Šokantieji Jarės velniai

NORS buvo dar tik rytmetys, jau labai kaitino. Žiūrėdami į grupę vyrų, apsirengusių tradiciniais kostiumais, stebėjomės, kaip jie atlaiko tokį kepinantį karštį! Mes lankėmės nedideliame Venesuelos žemdirbių miestelyje San Francisko de Jarėje. Kostiumuoti vyrai buvo žinomieji Diablos Danzantes de Yare, tai yra Šokantieji Jarės velniai.

Dauguma Venesuelos gyventojų — katalikai, tvirtinantys tikį Biblija. Tačiau per kartų kartas ritualiniai šokiai, aiškiai vaizduojantys demonus, buvo svarbi vietinės kultūros dalis. Katalikų bažnyčia ne vien toleruoja tokius šokius, bet tiesiog palaiko juos. Taip yra ir su Šokančiaisiais Jarės velniais.

Kai atvykome į Jarę, nustebome pamatę, jog Švenčiausiojo sakramento brolijos, katalikiškos organizacijos, vietinė būstinė yra ir šokančiųjų velnių būstinė. Pastatas vadinamas Casa de Los Diablos (Velnių namas). Buvo trečiadienis, diena prieš katalikiškąją „Kristaus kūno“ šventę; šalia pastato stovėjo keli profesionalūs fotografai. Staiga pasigirdo garsus būgnų dundėjimas ir keli demonais apsirengę vyrai pradėjo šokti.

Velnius vaizduojančių šokėjų kostiumai

Kiekvienas šokėjas vilkėjo raudonus marškinius, mūvėjo raudonas kelnes, raudonas kojines ir avėjo sandalus. Visi ant kaklo buvo pasikabinę po rožinį, kryžių ir katalikišką medalioną. Kitas kryžius buvo prisiūtas prie kostiumo. Vienoje rankoje kiekvienas laikė kraupiai atrodančią barškynę, o kitoje — trumpą botagą. Bet įspūdingiausios buvo didžiulės, keistos spalvingos kaukės su ragais, išsprogusiomis akimis ir nuogais dantimis. Kaukės buvo pritvirtintos prie ilgų raudonų medžiaginių gobtuvų.

Mes sužinojome, kad yra įvairių šokėjų. Pagrindinis capataz, arba prižiūrėtojas, dar vadinamas diablo mayor, tai yra velnių viršininku. Jo kaukė — su keturiais ragais. Jis paprastai išrenkamas dėl to, kad yra vyriausias. Prižiūrėtojo padėjėjas, arba segundo capataz, turi tris ragus, o eiliniai šokėjai, be jokio titulo, — tik po du. Kai kurie šokėjai yra promeseros, tai yra žmonės, kurie laikosi pažado keletą metų arba visą gyvenimą šokti kartą per metus. Tokį įžadą, arba priesaiką, paprastai duoda asmenys, manantys, jog Dievas specialiai juos pakvietė.

Į bažnyčią

Vidudienį šokėjai palieka savo būstinę ir keliauja į vietinę bažnyčią, kad kunigas leistų jiems tęsti eiseną. Šokantieji velniai prie bažnyčios susitinka su kunigu. Jie atsiklaupia ir kunigas juos palaimina. Tada jie šokdami keliauja miesto gatvėmis, kartais nuo durų prie durų. Neretai šeimininkai sutinka šokančiuosius velnius su saldainiais, gėrimais ir kitokiu maistu. Šios eitynės tęsiasi visą popietę.

Kitą rytą, kai bažnyčioje prasideda mišios, šokėjai vėl susieina Cosa de Los Diablos. Iš ten, sutartinai tarškindami savo barškynėmis ir šokdami pagal būgnų ritmą, jie keliauja į kapines. Kapinėse priešais pastatytą altorių jie pagerbia savo mirusius draugus. Visos tos ceremonijos metu būgnų ritmas būna lėtas. Paskui jie išeina iš kapinių atbulomis, dėl prietaringos baimės neatsukdami nugarų į altorių. Iš ten keliauja į bažnyčią ir laukia, kol baigsis mišios.

Kunigo palaiminimas

Pasibaigus mišioms, ateina kunigas ir palaimina šokėjus, kurie atsiklaupia ant kelių nulenkdami galvas taip, kad jų kaukės pakimba ant gobtuvų, ir tai simbolizuoja gėrio pergalę prieš blogį. Kunigas atsisėda šalia velnių viršininko. Jiedu klausosi naujų promeseros priesaikų; šie paaiškina, kodėl pasižada šokti ir kiek metų.

Būgnininkai ima greičiau mušti savo būgnus ir šokantieji velniai pradeda smarkiai kratytis bei tarškinti barškynėmis pagal greitesnį ritmą. Šoka ir moterys, bet ne velnių kostiumais. Jos vilki raudonus sijonus, baltas palaidinukes ir ant galvų ryši baltas arba raudonas skareles. Tam tikru eisenos metu kai kurie šokantieji velniai neša ant pečių savo globėjo šventojo atvaizdą. Pagarbinę gerai žinomą miestelyje kryžių, šokėjai baigia eitynes žygiuodami priešais bažnyčią.

Ne Jehovos Liudytojams

Mums, kaip turistams, tai buvo įdomu. Lankydamiesi mažame Jarės miestelyje negalėjome išvengti nepamatę viešų šokančiųjų velnių pasirodymų. Tačiau būdami krikščionys, mes, kaip ir daugiau negu 70000 kitų Venesuelos Jehovos Liudytojų, nepalaikome Šokančiųjų Jarės velnių šventės ar panašių eisenų.

Kodėl? Nes mes laikomės apaštalo Pauliaus žodžių: „Aš nenoriu, kad jūs taptumėte demonų bendrininkais. Jūs negalite gerti Viešpaties taurės ir demonų taurės. Negalite būti Viešpaties stalo bendrai ir demonų stalo bendrai“ (1 Korintiečiams 10:20, 21). (Atsiųsta.)