Ar Biblija moko tikėti lemtimi?

ŠMEIŽTAS! APKALBOS! Kai koks nors visuomenėje gerbiamas žmogus mano, kad jo vardas ar reputacija buvo suteršti dėl melagingos paskalos, jis stengiasi ištaisyti padėtį. Jis net gali paduoti į teismą tuos, kurie jį apšmeižė.

Fatalizmo teorija kaip tik ir yra Visagalio Dievo apšmeižimas. Pagal šią teoriją, pats Dievas atsakingas už visas žmoniją ištinkančias tragedijas bei nesėkmes. Jei tu tiki lemtimi, galbūt manai, kad Visatos Suverenas sudaro tvarkaraštį, kuris atrodo maždaug taip: ‛Šiandien Jonas bus sužeistas autoavarijoje, Fatú susirgs maliarija, Mamadú namą sugriaus vėtra’! Ar tu būtumei paskatintas tarnauti tokiam Dievui?

‛Bet jei ne Dievas atsakingas už mūsų nesėkmes, kas gi tada?’ — klausia fatalistai. Usmanas, ankstesniame straipsnyje paminėtas jaunuolis, norėjo pats sužinoti apie tai. Bet jam nereikėjo spėlioti ar svarstyti, kad sužinotų tiesą. Jis sužinojo, kad pats Dievas išsklaido šį šmeižtą savo mokymais, kurie yra jo įkvėptame Žodyje — Biblijoje (2 Timotiejui 3:16). Todėl apsvarstykime, kas Biblijoje sakoma ta tema.

Kas kaltas?

Potvyniai, uraganai, žemės drebėjimai — tokios katastrofos dažnai vadinamos Dievo bausmėmis. Tačiau Biblijoje nėra nurodyta, kad Dievas sukelia tokias nelaimes. Pasvarstyk apie vieną tragediją, įvykusią prieš šimtmečius Viduriniuosiuose Rytuose. Biblijoje pasakojama, kad vienintelis išsigelbėjęs iš tokios katastrofos žmogus pranešė: „Dievo ugnis [hebrajiškas posakis, paprastai reiškiantis „žaibas“]krito iš dangaus ir, ištikus avis ir tarnus, sudegino“ (Jobo 1:16).

Nors tas išgąsdintas žmogus galbūt manė, kad Dievas atsakingas už ugnį, Biblijoje sakoma, kad ne Jis buvo kaltas. Pats paskaityk Jobo 1:7-12 ir sužinosi, kad žaibavimą sukėlė ne Dievas, bet jo Priešininkas — Šėtonas Velnias! Tai nereiškia, kad visas nelaimes sukelia pats Šėtonas. Tačiau aišku, kad dėl jų nėra pagrindo kaltinti Dievą.

Iš tikrųjų dažnai žmonės būna kalti, kai atsitinka kas bloga. Nesėkmių mokykloje, darbe ar socialinių santykių srityje priežastis gali būti pastangų bei gero mokymosi arba galbūt dėmesio kitiems trūkumas. Panašiai ir ligos, nelaimingi atsitikimai bei mirtis gali ištikti dėl nerūpestingumo. Štai vien tik saugos diržai vairuojant labai sumažina tikimybę žūti autoavarijoje. Saugos diržai nieko nepadėtų esant nekintamai „lemčiai“. Tinkamas medicininis gydymas bei sanitarija taip pat labai sumažina ankstyvą mirtingumą. Net kai kurios gamtinės nelaimės, paprastai vadinamos „Dievo bausmėmis“, iš tikrųjų įvyksta dėl žmogaus veiklos — liūdna žmogaus blogo žemės valdymo pasekmė. (Palygink Apreiškimo 11:18.)

„Laikas ir atsitiktinumas“

Tiesa, yra daug liūdnų įvykių, kurių priežastys nėra aiškios. Tačiau atkreipk dėmesį, kas sakoma Biblijoje Ekleziasto 9:11 (Biblija, parengė K. Burbulys, redaguota): „Aš pastebėjau pasaulyje, kad lenktynes laimi ne greitieji, karus ne drąsieji, duonos turi ne išmintingieji, turtus ne protingieji ir palankumą ne sumanieji. Visa priklauso nuo laiko ir atsitiktinumo.“ Todėl nėra protinga manyti, kad nelaimės ateina nuo Kūrėjo arba kad žmonės yra kaip nors baudžiami, todėl jie tampa nelaimingų atsitikimų aukomis.

Ir pats Jėzus Kristus pasisakė prieš fatalistinį samprotavimą. Kalbėdamas apie jo klausytojams gerai žinomą tragediją, Jėzus paklausė: „Anie aštuoniolika, kuriuos užgriuvo bokštas prie Siloamo tvenkinio ir užmušė; jūs manote, kad jie buvo kaltesni už visus kitus Jeruzalės gyventojus?! Ne, sakau jums“ (Luko 13:4, 5). Jėzus, aišku, šios nelaimės priežastimi laikė ne Dievo įsikišimą, bet „laiką ir atsitiktinumą“.

Niokojančios netobulumo pasekmės

Tačiau ką galima pasakyti apie nežinomas mirties bei ligų priežastis? Biblijoje yra atviras žmonijos būklės apibūdinimas: „Adome visi miršta“ (1 Korintiečiams 15:22). Mirtis kamuoja žmoniją nuo to laiko, kai mūsų protėvis Adomas nuėjo nepaklusnumo keliu. Kaip kad Dievas buvo perspėjęs, Adomas perdavė savo palikuonims mirtį (Pradžios 2:17; Romiečiams 5:12). Todėl galiausiai visų mūsų ligų pėdsakai atveda prie mūsų bendro protėvio Adomo. Mūsų paveldėtos silpnybės taip pat labai susijusios su gyvenime patiriamais nusivylimais bei nesėkmėmis (Psalmių 50:7).

Apsvarstykime skurdo problemą. Tikėdami likimu, kenčiantieji dažnai susitaiko su savo sunkia būtimi. ‛Toks mūsų likimas’, — mano jie. Tačiau Biblijoje sakoma, kad žmogaus netobulumas, o ne lemtis kalta. Kai kurie nuskursta, nes ‛pjauna, ką yra pasėję’ — savo tingumo ar blogo išteklių panaudojimo vaisius (Galatams 6:7; Patarlių 6:10, 11). Nesuskaičiuojami milijonai žmonių skursta, nes yra godžių valdžios vyrų aukos. (Palygink Jokūbo 2:6.) „Žmogus viešpatauja žmogui jo nuostoliui“, — sakoma Biblijoje (Ekleziasto 8:9). Nėra įrodymų, kad visas skurdas yra Dievo ar likimo skirtas.

Žalingos tikėjimo lemtimi pasekmės

Yra dar ir kitas rimtas argumentas prieš tikėjimą lemtimi — galimas fatalizmo poveikis juo tikintiems žmonėms. Jėzus Kristus pasakė: „Geras medis duoda gerus vaisius, o netikęs medis — blogus“ (Mato 7:17). Apsvarstykime vieną iš fatalizmo „vaisių“ — kaip jis turi poveikį žmonių atsakomybės jausmui.

Stiprus asmeninės atsakomybės jausmas yra svarbus. Jis skatina tėvus rūpintis savo šeimomis, darbininkus — sąžiningai vykdyti savo užduotis, įmonininkus — gaminti kokybiškus gaminius. Dėl tikėjimo lemtimi tas jausmas gali susilpnėti. Tarkim, pavyzdžiui, kad kokio nors žmogaus automobilio vairavimo mechanizmas yra sugedęs. Turėdamas stiprų atsakomybės jausmą, jis suremontuos jį, nes rūpinsis savo paties bei keleivių gyvybėmis. O tas, kuris tiki lemtimi, gali ignoruoti pavojų samprotaudamas, kad avarija įvyks tik tuo atveju, jei tokia bus ‛Dievo valia’!

Taip, tikėjimas likimu gali lengvai įdiegti nerūpestingumą, tingumą, nenorą imtis atsakomybės už savo veiksmus bei daugybę kitų neigiamų savybių.

Kliūtis mūsų santykiams su Dievu?

Visų žalingiausia tai, kad tikėjimas lemtimi gali nuslopinti mūsų atsakomybę arba įsipareigojimą Dievui (Ekleziasto 12:13, ŠvR). Psalmininkas skatina visą žmoniją ‘ragauti ir matyti, koks geras yra Viešpats’ (Psalmių 33:8). Dievas nustato tam tikrus reikalavimus tiems, kurie nori patirti jo gerumą (Psalmių 14:1-5).

Vienas toks reikalavimas yra atgaila (Apaštalų darbai 3:19; 17:30). Tai reiškia pripažinti savo klaidas ir padaryti būtinus pokyčius. Kadangi būdami netobuli daug klystame, mes turime atgailauti. Bet jei žmogus mano, kad jis yra bejėgė likimo auka, jam sunku jausti poreikį atgailauti ar prisiimti atsakomybę už savo klaidas.

Psalmininkas pasakė apie Dievą: „Tavo malonė yra geresnė negu gyvenimas“ (Psalmių 62:4). Tačiau tikėdami lemtimi milijonai žmonių yra tikri, kad Dievas yra jų vargų sukėlėjas. Natūralu, kad dėl to daugelis žmonių pasipiktino juo ir tai užvėrė duris jų tikrai artimiems santykiams su Kūrėju. Pagaliau kaip tu jausi meilę tam, į kurį žvelgi kaip į visų tavo problemų bei išbandymų priežastį? Taip dėl fatalizmo iškyla barjeras tarp Dievo ir žmogaus.

Išlaisvintas iš tikėjimo lemtimi tironijos

Anksčiau paminėtas jaunuolis Usmanas buvo pavergtas tikėjimo lemtimi. Tačiau kai Jehovos Liudytojai padėjo jam įvertinti savo mąstymą pagal Bibliją, Usmanas buvo paskatintas atsisakyti savo tikėjimo likimu. Dėl to jis pajuto didelį palengvėjimą ir įgijo naują teigiamą požiūrį į gyvenimą. Dar svarbiau — jis pažino Jehovą kaip Dievą, kuris yra „gailestingas ir maloningas, lėtas rūstauti ir kupinas meilingo gerumo bei tiesos“ (Išėjimo 34:6, NW).

Usmanas taip pat suprato, kad Dievas, nors ir nesuplanuoja kiekvienos mūsų gyvenimo smulkmenos, tačiau turi ateities tikslą.a 2 Petro 3:13 sakoma: „Pagal jo pažadą mes laukiame naujo dangaus ir naujos žemės, kuriuose gyvena teisybė.“ Jehovos Liudytojai padėjo milijonams žmonių išsiugdyti viltį gyventi amžinai kaip tos pažadėtos „naujos žemės“ daliai. Jie taip pat norėtų padėti ir tau.

Tavo tiksliam Biblijos pažinimui didėjant, tu suprasi, kad tavo ateitis nepriklauso nuo tau nepavaldžios iš anksto nustatytos lemties. Yra labai tinkami senovės izraelitams pasakyti Mozės žodžiai: „Stačiau prieš jus gyvenimą ir mirtį, palaiminimą ir prakeikimą. Pasirink tat gyvenimą, kad ir tu būtumei gyvas, ir tavo palikuonys ir mylėtumei Viešpatį, tavo Dievą, ir klausytumei jo balso, ir jo laikytumeis“ (Pakartoto Įstatymo 30:19, 20). Taip, tu gali pasirinkti sau ateitį. Ji nėra likimo rankose.

[Išnaša]

[Iliustracijos 6, 7 puslapiuose]

Šios nelaimės nebuvo ‛Dievo bausmė’

[Šaltinių nuorodos]

U.S. Coast Guard photo

WHO

UN PHOTO 186208 /M. Grafman