Mataupu e 97

Tino Ga‵lue i te Togāvine

NE FATOĀ fai mai penei a Iesu: “E tokouke a tino ne ‵mua ka fakamuli, kae e tokouke foki a tino ne fakamuli ka ‵mua.” Kae ne fai ne ia se tala fakatusa e uiga ki te mea tenā. Ne kamata ne ia tena tala penei: “A te Malo o te lagi, e pelā eiloa mo te pule o te togāvine, telā ne ala usu o ‵sala tena kau faigaluega ke ga‵lue i tena togāvine.”

Ne toe fai mai a Iesu penei: “Ne lotoma‵lie [te pule] fakatasi mo tino ga‵lue ke ‵togi latou ki te tupe siliva e tasi i te aso i te tino e tokotasi; telā uga atu ei ne ia latou ke ga‵lue i te togāvine. I te itula e iva ne toe fanatu a ia ki te maketi, ne lavea ei ne ia a nisi tāgata e takatu‵tu fua, e seai ne olotou galuega ne fai. Fai atu ei a ia ki a latou, ‘olo foki koutou o ga‵lue i te togāvine kae e ‵togi foki ne au koutou ki te ‵togi ‵tau.’ Telā, olo ei a tāgata konā. Ne toe fanatu foki a ia ki te maketi i te itula e sefulu lua mo te itula e tolu, o ‵sala ne tāgata, kae fai atu foki ki a latou ke olo o ga‵lue i te togā­vine. Ko pili o tā te lima i tena fanoga ki te ma­keti, matea ei ne ia a nisi tāgata e takatu‵tu fua i konā. Fesili atu ei a ia ki a latou, ‘Kaia e fakamāumāu ei ne koutou a te aso o takatu‵tu tauanoa i konei, kae seai ne otou mea e fai?’ Ne tali mai latou, ‘Me e seai la se tino ne fai mai ke olo matou o ga‵lue i a ia.’ Fai atu ei a te pule ki a latou, ‘Ko ‵lei, olo atu foki koutou o ga‵lue i te togāvine.’”

A te pule, io me ko te tino i ō ia te togāvine, ko Ieova te Atua, kae ko te togāvine ko te fenua o Isalaelu. A tino ga‵lue i te togā­vine ko tino kolā ne aofia i loto i te feagaiga o te Tulafono; kae ne fakauiga tonu a tino konā ki tino Iutaia kolā ne ola i aso o te kau apositolo. Ne fai fua te feagaiga e uiga ki te ‵togi mō tino kolā ka ga‵lue i te aso kātoa. A te ‵togi e tasi te tupe siliva (tenali) mō te galuega i te aso. A latou kolā ne ka‵laga atu ki ei i te 9, te 12, te 3, mo te 5, e ga‵lue i taki 9, 6, 3, mo te 1 itula.

A tino kolā ne ga‵lue mō itula e 12, io me ko te aso kātoa, ne fakauiga ki takitaki Iutaia kolā ne gasue‵sue faeloa i te taviniga fakalotu. Ne ‵kese latou mai soko o Iesu kolā ne ga‵lue i te lasiga o olotou olaga i te faiika io me ko nisi galuega aka foki. Ne fatoā uga atu ne “te pule” a Iesu Keliso i te 29 T.A. ke fakamaopoopo mai ne ia ana soko. Tela la, ne fai latou mo fai a tino “fakamuli,” io me ko tino kolā ne olo atu o ga‵lue i te togāvine i te itula e lima.

Fakamuli loa, ne palele atu te aso galue fakatusa i te taimi ne mate ei a Iesu, kae ne oko atu ki te taimi ne ‵tau ei o ‵togi a tino ga‵lue. Ne ‵kese te faiga me ne ‵togi muamua a tino kolā ne fakamuli mai, e pelā mo pati konei: “Ko oko ki te afiafi, muna atu ei a te pule ki te takitaki o te kau faigaluega, ‘Kalaga atu ki tino ga‵lue ke o‵mai o peofu, e kamata mai i a latou kolā ne fatoā ga‵lue, kae fakaoti ki a latou kolā ne ga‵lue muamua.’’ A latou kolā ne fatoā ga‵lue i te itula e lima, ne peofu ki te takitasi tupe siliva i te tino. Kae ko te o‵maiga a latou kolā ne ga‵lue muamua ke peofu ne leake eiloa me ka ‵lasi atu olotou peofuga; kae tagaila e takitasi foki olotou tupe siliva. Ne puke olotou ‵togi kae kamata o musu‵musu ki te pule, olotou muna, ‘A tāgata konei e tasi fua te itula ne ga‵lue i ei. Kae ko faka‵pau ne koe a latou mo matou konei ne fi‵ta i te galuega i te aso kātoa i te ‵vela o te la!’ Ne tali atu te pule ki te tokotasi o latou, ‘Fakalogo mai e toku taugasoa. E seai soku ‵se ki a koe ka ko koe ne lotomalie eiloa o fai a te galuega i te aso kātoa ki te ‵togi e tasi te tupe siliva. Nei puke tou ‵togi kae fano ki tou kāiga. Ko taku pule eiloa tenei e avatu ei ki a ia tenei ne galue fakamuli a te ‵togi tenei ne avatu ne au ki a koe. Me e pule eiloa au i aku mea. Kaia e fakama‵sei ei ou mata ki a au? Ona ko au e alofa?’” I te fakaotiga ne toe taku atu ne Iesu te manatu telā ne fai muamua ne ia, ana muna: “Ko latou kolā ne muamua ka fakamuli, kae ko latou ne fakamuli ka ‵mua.”

Ne seki maua ne latou te tenali i te mate o Iesu, kae i te Penitekoso i te 33 T.A., ne ‵ligi ifo ne Keliso, “te takitaki o te kau faigaluega,” a te agaga tapu ki luga i ana soko. A soko konā o Iesu ne fai pelā me ne tino “fakamuli,” io me ko tino kolā ne fatoā ga‵lue i te 11 itula. A te tenali ne seki fakauiga ki te meaalofa ko te agaga tapu. A te tenali se mea ne ‵tau o fakaaogā ne soko i te lalolagi nei. Ne aofia i ei olotou ola, ko te lotou ola se-gata-mai. Ko te tauliaga tenā ke fai latou mo fai ne tino Isalaelu faka-te-agaga, kolā ne fakaekegina ke talai atu e uiga ki te Malo o te Atua.

Ne seki leva kae ne matea atu ne tino kolā ne fakaga‵lue muamua me ko oti ne ‵togi a soko o Iesu, kae ne matea atu foki ne latou me ko oti ne fakaaogā olotou tenali fakatusa. Kae e uke atu a mea ne ma‵nako latou ki ei i lō te agaga tapu mo nisi tauliaga faka-te-Malo kolā ne maua i ei. A te lotou mui‵mui mo te lotou ‵teke ne fai eiloa i te fakasauā atu ki soko o Keliso, ko tino kolā ne ga‵lue “fakamuli” i te togāvine.

E mata, ne fakataunu fua te tala fakatusa tenā a Iesu i te senitenali muamua? Ikai, ona ko tulaga mo tiute o faifeau o Lotu Kelisiano ‵Se i te 20 senitenali tenei, ne fakaga‵lue “muamua” latou i te togāvine fakatusa a te Atua. Ne ma‵natu aka latou me i tino talai kolā ne tukugina atu kae ne ‵kau fakatasi mo te Sosaiete o te Faleleoleo Maluga ko tino “fakamuli” ke maua ne latou se tofiga tonu i te taviniga ki te Atua. Kae ko te tonuga loa, konā eiloa a tino ne manatu mā‵mā ki ei te kau faifeau, ko latou foki eiloa ne maua ne latou te tenali​—te tauliaga ke tavini atu e pelā me ne sui fakaekegina o te Malo faka-te-lagi o te Atua. Mataio 19:30–20:16.

▪ Se a te mea ne fakauiga ki ei te togāvine? Ko oi ne fakauiga ki ei te tino i ō ia te togāvine mo tino kolā ne ga‵lue mō itula e 12 mo te itula e 1?

▪ I te taimi fea ne palele atu ei te aso galue fakatusa, kae ko te taimi fea ne fai ei te peofuga?

▪ Se a te mea ne fakauiga ki ei te peofuga o te tenali?