1
Jobas – turtingas, dievobaimingas žmogus (1–5)
Šėtonas ginčija Jobo ištikimybę Dievui (6–12)
Jobas praranda turtą ir vaikus (13–19)
Jobas Dievo nekaltina (20–22)
2
Šėtonas vėl ginčija Jobo ištikimybę (1–5)
Šėtonui leidžiama varginti Jobą skauduliais (6–8)
Žmona sako: „Prakeik Dievą ir mirk!“ (9, 10)
Jobą aplanko trys jo bičiuliai (11–13)
3
4
5
6
Jobo atsakas (1–30)
Tvirtina galįs teisėtai skųstis (2–6)
Guodėjai jį tik nuvilia (15–18)
„Nuoširdūs žodžiai juk nežeidžia“ (25)
7
8
9
Jobo atsakas (1–35)
Mirtingasis negali aiškintis su Dievu (2–4)
„Jo darbai didingi ir neištiriami“ (10)
Žmogus negali su Dievu bylinėtis (32)
10
11
12
Jobo atsakas (1–25)
„Nesu už jus menkesnis“ (3)
„Bičiuliams aš pajuoka tapau“ (4)
Išmintis priklauso Dievui (13)
Dievas viršesnis už teisėjus ir karalius (17, 18)
13
14
15
16
Jobo atsakas (1–22)
„Užuot paguodę, dar labiau kamuojat!“ (2)
Pareiškia, kad Dievas pavertė jį savo taikiniu (12)
17
18
19
Jobo atsakas (1–29)
Nesutinka su kaltinimais (1–6)
Jaučiasi visų paliktas (13–19)
„Gyvas mano atpirkėjas“ (25)
20
21
22
23
Jobo atsakas (1–17)
Nori išdėstyti savo bylą Dievui (1–7)
Sako, kad Dievo neranda (8, 9)
„Nenukrypdamas laikaus jo kelio“ (11)
24
25
26
Jobo atsakas (1–14)
„Kaip tu padėjai bejėgiui!“ (1–4)
„Ant nieko pakabina žemę“ (7)
„Tai tik Dievo kelių pakraščiai“ (14)
27
28
29
30
31
32
Prabyla Elihuvas (1–22)
Pyksta ant Jobo ir jo bičiulių (2, 3)
Pagarbiai laukė, kol galės tarti žodį (6, 7)
Vien amžius žmogaus nepadaro išmintingo (9)
Elihuvas negali nekalbėti (18–20)
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42
Jobo atsakas Jehovai (1–6)
Trys Jobo bičiuliai subarami (7–9)
Jehova grąžina Jobui gerovę (10–17)