2 Korintiečiams

4 Taigi, turėdami šią tarnystę dėl mums parodyto gailestingumo, nepasiduodame. 2 Mes atsisakėme slaptų gėdingų dalykų, nesielgiame suktai ir prie Dievo žodžio nieko neprimaišome, bet, atskleisdami tiesą, prisistatome Dievo akivaizdoje kiekvieno žmogaus sąžinei. 3 O jeigu mūsų skelbiama geroji naujiena yra uždengta, tai ji uždengta einantiems į pražūtį, 4 netikintiems, kuriems šitos santvarkos dievas apakino protus, kad jų neapšviestų Kristaus, kuris yra Dievo atvaizdas, šlovingos gerosios naujienos šviesa. 5 Mes skelbiame ne apie save, bet apie Kristų Jėzų, — kad jis Viešpats, o apie save — kad esame jūsų vergai dėl Jėzaus. 6 Juk Dievas, kuris pasakė: „Tenušvinta iš tamsos šviesa“, sušvito mūsų širdyse, kad per Kristaus veidą apšviestų šlovinguoju Dievo pažinimu.

7 Tačiau šį lobį mes turime moliniuose induose, kad būtų aišku, jog ta neįprastai didelė galia yra iš Dievo, o ne iš mūsų. 8 Mes visaip spaudžiami, bet nesugniuždyti, nematome išeities, bet nesame be išeities, 9 persekiojami, bet nepalikti, parbloškiami, bet nežuvę. 10 Savo kūne mes nuolatos nešiojamės Jėzaus mirties kančią, kad ir Jėzaus gyvybė būtų apreikšta mūsų kūne. 11 Mat mes, gyvieji, dėl Jėzaus vis patiriame mirties grėsmę, kad ir Jėzaus gyvybė būtų apreikšta mūsų mirtingame kūne. 12 Taigi, mumyse veikia mirtis, o jumyse — gyvybė.

13 Turėdami tą pačią tikėjimo dvasią, apie kurią parašyta: „Įtikėjau, todėl kalbėjau“, mes ir tikime, todėl ir kalbame, 14 žinodami, jog tas, kuris prikėlė Jėzų, prikels ir mus su Jėzumi ir pastatys šalia drauge su jumis. 15 Visa tai yra jūsų labui, kad pagausėjusi malonė taptų dar gausingesnė, dar didesniam skaičiui žmonių dėkojant Dievo šlovei.

16 Todėl mes ir nepasiduodame. Net jeigu mūsų išorinis žmogus nyksta, vidinis diena iš dienos atnaujinamas. 17 Juk laikinas lengvas prispaudimas ruošia mums nepranokstamą amžinos šlovės didybę*. 18 Mes sutelkę žvilgsnį ne į tai, kas regima, bet į tai, kas neregima, nes regimieji dalykai laikini, o neregimieji — amžini.