XIINXALLOTE BIRXICHO 47
FAARSO 38 Jawaachishannohe
“Ati Lowo Geeshsha Ayirradoho”
“Ati lowo geeshsha ayirradoho.”—DAN. 9:23, NW.
GUULCHO HEDO
Kuni birxichi qixxaawinohu, insaneeto woffi assite laꞌannore Yihowa albaanni ayirradda ikkitinota huwattanno gede kaaꞌlateeti.
1-2. Yihowa albaanni ayirradda ikkinoommota buunxeemmo gede kaaꞌlannonkeri maati?
AYIRRADDA Yihowa soqqamaano giddo mitu insaneeto woffi assite laꞌanno. Insaneeto hakko garinni laꞌannohu mannu mishinonsa daafira ikkara dandaanno. Atino umokki woffi assite laꞌꞌatto? Hatto ikkiro, Yihowa albaanni ayirrado ikkoottota buuxatto gede kaaꞌlahera dandaannori maati?
2 Yihowa mannasi ma garinni laꞌnaranna amandara hasiꞌrannoro leellishshannota Qullaawu Maxaafi xagge xiinxalla kaaꞌlitahera dandiitanno. Beettisi Yesuusi manna ayirrinyunninna shaqqillunni amadino. Hatto assasi, isinna Annisi ditidhinoommoreeti yee hedannohanna insaneeto woffi asse laꞌꞌanno manna lowo geeshsha ayirrissannota leellishshanno. (Yoh. 5:19; Ibi. 1:3) Konni birxichira: (1) Yesuusi, mannu ayirrado ikkinota huwatanno gede kaaꞌlino garanna (2) Maganu albaanni ayirradda ikkinoommota ninkeneetira ammansiisa dandiineemmohu hiittoonniitiro ronseemmo.—Hag. 2:7.
YESUUSI MANNU WAAGA AFIꞌRINOTA HUWATANNO GEDE KAAꞌLINO GARA
3. Yesuusi kaaꞌlansara isiwa dayinoha Galiilu manna ma garinni amadino?
3 Yesuusi sabbakara sayikkimeeshsho Galiila haꞌri yannara, mannu rosiisannore macciishsharanna dhibbinsanni hursansara addi addi qooxeessinni isiwa timbiliqqi yee dayino. Yesuusi kuni manni “allaalaanchu nookki geꞌreewi gede madiꞌrenna tugame” noota laino. (Mat. 9:36) Ammaꞌnote murrootinsa lowo geeshsha mishshannonsa; ‘rumamino mannaati’ nafa yitannonsa. (Yoh. 7:47-49) Yesuusi kayinni yanna oye rosiisenna dhibbansa hurse ayirrisinonsa. (Mat. 9:35) Qoleno lowo manna kaaꞌlate, soqqamaasinesi sabbakate looso loossanno gede qajeelsinonsa; dhiwantinorenna bisu xeꞌne noonsare hursitanno gedeno silxaane uyinonsa.—Mat. 10:5-8.
4. Yesuusi mannu woffi asse laꞌꞌannonsare amadino garinni maa ronseemmo?
4 Yesuusi macciishshanni noosi manna ayirrinyunninna shaqqillunni amade, isino Annisino mannu woffi asse laꞌꞌannonsare ayirrissannota leellishino. Yihowara soqqantanni heedhenni ani ditidhoommoho yite hedattoha ikkiro, Yesuusi isiwiinni rosa hasiꞌrannoha mannu woffi asse laꞌꞌannonsa manna amadino gara hedi. Hatto assakki, Yihowa albaanni lowo geeshsha ayirrado ikkoottota huwatatto gede kaaꞌlitahera dandiitanno.
5. Galiilaho Yesuusinni xaaddino mancho heeshsho gara xawisi.
5 Yesuusi manna gaamote deerrinni rosiisinoha calla ikkikkinni mitto mitto manchono rosiisino hattono kaaꞌlino. Lawishshaho isi Galiilaho soqqamanni heeꞌre, 12 diro mundee duꞌnantannase shette heedhino manchonni xaadino. (Maq. 5:25) Dhibbisenni kainohunni Muse Seeri garinni battaabbinota ikkitino daafira, ise kisihu baaluno battaawanno. Tini mannu ledo hasidhu gede xaaddannokki gede assitusekkinni digattino. Qoleno xaadu minnaranna ayyaannate yannara mannu ledo xaadde Yihowa magansiꞌra didandiitanno. (Lew. 15:19, 25) Tenne mancho dhibbu waadinoseha calla ikkikkinni giddoseno xissiisidhinoti dihuluullissannote.—Maq. 5:26.
6. Mundee duꞌnantannose mancho hurtinohu ma garinniiti?
6 Tini dhibbisenni shettino mancho Yesuusi hursasera hasidhino. Ikkollana xaaddotenni isiwa dishiqqino. Mayira? Dhibbisenni kainohunni saaltinoha ikkara dandaanno. Woy battaabbe heedhe mannunniwa martino daafira Yesuusi hanqannoe yite waajjitinoha ikkara dandaanno. Hakko daafira tini calla hursitaera dandiitanno yite uddanosi kissino. (Maq. 5:27, 28) Qoleno ammanase baꞌraassinose; dhibbisenni hurtino. Hakkiinni Yesuusi ayi kisinosiro xaꞌmita, assitinore maaxxukkinni kultino. Hatte yannara Yesuusi ma assiyya?
7. Yesuusi tenne lowo geeshsha shettino mancho ma garinni amadino? (Maarqoosi 5:34)
7 Yesuusi tenne mancho shaqqillunninna ayirrinyunni amadino. Ise “waajjite huxidhanni” noota huwatino. (Maq. 5:33) Xissose leeltinosi daafira jawaachishanno garinni hasaawisinose. Isi “beettoꞌya” nafa yiinose; tini ayirrinye calla ikkikkinni shaqqillenna baxille leellishshanno yaattooti. (Maarqoosi 5:34 nabbawi.) Qullaawu Maxaafi giddo Yesuusi meyata “beettoꞌya” yee woshshinohu konne darga callaati. Isi hatto yee woshshinosehu, mancho lowo geeshsha waajjitinota laino daafira ikkara dandaanno. Yesuusi hatto yiiseta, manchote wodanu hirikki yiinose gara heda dandiineemmo! Yesuusi jawaachishanno garinni hasaawisa hoogoommesero, dhibbisenni hurtinoha ikkirono assitinorira kayinni gaabbitanni higganno. Yesuusi kayinni dhibbase calla hurse agurantenni, baxillaanchu iimi Annisera ayirrado beettosi ikkitinota affanno gede kaaꞌlasera hasiꞌrino.
8. Biraazilete heedhannota mitte rodoonke hiittoo qarri amadinose?
8 Xaa yannarano mite Maganu soqqamaano lowo geeshsha xissiisidhanno gede assannohu fayyimmate qarri amadinonsa. Maariyaa yinanniti Biraazilete heedhannoti woꞌma yanna suwisaancho, ilantu woyite lamenti lekkanna guracho anga dinose. Ise togo yitino: “Bisu xeꞌne nooe daafira rosu mine duucha woyite ooso qarrissannoe. Ledoꞌya rossanno ooso giirameemma gede assitanno suꞌmuwa fushshitannoe. Maateꞌya nafa dibaxxannoe.”
9. Maariya Yihowa albaanni ayirrado ikkitinota huwattanno gede kaaꞌlinoonnisehu hiittoonniiti?
9 Maariya kaaꞌlinoonnisehu hiittoonniiti? Yihowa Farciꞌraasincho ikkituta ammanate roduuwise sheshifachishshinose; qoleno iseneeto Yihowa laꞌꞌannose garinni laꞌanno gede kaaꞌlitinose. Ise togo yitino: “Kaaꞌlitinoe roduuwa kiire tuqe diafeemma. Dhagge ikkitannota ayyaanaamittete maate uyinoe daafira, Yihowa godowinta galaxxeemmasi.” Ammanate roduuwise Maariya Yihowa albaanni ayirrado ikkitinota huwattanno gede kaaꞌlitinose.
10. Megidelitte Maariyaami amadinosehu buutote qarri maati? (Misillano lai.)
10 Hanni Yesuusi wole mancho yaano Megidelitte Maariyaami kaaꞌlino gara hedi. Ise lamala agaaninte amaddino! (Luq. 8:2) Agaaninte amaddinose daafira, ikkinannikkita ikkitara dandiitanno; konninni kainohunni mannu gambo giwasera dandaanno. Hattenne shettote yannara ise waajjitinotinna baxannoehu woy kaaꞌlannoehu dino yite heddinoti egennantinote. Yesuusi waaddinose agaaninte fushshinose; iseno ammanantino rosaanchosi ikkitino. Yesuusi Megidelitte Maariyaami Maganu albaanni ayirrado ikkitinota huwattanno gede kaaꞌlinoseti wole doogga hiikkuriiti?
Yesuusi Megidelitte Maariyaami Yihowa albaanni ayirrado ikkitinota affanno gede kaaꞌlinosehu hiittoonniiti? (Gufo 10-11 lai)
11. Yesuusi Megidelitte Maariyaami Maganu albaanni ayirrado ikkitinota affanno gede assinosehu hiittoonniiti? (Misillano lai.)
11 Yesuusi sabbakara haꞌri woyite, Megidelitte Maariyaami ledosi hadhanno gede koyisinose.b Konnira isi woloota rosiisanna macciishshitanni horo afiꞌra dandiitanno. Qoleno Yesuusi reyotenni kai barra isera leellinose. Isi hakko barra hasaawisino rosaano giddo mitte iseeti. Wole agurina Yesuusi reyotenni kainota marte soqqamaasinera kultanno gede ise soyino. Yesuusi tenne baala asse, ise Yihowa albaanni addinta ayirrado ikkitinota affanno gede kaaꞌlinose!—Yoh. 20:11-18.
12. Liidiya ditidhoommate yite heddanno gede assinoseri maatiro xawisi.
12 Megidelitte Maariyaami gede, xaa yannarano batinyu manni ditidhinoommoreeti yee hedanni yaadanno. Liidiya yinanniti Ispeenete heedhanno rodoo, amase ise godobbe heedhe godowu gato hunate heddinota coyidhino. Liidiya danqa heedheenna nafa, amase lawashshi assite agurtinosetanna xontannoseta qaagganno. Ise togo yitino: “Heeshshoꞌya giddo qara hasatto, mannu baxannoe gedenna jaallaꞌya ikkanno gede assiꞌrate. Amaꞌya ati busha beettooti yite ammansiissinoe daafira, ayereno assummaro mannu dibaxannoe yee waajjoomma.”
13. Liidiya Yihowa albaanni ayirrado ikkitinota affanno gede kaaꞌlinoseri maati?
13 Liidiya halaale rossuhu gedensaanni, huuccatto, hojju xiinxallonna ammanate roduuwise shaqqillunni coyiꞌrannorinna assannori, Yihowa albaanni ayirrado ikkitinota affanno gede kaaꞌlinose. Ise togo yitino: “Minaanniꞌya duucha woyite lowo geeshsha baxannoeta kulannoe. Isi woꞌmanka woyite nooeta dancha akatta qaagiissannoe. Wolootu muxxe jaallaꞌyano hatto assitannoe.” Yihowa albaanni ayirradda ikkitinota huwattanno gede kaaꞌlo hasiissannonsari afootto roduuwi no?
NINKENEETO YIHOWA LAˈˈANNONKE GARINNI LAꞌꞌA DANDIINEEMMO GARA
14. Umi Saamueeli 16:7 Yihowa manna laꞌꞌanno gara anfeemmo gede kaaꞌlitannonkehu hiittoonniiti? (“Yihowa Mannasi Ayirrisannohu Mayiraati?” yitanno saaxineno lai)
14 Yihowa laꞌꞌannohehu alame laꞌannohe garinni ikkinokkita qaagi. (1 Saamueeli 16:7 nabbawi.) Yihowa isi albaanni noohe waaga keenannohu aanakki, dagoomu giddo noohe bayicho woy rosu deerrakki lae diꞌꞌikkino. (Isa. 55:8, 9) Hakko daafira, ateneeto alamete manni laꞌꞌannohe garinni ikkikkinni Yihowa laꞌꞌannohe garinni laꞌꞌate woꞌnaali. Yihowa waagu dinoe yite heddinore lawishshaho Eeliyaasi, Naaoominna Haanna ayirrisinonsata kultannota Qullaawu Maxaafi xagge nabbawa dandaatto. Qoleno Yihowa addinta baxannohetanna ayirrisannoheta leellishannoha heeshshokki giddo ikkino coye borreessa dandaatto. Hakkiinnino sae, ateneetira noohe ayirrinyi lexxanno gede assitannota mite hedo borronke giddonni nabbawa dandaatto.c
15. Yihowa Daanieeli “Ati lowo geeshsha ayirradoho” yiinosihu mayiraati? (Daanieeli 9:23)
15 Yihowa albaanni ayirrado assitannoheti ammanamakki ikkitinota qaagi. Mitte yannara masaalaanchu Daanieeli 90 diri balla ikke heeꞌreennasi “lowo geeshsha daafurino” woy hexxo mudhino. (Dan. 9:20, 21, NW) Yihowa jawaachishinosihu hiittoonniiti? Daanieeli lowo geeshsha ayirrado ikkinotanna huuccattosi macciishshantinota kulannosi gede, Maganu sokkaasinchosi Gebirieeli soyino. (Daanieeli 9:23, NW nabbawi.)d Daanieeli Maganu albaanni ayirrado ikkanno gede assinosiri maati? Batinye akkattasi giddo mite, keeraanchimma baxannohanna ammanaminoha ikkasiiti. (Hiz. 14:14) Yihowa tenne xagge Qaalisi giddo borreessiisinohu ninke sheshifachishshannonke gedeeti. (Rom. 15:4) Gara ikkinore assa baxatto daafiranna ammanante soqqamattosi daafira Yihowa ate huuccattono macciishshanno, hattono ayirrisannohe.—Mik. 6:8; Ibi. 6:10.
16. Yihowa baxillaanchu Anni gede assite laꞌꞌatto gede mayi kaaꞌlahera dandaanno?
16 Yihowa baxannohe Anni gede assite lai. Isi kaaꞌlahera ikkinnina soꞌrokki xinqisiisiꞌra dihasiꞌranno. (Fa. 130:3; Mat. 7:11; Luq. 12:6, 7) Insaneeto woffi assite laꞌannore batinye roduuwa tenne hiincansa kaaꞌlitinonsa. Lawishshaho hanni Eliyaana yinannita Ispeenete heedhanno rodoo hendo; minaannise lowo diro xonannase heedhino daafira ditidhoommate yite iseneeto woffi assite laꞌanno. Ise togo yitino: “Ditidhoommate yee hedeemma woyite, Yihowa hanqafe nooeta, baxannoetanna agarannoeta qaagate woꞌnaaleemma.” (Fa. 28:9) Looriini yinanniti Wodiidi Afirikira heedhanno rodoo iseneetira togo yitanno: “Yihowa shaqqillunninna baxillunni isiwa abbinoe; konne diro baala isiwa gamba yee heeꞌreemma gede kaaꞌlinoehuno isooti; qoleno woloota rosiisate nafa ane horoonsiꞌrinoe; tini, ayirrisannoetanna isi albaanni waagu nooeta leellishshanno.”—Hos. 11:4.
17. Yihowa baxannoheta woy hagiidhinoheta ammanatto gede mayi kaaꞌlahera dandaanno? (Faarso 5:12) (Misileno lai)
17 Yihowa baxannoheta woy hagiidhinoheta huluullantooti. (Faarso 5:12 nabbawi.) Daawiti Yihowa baxilli keeraano goltannote jawa “wonqo” gede ikkinota coyiꞌrino. Yihowa baxannohetanna irkisannoheta afakki, ani ditidhoommoho yite heddanni ateneeto gawajjattokki gede agarooshshe ikkitannohe. Yihowa baxannoheta woy isi hagiidhinoheta afa dandaattohu hiittoonniiti? Aleenni laꞌnummonte gede, Yihowa Qaalisi widoonni tenne buuxisinohe. Qoleno isi cimeeyye, muli jaallakkinna woloota horoonsiꞌre isi albaanni ayirrado ikkoottota qaagiissahera dandaanno. Insa jawaachishshannohe woyite maa assa hasiissannohe?
Yihowa baxannonketanna hagiidhinonketa afanke, ninkeneeto woffi assine laꞌneemmokki gede kaaꞌlitannonke (Gufo 17 lai)
18. Wolootu galattannohe woyite giwa hasiissannohekkihu mayiraati?
18 Egentinoherinna baxxannoheri godowinta galattannohe woyite gibbooti. Yihowa hagiidhinoheta afatto gede ate kaaꞌlate insa horoonsiꞌranni nooha ikkara dandaannota deꞌooti. Aleenni kulliti Eliyaana togo yitino: “Wolootu shaqqillunni hasaawissannoe woyite sunu sununni insa yitannore maahoyye yee adha rosanni noomma. Tini shota ikka hoogguerono, Yihowa hatto assammara hasiꞌrannota afoomma.” Songote cimeeyyeno Eliyaana baxillunni kaaꞌlitinose. Ise xa suwisaancho ikkite soqqantanni no; qoleno minese heedhe Beetelete looso kaaꞌlitanno.
19. Maganu albaanni ayirrado ikkoottota huluullama hasiissannohekkihu mayiraati?
19 Yesuusi shaqqillunni iimi Anninke albaanni lowo waagi noonketa qaagiissinonke. (Luq. 12:24) Hakko daafira, Yihowa albaanni ayirradda ikkinoommota dihuluullammeemmo. Tenne horonta hamboonke! Wolootuno Maganu albaanni lowo geeshsha ayirradda ikkitinota affanno gede kaaꞌlate dandaaminkere baala assino!
FAARSO 139 Haaro Alamera Heeꞌratto Heeshsho Hedi
a Mite suꞌmuwa soorrinoonni.
b Yesuusi ledo haꞌrino meenti giddo mitte Megidelitte Maariyaamiiti. Kuri meenti woxinsanni Yesuusanna soqqamaasinesi towaatino.—Mat. 27:55, 56; Luq. 8:1-3.
c Lawishshaho, Yihowawa Shiqi yaanno maxaafa fooliishsho 24 nna Kiristaanu Heeshshora Kaaꞌlitanno Qummeeshshuwa yaanno maxaafira “Huluullo” yaannohu hunda noo qummeeshshuwanna Qullaawu Maxaafi xagge nabbawi.
d Daanieeli 9:23, NW: “Huuccatto assiꞌra hanaffanni heedheenna, sokka dagginoe; anino kulammohera dayommo; korkaatuno ati lowo geeshsha ayirradoho. Hakko daafira, kuleemmohere seekkite macciishshi; ajuujano wodanchi.”