Gyvenkime „kaip šviesos vaikai“

1, 2. a) Kokiomis aplinkybėmis buvo parašytas Laiškas efeziečiams? b) Kokius klausimus aptarsime?

KALĖDAMAS Romoje Paulius norėjo padrąsinti tikėjimo brolius ir seseris. Aplankyti jų negalėjo, tad siuntė laiškus. Antai Efezo bendruomenei parašė 60 ar 61 m. e. m. (Ef 1:1; 4:1).

² Prieš kokį dešimtmetį jis prabuvo tame mieste kurį laiką ir ten skelbė gerąją naujieną (Apd 19:​1, 8–10; 20:​20, 21). Apaštalas mylėjo bendratikius ir norėjo paskatinti juos toliau ištikimai tarnauti Jehovai. O kodėl Laiške efeziečiams jis kalbėjo apie tamsą ir šviesą? Ko norėjo pamokyti? Aptarkime.

IŠ TAMSOS Į ŠVIESĄ

3. Kokias metaforas Paulius pavartojo Laiške efeziečiams?

³ Paulius Efezo bendruomenei rašė: „Anksčiau tūnojote tamsoje, o dabar esate apšviesti“ (Ef 5:8). Apaštalas turėjo omenyje, kad tapdami krikščionimis tenykščiai labai pasikeitė. Pasigilinkime, kodėl jis sakė, kad jie anksčiau tūnojo tamsoje.

4. Kodėl galime sakyti, kad religine prasme efeziečiai skendėjo tamsoje?

⁴ Religinė tamsa. Kol nežinojo Dievo Žodžio tiesos, tie efeziečiai tikėjo klaidingais religiniais mokymais ir prietarais. Mieste stovėjo didžiulė Artemidės šventykla, antikoje laikyta vienu iš Septynių pasaulio stebuklų. Ten vykdavo stabmeldiškos apeigos. O Artemidės šventyklėlių gamyba ir prekyba buvo pelningas verslas (Apd 19:​23–27). Be to, mieste klestėjo visokia magija (Apd 19:19).

5. Kokia buvo Efezo gyventojų moralinė būklė?

⁵ Moralinė tamsa. Efezo gyventojai nė kiek nesidrovėjo elgtis palaidai. Teatrų renginiuose ir netgi per religines šventes aplinkui girdėjosi nešvankybės (Ef 5:3). Daugelis buvo „visiškai praradę doros jausmą“, verčiant pažodžiui – „nebejautrūs skausmui“ (Ef 4:​17–19). Jie užgniaužė sąžinės balsą, kad nekankintų priekaištai. Ir nemanė, kad už savo elgesį reikės atsiskaityti Dievui. Užtat Paulius rašė: „Jų suvokimas aptemęs, ir Dievo žadamas gyvenimas jiems svetimas.“

6. Ką Paulius turėjo omeny sakydamas Efezo krikščionims, kad jie buvo „apšviesti Viešpaties šviesos“?

⁶ Tačiau kai kurie tenykščiai iš tamsos ištrūko. Anot apaštalo žodžių, jie buvo „apšviesti Viešpaties šviesos“ (Ef 5:8). Dievo Žodžio šviesa atvėrė tiems žmonėms akis ir jie atsikratė klaidingų religinių papročių ir nedoros (Ps 119:105). Savo gyvenimą suderino su Jehovos nustatytomis normomis ir tapo jo tarnais (Ef 5:1).

7. Kuo mūsų situacija panaši į daugelio Efezo krikščionių?

⁷ Panašiai ir mes, kol tikros tiesos nežinojome, buvom religine ir dorovine prasme akli. Vieni šventėme klaidatikių šventes, kiti gyvenom palaidai. Bet supratę, ko iš mūsų tikisi Dievas, nutarėm pasikeisti. Ėmėme derinti savo gyvenseną su jo reikalavimais. Ir tai išėjo į gera (Iz 48:17). Aišku, tenka patirti visokių išmėginimų. Todėl reikia nemažai pastangų, kad išliktume „šviesos vaikai“ ir į tamsą nebegrįžtume. Kas gali suteikti mums jėgų?

Nuotrauka iš Papyrology Collection, Graduate Library, University of Michigan, P.Mich.inv. 6238. Licensed under CC by 3.0

NEGRĮŽK Į TAMSĄ

8. Ko, anot Efeziečiams 5:​3–5, krikščionys turėjo saugotis?

⁸ Perskaityk Efeziečiams 5:​3–5. Kad negrįžtų į moralinę tamsą, Efezo krikščionys privalėjo šalintis visko, kas Jehovą rūstina. Nepriimtinas buvo ne tik amoralus elgesys, bet ir nešvanki kalba. Paulius tenykščiams priminė, kad saugotis tokių blogybių būtina visiems, kas nori gauti „paveldą Kristaus ir Dievo Karalystėje“.

9. Kodėl būtina vengti bet kokio sąlyčio su tuo, kas nedora?

⁹ Mes irgi privalome bodėtis „niekingų tamsos darbų“ (Ef 5:11). Patirtis rodo, kad žmogus, nevengiantis amoralių vaizdų ar kalbų, pats netrunka įpulti į nuodėmę (Pr 3:6; Jok 1:​14, 15). Antai vienoje šalyje nemaža grupė liudytojų susipažino pašnekesių svetainėje. Iš pradžių jie bendravo dvasinėmis temomis. Tačiau ilgainiui perėjo prie kalbų apie seksą. Keli iš jų vėliau prisipažino, kad tos nepadorios šnekos privedė prie lytinio amoralumo.

10. Kokį melą Šėtonas mums perša? (Efeziečiams 5:6)

¹⁰ Šėtono užvaldytas pasaulis mėgina mus įtikinti, kad gyventi palaidai yra visai normalu (2 Pt 2:19). Tuo nė kiek nesistebime. Juk piktasis nuo seno stengiasi supainioti žmonėms protą, kad nebesugebėtų atskirti gera nuo bloga (Iz 5:20; 2 Kor 4:4). Daugelyje filmų, televizijos laidų ir interneto svetainių propaguojamos idėjos, nesuderinamos su Jehovos nustatytomis normomis. Šėtonas mėgina įteigti, kad galime elgtis ir gyventi kaip patinka. Esą nieko bloga dėl to mums nenutiks ir būsime laimingi. (Perskaityk Efeziečiams 5:6.)

11. Kaip Anželos patirtis liudija, kad svarbu paisyti perspėjimo iš Efeziečiams 5:7? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹¹ Išlikti doros kelyje sunkiau, jei bendraujame su žmonėmis, nepaisančiais moralės normų. Užtat Paulius efeziečius įspėjo: „Neturėkite su tokiais nieko bendra“ (Ef 5:7). Atminkime, kad šiandien, kitaip nei anuomet, bendrauti įmanoma ne tik tiesiogiai, akis į akį. Ryšius palaikome ir per socialinius tinklus. Vienoje Azijos šalyje gyvenanti Anželaa patyrė, kaip pavojinga tai gali būti. Ji pasakoja: „Nė nepajutau, kaip įkliuvau į spąstus. Pamažu doros pojūtis atbuko ir nebebijojau bendrauti su „draugais“, negerbiančiais Biblijos normų. Galiausiai ir pačiai ėmė atrodyti, kad galiu nepaisyti Jehovos reikalavimų.“ Laimei, rūpestingi vyresnieji padėjo Anželai atsitokėti. Sesė sako: „Dabar man rūpi nebe internetiniai ryšiai, o dvasiniai dalykai.“

12. Kas padės mums ištikimai laikytis teisumo normų?

¹² Nesusiklaidinkime šio pasaulio propaguojamomis idėjomis. Aiškiai žinome, kad jos klaidingos (Ef 4:​19, 20). Pagalvok, ar vengi bereikalingų ryšių su bendradarbiais, klasiokais ir kitais žmonėmis, negerbiančiais dorumo normų? Ar drąsiai jas gini, net jeigu jiems atrodai netolerantiškas? Paulius 2 Timotiejui 2:​20–22 rašo, kad netgi krikščionių bendruomenėje turime išmintingai pasirinkti draugus. Deja, ne visi bendratikiai daro gerą įtaką ir skatina ištikimai tarnauti Jehovai.

„GYVENKITE KAIP ŠVIESOS VAIKAI“

13. Ką reiškia paraginimas „gyvenkite kaip šviesos vaikai“? (Efeziečiams 5:​7–9)

¹³ Įspėjęs saugotis tamsos darbų, Paulius efeziečius paragino: „Gyvenkite kaip šviesos vaikai.“ (Perskaityk Efeziečiams 5:​7–9.) Ką tai reiškia? Trumpai tariant – visada elgtis krikščioniškai. Neišklysti iš doros kelio padės uolus Biblijos ir ja pagrįstų leidinių studijavimas. Ypač svarbu gilintis į Jėzaus Kristaus pavyzdį ir mokymus, nes jis yra „pasaulio šviesa“ (Jn 8:12; Pat 6:23).

14. Kaip mums padeda šventoji dvasia?

¹⁴ Taip pat mums labai svarbi Jehovos dvasios pagalba. Juk išlikti tyram sugedusiame pasaulyje nėra paprasta (1 Tes 4:​3–5, 7, 8). Šventoji dvasia įgalina mus priešintis kūniškai mąstysenai ir atmesti populiarias filosofijas bei pažiūras, nesuderinamas su Dievo požiūriu. Jos padedami galime brandinti „gerumo, teisumo ir tiesos“ vaisių (Ef 5:9).

15. Ko reikia, kad susilauktume šventosios dvasios pagalbos? (Efeziečiams 5:​19, 20)

¹⁵ Tad būtinai melskime šventosios dvasios. Jėzus mokinius patikino, kad jo dangiškasis Tėvas „duos šventosios dvasios tiems, kurie jį prašo“ (Lk 11:13). Dvasios gauname ir sueigose, kai visi drauge šloviname Jehovą. (Perskaityk Efeziečiams 5:​19, 20.) Taip stiprėja mūsų ryžtas savo elgesiu visada džiuginti Dievą.

16. Ko reikia, kad gebėtume deramai apsispręsti? (Efeziečiams 5:​10, 17)

¹⁶ Suprasti, „kokia yra Jehovos valia“, ypač svarbu, kai reikia dėl ko nors apsispręsti. (Perskaityk Efeziečiams 5:​10, 17.) Tyrinėdami atitinkamus Biblijos principus perprasime Jehovos mąstyseną ir jais vadovaudamiesi gebėsime pasielgti protingai.

17. Kaip dera išnaudoti laiką? (Efeziečiams 5:​15, 16) (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹⁷ Efezo krikščionims Paulius dar patarė žiūrėti, kaip leidžia laiką. (Perskaityk Efeziečiams 5:​15, 16.) Mūsų priešas Šėtonas norėtų, kad pasinertume į pasaulio siekius ir laiko Dievo tarnybai nebeturėtume (1 Jn 5:19). Ir tikrai yra pavojus į pirmą vietą iškelti materialinę gerovę, išsilavinimą ar karjerą. Tai būtų ženklas, kad pasaulis daro nemenką poveikį mūsų mąstysenai. Aišku, minėti siekiai savaime nėra blogi, bet jie neturėtų tapti svarbiau už viską. Kad gebėtume gyventi „kaip šviesos vaikai“, laiką turime išnaudoti protingai.

18. Ką darė Donaldas, norėdamas geriau išnaudoti laiką?

¹⁸ Pagalvok, ar galėtum Jehovos tarnyboje darbuotis dar našiau. Taip padarė Donaldas, gyvenantis Pietų Afrikos Respublikoje. Jis prisimena: „Viską apsvarstęs maldoje pasakiau Jehovai, kad tarnyboje norėčiau būti dar veiklesnis. Prašiau, kad padėtų rasti darbą, leidžiantį daugiau skelbti. Ir jis mane išklausė, tokį darbą susiradau. Taip mudu su žmona pradėjome ilgą visalaikės tarnybos kelionę.“

19. Ko reikia, kad išliktume „šviesos vaikai“?

¹⁹ Tikėtina, Pauliaus laiškas įkvėpė Efezo krikščionis toliau ištikimai tarnauti Jehovai. Jis įkvepia ir mus. Kaip kalbėjome, apaštalas skatino pasirinkti tinkamas pramogas ir draugiją. Jis ragino toliau stropiai gilintis į Bibliją ir gėrėtis jos skleidžiama tiesos šviesa. Taip pat pabrėžė, kad kilnioms savybėms išsiugdyti būtina šventosios dvasios pagalba. Pauliaus pamokymai padės mums deramai spręsti iškylančius klausimus. Pasaulio tamsa mums neužguls akių. Visada išliksime „šviesos vaikai“.