Vadovui. Dovydo psalmė. Kai pranašas Natanas atėjo pas Dovydą, šiam nusidėjus su Batšeba.+
51 Dėl savo ištikimosios meilės, Dieve, pagailėk manęs,+
dėl savo didžio gailestingumo ištrink mano kaltes.+
2 Nuplauk mano nusižengimą,+
nuvalyk mano nuodėmę.+
3 Aš pripažįstu savo kaltę,
mano nuodėmė man visad prieš akis.+
4 Tau, labiausiai tau, aš nusidėjau,+
padariau, kas pikta tavo akyse.+
Tad visa, ką sakai, yra tiesa
ir tavo teismas teisingas.+
5 Kaltė mane nuo pat gimimo lydi,
jau motina mane pradėjo nuodėmingą.+
6 Žinau, tau patinka žmogaus nuoširdumas.+
Pamokyk manąjį vidinį žmogų išminties.
7 Isopu nuvalyk mano nuodėmę ir būsiu švarus,+
nuplauk mane ir būsiu baltesnis už sniegą.+
8 Tepasiekia mane džiaugsmo ir džiugesio garsai,
ir kaulai, kuriuos tu sutriuškinai, tepradžiunga.+
9 Nugręžk savo veidą nuo mano nuodėmių,+
ištrink visas mano klaidas.+
10 Sukurk man tyrą širdį, Dieve,+
duok man naują, ryžtingą dvasią.+
11 Nevaryk manęs nuo savo veido,
neatimk iš manęs savo dvasios šventos.
12 Leisk vėl džiaugtis tavo išgelbėjimu,+
pažadink manyje norą tau paklusti.
13 Aš mokysiu nusidėjėlius tavo kelių+ –
tegul jie pas tave sugrįžta.
14 Dieve, mane gelbstintis Dieve,+ nuo kraujo kaltės mane vaduoki,+
ir mano liežuvis džiugiai apsakys tavo teisumą.+
15 Jehova, atverk mano lūpas,
ir mano burna apsakys tavo šlovę.+
16 Aš auką paaukočiau, bet tu jos nenori,+
deginamoji atnaša tavęs nedžiugina.+
17 Tikra auka Dievui – atgailaujanti dvasia.
Širdies atgailaujančios ir nusižeminusios, Dieve, tu nepaniekinsi.+
18 Iš savo maloningumo daryk gera Sionui,
statyk Jeruzalės sienas.
19 Tuomet džiugins tave teisumo aukos –
deginamosios aukos ir atnašos.
Tuomet ant tavo aukuro bus aukojami jaučiai.+