KAROA 16
Lalotamona Tadikaka Oreana
LAGANI 1,500 bamona lalodiai, Iehova ese ena ladana idia abia Israela besena edia kara ia haheaukalaia. Bena Iehova ese “idau bese taudia ia laloa, bona idia huanai haida ia abia hidi ena ladana idia abia totona.” (Kara 15:14) Iehova ena ladana idia abia taudia be iena Witnes taudia, bona mai lalotamona ida idia gaukara hebou, herevana tanobada ena gabu idauidau ai idia noho. Dirava ena ladana idia abia taudia haboua karana do ia vara, badina Iesu ese ena murinai idia raka taudia dekenai unai hahegani ia henia: “Unai dainai umui lao, bese ibounai taudia be hahediba taudia ai umui halaoa, bona Tamana, Natuna, bona lauma helaga ladanai idia do umui bapatisoa, bona idia umui hadibaia, umui dekenai lau henia hahegani ibounai idia badinaia totona.”—Mat. 28:19, 20.
Oi be tanobada ibounai lalotamona Keristani tadikaka oreana lalonai oi vareai, bona unai orea taudia be bese, iduhu, taga eiava ogogami maurina ese idia ia hapararaia lasi
2 Iehova dekenai sibona emu mauri oi gwauhamatalaia bona oi bapatiso neganai, oi be Iesu Keriso ena hahediba tauna ai oi lao. Oi be tanobada ibounai lalotamona Keristani tadikaka oreana lalonai oi vareai, bona unai orea taudia be bese, iduhu, taga eiava ogogami maurina ese idia ia hapararaia lasi. (Sal. 133:1) Unai dainai, emu Keristani turadia oi lalokau henia bona matauraia kongrigeisen lalonai. Reana, guna oi ura lasi idia haida oi bamoa badina edia kopina ena kala, kastom, edukeisen, eiava oi idia kara namo henia lasi. To mai lalotamona ida ita lalokau heheni bona unai ese iseda hetura karana ia hagoadaia; unai hetura karana be taunimanima, tomadiho, eiava ruma bese taudia huanai ia noho hetura karana ia hereaia momokani.—Mar. 10:29, 30; Kol. 3:14; 1 Pet. 1:22.
LALOHADAI HAMAOROMAOROA
3 Bema haida idia hekwarahi bada bese ta inai henia karana, politik, eiava lalodika henia kava karadia ma haida idia rakatania totona, vadaeni Iuda Keristani taudia ginigunadia idia laloa be namo. Iehova ese Petero ia hagania Roma tuari tauna Korenelio ena ruma dekenai ia lao neganai, Iehova ese mai hebogahisi ida Petero ia durua unai gaukara ia karaia totona.—Kara karoa 10.
4 Matahanai ta lalonai, gado ta ese Petero ia hagania Iuda taudia dekenai idia miro bona idia dogoatao lasi animal haida ia hamasedia bona ia ania totona. Petero ia ura lasi neganai, guba amo gadona ta ese ia hamaoroa: “Namo lasi Dirava ese ia hagoevaia vadaeni gaudia oi gwauraia miro.” (Kara 10:15) Dirava ese unai bamona ia karaia dainai, Petero ese ena lalona ia haidaua inai asainmen matamatana do ia karaia diba, hegeregere idau bese tauna ta do ia vadivadi henia. Petero be Iehova ena hereva ia badinaia neganai, idia hebou taudia dekenai ia gwau: “Umui diba, Iuda tauna ta ese idau bese tauna ta ia bamoa eiava ia hereva henia be taravatu. To Dirava ese lau dekenai ia hahedinaraia, tau ta do lau gwauraia lasi ia miro eiava ia goeva lasi. Vadaeni hereva umui siaia neganai, lau daradara lasi, to lau mai sibona.” (Kara 10:28, 29) Unai murinai, Petero ese ia itaia Iehova be Korenelio bona ena ruma bese taudia ia lalonamo henia.
5 Taso tauna Saulo be Farisea ena diba bada tauna, to gabeai ia be sibona ia hamanaua bona guna ia ura lasi bamoa taudia ia bamodia matamaia. Idia amo hakaua herevadia ia abia danu. (Kara 4:13; Gal. 1:13-20; Fili. 3:4-11) Idia hekwarahi edia lalohadai idia haidaua taudia haida ita laloa diba danu, hegeregere; Seregio Paulo, Dionusio, Damari, Filemona, Onesimo bona ma haida be sivarai namona idia abia dae bona Iesu Keriso ena hahediba taudia ai idia lao.—Kara 13:6-12; 17:22, 33, 34; File. 8-20.
TANOBADA IBOUNAI TADIKAKA OREANAIDA MAI LALOTAMONA IDA ITA NOHO
6 Momokani, emu kongrigeisen tadikaka bona taihu edia lalokau ese oi ia veria lao Iehova bona ena orea dekenai. Oi ese Iesu Keriso ena hahediba taudia momokanidia edia lalokau bona lalotamona oi itaia, Iesu ia gwau: “Umui dekenai taravatu matamata lau henia inai: Do umui lalokau heheni. Lau ese umui lau lalokau henia hegeregerena, umui danu do umui lalokau heheni. Unai amo taunimanima ibounai do idia diba umui be egu hahediba taudia, bema umui huanai lalokau ia noho.” (Ioa. 13:34, 35) Bona emu kongrigeisen taudia edia lalokau heheni karana oi itaia neganai, oi diba tanobada hegegemadae Iehova ena taunimanima be unai bamona lalokau be idia hahedinaraia noho. Hari unai oi mamia Baibel ena peroveta herevana nega dokona totona, taunimanima be do idia haboua bena maino bona lalotamona ai Iehova do idia tomadiho henia be ia guguru noho.—Mika 4:1-5.
7 Hari inai negai, taunimanima idia hapararaia gaudia momo dainai, taunimanima idia laloa “bese ibounai, iduhu ibounai, taunimanima, bona gado idauidau” taudia hatamonaia dalana be ia auka. (Apok. 7:9) Mani taga tanodia ai idia noho taudia edia mauri ena idau bona sene karadia idia do karaia noho taudia edia mauri ena idau oi laloa. Gado bona bese tamona taudia edia tomadiho huanai idia noho heiriheiri mani oi laloa. Bese abia isi karana ia bada ia lao dainai, politikol dalana ai taunimanima hapararaia karana ia bada ia lao. Bona danu, tanobada hegegemadai taunimanima edia moni bona kohu ena bada be idauidau bona ma gau haida dainai idia parara. Unai dainai bese, orea, bona mauri daladia idauidau taudia hatamonaia bona lalokau bona maino dekenai idia noho be ia auka momokani, to Siahu Ibounai Diravana sibona be unai bamona kara ia havaraia diba.—Sek. 4:6.
8 To unai bamona lalotamona korikorina be ia noho, bona oi gwauhamata, bapatiso oi abia, bena Iehova ena Witnes tauna ta ai oi lao neganai, unai lalotamona tadikaka oreana ena kahana ai oi lao. Oiemu abidadama dainai, oi be lauma paradaisona lalonai oi vareai. Unai lauma paradaiso amo namo oi davaria noho dainai, emu maduna be unai paradaiso do oi naria. Unai oi karaia diba bema aposetolo Paulo ena hereva Galatia 6:10 dekenai oi badinaia, ia gwau: “Dala ia kehoa negadiai, namona be taunimanima ibounai dekenai kara namo ita karaia, to gau badana be iseda abidadama tamona taudia dekenai kara namo ita hahedinaraia.” Danu inai sisiba ita badinaia: “Namo lasi umui heiriheiri eiava sibona umui abia isi, to mai manau ida do umui laloa ma haida ese umui idia hereaia, umui sibona emui namo do umui laloa lasi, to ma haida edia namo do umui laloa danu.” (Fili. 2:3, 4) Namona be ita sibona ita hadibaia, iseda Keristani tadikaka bona taihu ita lalodia Iehova ese idia ia lalodia bamona, bona edia kara toana ita laloa lasi—anina be edia kerere ita laloa momo lasi badina unai kerere be gabeai do idia boio—unai amo mai moale bona maino ida do ita noho hebou.—Efe. 4:23, 24.
TA TA EDIA NAMO ITA LALOA
9 Aposetolo Paulo ese ia hahedinaraia goevagoeva bamona, kongrigeisen taudia be orea tamona taudia bona ta ta edia namo idia laloa. (1 Kor. 12:14-26) Ena be tanobada ibounai tadikaka oreana taudia haida edia noho gabuna bona iseda noho gabuna edia padana be daudau herea, to idia edia namo ita do laloa noho. Bema iseda tadikaka haida idia dagedage henia, ita ibounai ita lalohisihisi bada. Bema tadikaka haida idia dabu, eiava ia vara kava dika badana eiava tuari dainai hisihisi idia abia, tadikaka ibounai be dala idia tahua lauma bona tauanina dalanai heduru idia henia totona.—2 Kor. 1:8-11.
10 Dina ta ta ai, ita ibounai ese iseda tadikaka totona ita guriguri be namo. Tadikaka haida ese hedibagani idia abia, kara dika idia karaia totona. Iseda tadikaka haida edia hisihisi ena sivarai be ita diba, to ma haida be dina ta ta edia gaukara turadia, eiava edia witnes lasi ruma bese taudia amo dagedage idia abia be ita diba lasi. (Mat. 10:35, 36; 1 Tes. 2:14) Ita ibounai ese unai ita laloa bada badina ita ibounai be tanobada hegegemadai tadikaka oreana lalonai ita noho. (1 Pet. 5:9) Danu, haida be Iehova ena hesiai gaukara idia goadalaia, haroro gaukara idia hakaua bona kongrigeisen idia naria. Bona ma haida be tanobada ibounai gaukarana idia naria. Idia ibounai totona ita guriguri be namo, bona ena be reana tauanina dalanai ita durudia diba lasi, to iseda guriguri amo ita hahedinaraia diba ita be iseda tadikaka ita lalodia bada bona idia ita lalokau henia.—Efe. 1:16; 1 Tes. 1:2, 3; 5:25.
11 Inai nega dokona ai, tanobada dekenai heiriheiri bada herea ia vara, bona idia vara kava dika idauidau, hegeregere tano mareremarere bona abata dainai, Iehova ena taunimanima idia noho hegaegae be namo, edia tadikaka idia durua totona. Nega haida, unai ena anina be gaukara badana idia karaia, aniani bona dabua idia haboua bona siaia totona. Unai kara dekenai, Keristani taudia ginigunadia ese haheitalai namona idia hahedinaraia. Iudea dekenai doe ia vara neganai, tano ma haida ai idia noho hahediba taudia ese Keriso ena sisiba idia laloatao dainai, mai moale ida edia Iudea tadikaka totona harihari gaudia idia siaia. (Kara 11:27-30; 20:35) Aposetolo Paulo ese aniani hariharilaia dalana ia karaia, unai amo gau ibounai be dala maorona ai idia karaia namonamo. (2 Kor. 9:1-15) Hari inai negai, iseda tadikaka be dika idia davaria bona tauanina dalanai idia dabu neganai, Dirava ena orea bona Keristani taudia ta ta be karaharaga unai tadikaka totona heduru gaudia idia siaia.
MA HAIDA AMO ITA IDAU IEHOVA ENA URA KARAIA TOTONA
12 Tanobada ibounai tadikaka oreana be mai lalotamona ida Iehova ena ura ia karaia. Hari inai negai, Iehova ia ura Basileia ena sivarai namona be tanobada ibounai lalonai do ita harorolaia. (Mat. 24:14) Inai gaukara ita karaia noho lalonai, Iehova ia ura hanaihanai ena kara maoromaoro taravatudia ita badinaia noho be namo. (1 Pet. 1:14-16) Iehova ena gaukara ita karaia guguru totona, namona be ta ta ita kamonai henia bona sivarai namona harorolaia gaukarana ita habadaia. (Efe. 5:21) Hari be sibona iseda ura ita tahua negana lasi, to hari be nega namona Dirava ena Basileia be iseda mauri lalonai ita tahua guna totona. (Mat. 6:33) Bema unai ita laloa bada bona sivarai namona dainai tadikaka ida mai lalotamona ida ita gaukara hebou, vadaeni hari ita moale diba bona nega vairai mauri hanaihanai ena hahenamo do ita davaria.
13 Ita be Iehova ena Witnes taudia dainai ita be idau momokani, tanobada taudia oredia amo ita gini siri, ita be kara goeva taudia, bona mai goada ida iseda Dirava ena hesiai gaukara ita karaia. (Tito 2:14) Ita gwau lasi tanobada amo ita gini siri bona iseda kara ia idau ena badina be ita ura taunimanima ese ita idia raraia. Lasi, to Iehova tomadiho henia karana dainai ita be idau. Tanobada hegegemadai iseda tadikaka ida ita gaukara hebou sibona lasi, to danu, hereva momokani ena gado tamona ita veria bona mai lalotamona ida unai hereva momokani hegeregerena ita kara. Iehova ese ena peroveta tauna Sefanaia amo unai ia perovetalaia: “Unai nega ai, lau ese taunimanima dekenai gado goevadaena ta do lau henia, unai amo idia ibounai ese Iehova ena ladana ai do idia boiboi, bona mai lalotamona ida ia do idia hesiai henia.”—Sef. 3:9.
14 Gabeai, Iehova ese Sefanaia ia hasiahua bena hari inai negai ia noho tanobada ibounai tadikaka oreana ena lalotamona bona goeva ia gwauraia hedinarai totona, ia gwau: “Israela ena bese taudia oredia be kara dika do idia karaia lasi. Do idia koikoi lasi bona edia uduna amo taunimanima do idia koia lasi. Do idia aniani bona idia hekure bona ta ese idia do ia hagaria lasi.” (Sef. 3:13) Iehova ena Witnes taudia ese Iehova ena Hereva momokani idia lalopararalaia bona edia lalona idia haidaua dainai, idia be mai lalotamona ida idia gaukara hebou diba. Tanobada taudia idia laloa idia hagugurua diba lasi gaudia be Iehova ena Witnes taudia ese idia karaia. Oibe, tanobada taudia amo idia be idau momokani, idia be Dirava ena taunimanima, bona tanobada ibounai lalonai Dirava idia hanamoa noho.—Mika 2:12.