Hebrajams
10 Kadangi Įstatymas yra būsimųjų gėrybių šešėlis,+ o ne pati esmė, jis* negali atvesti į tobulumą tų, kurie artindamiesi prie Dievo kasmet aukoja vis tas pačias aukas.+ 2 Argi tos aukos dar būtų aukojamos, jeigu einantys tarnystę, kartą apvalyti, suvoktų, kad nebeturi nuodėmės? 3 Bet šitos aukos metai iš metų primena nuodėmes,+ 4 nes neįmanoma, kad jaučių ir ožių kraujas nuodėmes panaikintų.
5 Tad ateidamas į pasaulį Kristus sako: „Aukos ir atnašos tu nenorėjai, bet paruošei man kūną. 6 Tau nepatiko deginamosios aukos ir atnašos už nuodėmę.+ 7 Tada pasakiau: ‘Štai atėjau, kaip ritinyje apie mane parašyta, vykdyti tavo valios, o Dieve.’“+ 8 Pirma taręs: „Tu nenorėjai, tau nepatiko aukos, atnašos, deginamosios aukos ir atnašos už nuodėmę“ (aukos, aukojamos pagal Įstatymą), 9 paskui sako: „Štai atėjau vykdyti tavo valios.“+ Jis panaikina, kas sena, ir įtvirtina, kas nauja. 10 Dėl tos valios+ Jėzus Kristus kartą visiems laikams paaukojo savo kūną ir taip mes buvome pašventinti.+
11 Kiekvienas kunigas diena iš dienos eina savo tarnybą+ ir daug kartų aukoja tas pačias aukas,+ kurios negali pašalinti nuodėmių.+ 12 O šis, visam laikui paaukojęs vieną auką už nuodėmes, atsisėdo Dievo dešinėje+ 13 ir nuo tada laukia, kol jo priešai bus padėti tarsi suolelis jam po kojų.+ 14 Vienintele auka jis visam laikui padarė šventinamuosius tobulus.+ 15 Apie tai mums liudija ir šventoji dvasia. Iš pradžių ji taria: 16 „Štai kokią sandorą sudarysiu su jais anoms dienoms praėjus, – sako Jehova: – įdėsiu savo įstatymus jiems į širdį ir įrašysiu į protą.“+ 17 Tada sako: „Jų nuodėmių ir nusikaltimų daugiau neprisiminsiu.“+ 18 Kadangi už tuos dalykus yra atleista, aukoti už nuodėmę nebereikia.
19 Taigi, broliai, dėl Jėzaus kraujo turėdami drąsos įžengti į šventąją vietą+ 20 jo atvertu nauju, gyvuoju keliu, vedančiu pro uždangą,+ tai yra pro jo kūną, 21 ir turėdami didį kunigą, vadovaujantį Dievo Namams,+ 22 artinkimės prie Dievo su dora širdimi ir kupini tikėjimo, apvalę* širdis, išgryninę nedorą sąžinę+ ir nuplovę kūną tyru vandeniu.+ 23 Nepaliaukime su tvirtu įsitikinimu skelbti apie savo viltį,+ nes tas, kuris davė pažadus, yra ištikimas. 24 Būkime vienas kitam dėmesingi, skatinkime mylėti ir daryti gerus darbus+ 25 ir neapleiskime savųjų susirinkimų,+ kaip kai kurie yra pratę, bet vieni kitus raginkime+ – ypač dabar, kai regite artėjančią dieną.+
26 Mat jeigu mes, gerai perpratę tiesą, sąmoningai darome nuodėmes,+ tada aukos už jas nebelieka+ – 27 belieka su siaubu laukti teismo, per kurį Dievas, užsiliepsnojęs pykčiu, praris savo priešininkus.+ 28 Kas paniekina Mozės Įstatymą, tas, dviem ar trims liudininkams paliudijus, turi būti be pasigailėjimo nubaustas mirtimi.+ 29 Tad pagalvokite, kokiõs sunkios bausmės žmogus nusipelno, jei sutrypia Dievo Sūnų, nuvertina sandoros kraują,+ kuriuo buvo pašventintas, ir įžeidžia malonės dvasią!+ 30 Mes juk pažįstame tą, kuris pasakė: „Kerštas mano, aš atmokėsiu“, ir dar: „Jehova spręs savo tautos bylą.“+ 31 Baisu pakliūti į gyvojo Dievo rankas!
32 Atminkite ankstesnes dienas, kai buvote apšviesti+ ir ištvėrėte sunkią kovą ir kentėjimus. 33 Kartais jums patiems tekdavo viešai patirti panieką ir kentėti, o kartais buvote šalia tų, kuriems teko tai patirti. 34 Juk jūs atjautėte kalinius ir nenusiminėte, kai buvo išplėštas jūsų turtas,+ žinodami, kad turite geresnę, nenykstančią nuosavybę.+
35 Tad nenustokite drąsos, už kurią bus dosniai atlyginta.+ 36 Jums reikia ištvermės,+ kad įvykdę Dievo valią gautumėte, kas pažadėta. 37 Dar „trumpa valandėlė“,+ ir „ateinantis ateis, nesuvėluos“.+ 38 „O mano teisusis bus gyvas dėl tikėjimo“+ ir „jeigu jis atsitrauktų, man* nebebus mielas“.+ 39 Mes nesame iš tų, kurie savo pražūčiai atsitraukia,+ – mes iš tų, kurie tiki ir taip išsaugo gyvybę.