Noa mo te Tala e Uiga ki te Lolo Se Tala Tonu, Kae e se se Tala ‵Kai

EMATA, e manako koe ki se lalolagi tai ‵lei atu​​—se lalolagi telā e ola filemu a tino i ei? se lalolagi telā e seai ne taua, ne amioga solitulafono, mo pulega fakasauā i ei? Kafai e penā loa, e mafai o maua ne koe a fakamalosiga i se tala mua telā kāti e iloa ‵lei ne koe. Ko te tala e uiga ki a Noa, se tagata ‵lei ‵ki telā ne faite ne ia se vaka kae ne ‵sao i ei a ia mo tena kāiga i te lolo ne poko i te lalolagi kātoa kae ne fakaseai atu ei a tino amio ma‵sei katoa.

E se uke a tala e lauiloa penā i te lalolagi kātoa. E maua eiloa te tala o te mea ne tupu ki a Noa i te Tusi Tapu i te tusi ko Kenese, te mataupu e 6 ki te 9, kae e toe fakamatala mai foki te tala tenā i te Kulani mo tala ‵kai a tino e tokouke i te lalolagi kātoa. E mata, ne tupu tonu eiloa te Lolo io me se tala fakatusa fua telā e fakamalosi atu ki tino ke fai ne latou te mea tonu? Ko leva ne kinau sāle a faifeau mo saienitisi e uiga ki te mataupu tenei i te fia selau o tausaga. Kae e fakaasi manino mai i te Tusi Tapu, te Muna a te Atua​​—me i te tala tenei se tala tonu, kae e se se tala ‵kai. Mafaufau la ki pogai konei:

E fakaasi manino mai i te tala i te Kenese a te tausaga, masina, mo te aso ne kamata ei te Lolo, te taimi mo te koga ne kasa ei te vaka, mo te taimi ne ‵masa ei te vai. E fakamatala likiliki mai foki a mea e uiga ki te vaka​​—te foitino, te loa, te lauefa, mo te maluga o te vaka, mo mea kolā ne faite ki ei. E ‵kese a tala ‵kai me e masani o se taku likiliki mai a fakamatalaga i ei.

E lua a tala i te Tusi Tapu e uiga ki te fakasologa o gafa e fakamaoni mai i ei me i a Noa se tino tonu eiloa. (1 Nofoaiga Tupu 1:4; Luka 3:​36) A Esela mo Luka, kolā ne fai ne laua a fakasologa o gafa konei, ne tino sukesuke kolā ne fakaeteete malosi ‵ki. Ne fakasolo mai ne Luka te gafa o Iesu Keliso ke oko eiloa ki a Noa.

Ne fakasino atu eiloa a pelofeta ko Isaia mo Esekielu ki a Noa io me ko te Lolo e pelā foki mo apositolo Kelisiano ko Paulo mo Petelu.​​—Isaia 54:9; Esekielu 14:​14, 20; Epelu 11:7; 1 Petelu 3:​19, 20; 2 Petelu 2:5.

Ne fakasino atu a Iesu Keliso ki te Lolo, i ana muna: “E pelā foki mo te faiga i aso o Noa, ka penā foki eiloa mo te faiga i aso o te Tama a te Tagata. Ne ‵kai latou kae inu, ne a‵vaga latou kae ne fakatau a‵vaga foki fakapouliuli, ke oko eiloa ki te aso ne ulu atu ei a Noa ki te vaka, ne oko mai ei te lofiaga kae ne ‵mate katoa ei latou.” (Luka 17:​26, 27) Kafai e seki poko tonu te Lolo, ko tena uiga ko seai foki eiloa se aogā o pati a Iesu e uiga ki “aso o te Tama a te Tagata.”

Ne ‵valo mai ne te apositolo ko Petelu me ka isi ne ‘tino fakatauemu’ kolā ka fakasēaogā ne latou a pati i te Tusi Tapu. Ne tusi mai a Petelu: “Ko latou konei e pulea olotou olaga ne olotou manakoga ma‵sei, . . . E fakapuli ne latou a te mea nei: . . . a te lalolagi [i aso o Noa] ne tupu ake i te vai . . . ka ko te vai foki tenā ko te lolo ne fakamasei ne ia.” E mata, e ‵tau o fakapuli ne tatou “te mea nei”? E se ‵tau eiloa o fai penā! Ne toe fai mai a Petelu: “Ka ko te lagi mo te lalolagi konei e iai nei e se tumau eiloa, e ‵sunu ki te afi e alatu i te muna a te Atua. E tuku eiloa penā ke oko ki te aso e fakamasino kae fakamasei ei a tino amio ma‵sei.”​​—2 Petelu 3:​3-7.

Ka toe fakaseai foki ne te Atua a tino amio ma‵sei, kae ka isi foki ne tino ka ‵sao atu i ei. Mai i te fakaakoako atu ki a Noa, ka mafai ei o aofia tatou i tino amio‵tonu kolā ka ‵sao atu ki loto i se lalolagi telā e ‵lei atu.