NE ILOA NE KOE?

Ne fakatoka pefea ne te kau Iutaia i te senitenali muamua a te foitino o te tino mate a koi tuai o tanu?

E masani o tanu fakavave ne te kau Iutaia a te lotou tino māfai ko mate, i te aso eiloa tenā. E lua pogai e fai fakavave ei a te mea tenā. Te mea muamua, e vave ‵pala a foitino ‵mate i te ‵tau ‵vela o fenua ki loto o atufenua ki te Saegala. Te lua, e ‵tusa mo mafaufauga o tino i taimi konā, a te sē tanu o se foitino mate i te fia o aso e fakaasi atu i ei a te sē āva ki te tino mate mo tena kāiga.

E ‵mau i loto i tusi Evagelia mo te tusi o Galuega a taimi e fa ne tanu ei a te tino mate i te aso eiloa ne mate i ei. (Mataio 27:57-60; Galuega 5:5-10; 7:60–8:2) I senitenali mai mua atu, ne mate a te avaga pele a Iakopo ko Lasela i te taimi koi faima‵laga ei a Iakopo mo tena kāiga. I lō te fakafoki o tena foitino ke tanu i te tanuga o te lotou kāiga, ne tanu ne Iakopo a tou fafine i se tanuga i “te auala ki . . . Peteleema.”​—Kenese 35:19, 20, 27-29.

E fakaasi mai i te Tusi Tapu a tala e uiga ki te fakatokaga o mate me e fakatokatoka faka‵lei eiloa ne te kau Iutaia a te foitino mate a koi tuai o tanu. E ‵fulu ne kāiga mo taugasoa a te foitino o te tino mate, ‵mili ki te sinu mo mea ma‵nogi, kae ufi ki laugatu. (Ioane 19:39, 40; Galuega 9:36-41) E mafai ne tuakoi mo nisi tino o ‵mai o fakaasi te lotou fanoa‵noakae fakamafanafana atu ki te kāiga.​—Maleko 5:38, 39.

E mata, ne tanu a Iesu i te auala ne tanu ei ne tino Iutaia a olotou tino?

E tanu ne kāiga Iutaia e tokouke olotou tino ‵mate i ana mo tanuga kolā e ‵kati i kaupapa ma‵lu kolā ko lauiloa i kogā koga e uke i Isalaelu. I te faiga penā, ne tau‵tali latou i te fakaakoakoga ne fai ne toeaina ma‵tua. Ne tanu a Apelaamo, Sala, Isaako, Iakopo, mo nisi tino aka i te ana o Makapelu e pili ki Epelona.​—Kenese 23:19; 25:8, 9; 49:29-31; 50:13.

Ne tanu a Iesu i te tanuga ne ‵kati i kaupapa. (Maleko 15:46) E masani o isi se mataloa lauliki o te vaegā tanuga penā. I loto i ei, e isi eiloa ne koga pelā me ne fata ko oti ne ‵kati i ei mo tuku a foitino o tino ‵mate o te kāiga. Kafai ko oti ne ‵pala a ‵kano, ko taetae ei a ivi o tuku ki loto i se pusa mate e faite ki fatu, e pelā mo te tuu masani i taimi o Iesu. I te auala tenei, e fakaavanoa i ei ne te kāiga se koga mo tanu se tino fakamuli.

A te malōlō i te Sapati telā e manakogina i te Tulafono a Mose ne puipui ei a tino Iutaia mai te ‵saga atu ki te fakatokaga o mate i te aso tenā. Ona ko Iesu ne mate i te tolu itula mai mua o kamata a te Sapati, ne tanu ne Iosefa te Alimataia mo nisi tino a ia e aunoa mo te fakatoka faka‵lei o tena foitino. (Luka 23:50-56) Ona ko te pogai tenā, ne olo ei a nisi taugasoa o Iesu ki tena tanuga i te otiga o te Sapati mo te fakamoemoega ke fakaoti faka‵lei te fakatokaga o tena foitino.​—Maleko 16:1; Luka 24:1.