tau zoo. Nws hais tias, “Thaum kuv ua tau ib qho twg yuam kev, lawv pab kom kuv pom tias lwm zaus kuv yuav ua li cas thiaj zoo.”d

19. Peb yuav tau ua dab tsi kam tiag?

19 Yexus siv 40 hnub ua ntej nws mus saum ntuj los txhawb, qhia thiab cob qhia lwm tus. Cia peb ua tib zoo xyaum nws tus yam ntxwv no. (1 Petus 2:21) Nws yeej yuav pab peb ua kom tau rau qhov nws cog lus hais tias: “Kuv yuav nrog nraim nej mus txog thaum lub sim ceeb no kawg.”​—Mathais 28:20.

YEXUS SIV 40 HNUB UA NTEJ NWS MUS SAUM NTUJ . . .

  • los txhawb lwm tus li cas?

  • los pab kom lwm tus nkag siab Vajtswv Txoj Lus li cas?

  • los cob qhia cov txiv neej tuav hauj lwm li cas?

ZAJ NKAUJ 15 Qhuas Yehauvas Leej Tub!

a Phau Mathais, Malakaus, Lukas, Yauhas, thiab lwm phau qhia tias Yexus tshwm rau nws cov thwj tim pom ntau zaus tom qab nws sawv rov los. Nws tshwm rau Maivliag Madalas (Yauhas 20:11-18), lwm cov poj niam (Mathais 28:8-10; Lukas 24:8-11), ob tug thwj tim (Lukas 24:13-15), Petus (Lukas 24:34), rau cov tub txib thaum Thaumas tsis nyob rau ntawd (Yauhas 20:19-24), rau cov tub txib thaum Thaumas nyob rau ntawd (Yauhas 20:26), xya leej thwj tim (Yauhas 21:1, 2), tshaj li 500 leej thwj tim (Mathais 28:16; 1 Kauleethaus 15:6), nws tus kwv Yakaunpaus (1 Kauleethaus 15:7), tag nrho cov tub txib (Tes Hauj Lwm 1:4), thiab rau cov tub txib uas nyob ze Npethanis. (Lukas 24:50-52) Tej zaud Yexus kuj tshwm rau lwm qhov thiab, tiam sis phau Vajlugkub hais tsis txog.​—Yauhas 21:25.

b Yog xav paub txog tej lus faj lem txog tus Mexiyas, mus saib lub vej xaij jw.org/hmn ntawm zaj kawm hu ua “Tej Lus Faj Lem Txog Tus Mexiyas Puas Qhia Tias Yexus Yog Tus Mexiyas Tiag?”

c Ib txhia txwj laus kuj ua tau ib tug saib xyuas thaj tsam thaum lawv muaj hnub nyoog li 25 mus txog 30 xyoo. Tiam sis lawv yuav tsum tau ua txwj laus ib nyuag ntu ua ntej tso kom lawv thiaj paub tuav lawv tes hauj lwm.

d Yog xav paub ntxiv seb yuav pab cov kwv tij hluas tuav hauj lwm hauv lub koom txoos li cas, mus saib Phau Tsom Faj lub 8 Hli Xyoo 2018, sab 11-12 nqe 15-17, thiab lub 4 Hlis tim 1 xyoo 2015, sab 3-13.

e DAIM DUAB: Tom qab ib tus kawm Vajlugkub nkag siab ib nqes Vajlugkub ces nws kuj muab tej khoom ua Khixamav pov tseg.

    Ntaub Ntawv Ua Lus Hmoob Dawb (1988-2025)
    Tawm Mus
    Nkag Mus
    • Hmoob Dawb
    • Xa Rau Lwm Tus
    • Nyiam Zoo Li Cas
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Tso Cai Siv Li Cas
    • Ntsig Txog Koj
    • Privacy Settings
    • JW.ORG
    • Nkag Mus
    Xa Rau Lwm Tus