Gima Kohorona INTANET LAIBRI
Gima Kohorona
INTANET LAIBRI
Hiri Motu
  • BAIBEL
  • PABLIKEISEN
  • HEBOUDIA
  • mwbr20 April rau 2-6
  • Iseda Haroro Bona Mauri Dalana Hebou Pepana Edia Referens

Oi abia hidi kahana ena vidio ia noho lasi.

Sori, hekwakwanai ia vara vidio ia loud totona.

  • Iseda Haroro Bona Mauri Dalana Hebou Pepana Edia Referens
  • Haroro Bona Mauri Dalana Hebou Pepana Edia Referens—2020
  • Sinado maragidia
  • APRIL 13-19
  • APRIL 20-26
  • APRIL 27–MAY 3
Haroro Bona Mauri Dalana Hebou Pepana Edia Referens—2020
mwbr20 April rau 2-6

Iseda Haroro Bona Mauri Dalana Hebou Pepana Edia Referens

APRIL 13-19

BAIBEL ENA HEREVA BADADIA | GENESE 31

“Iakobo Bona Labana ese Maino Kontrakana Idia Karaia”

(Genese 31:44-46) Oi mai, maino ita karaia, bona laloatao nadina do ita karaia, iseda maino toana do ia lao totona.” 45 Vadaeni Iakobo ese laloatao nadina ta ia haginia. 46 Iakobo danu ese iena orea taudia dekenai ia hamaoroa, ia gwau, “Nadi umui gogoa.” Unai bamona idia karaia, vadaeni unai nadi idia haboua gaudia edia badibadinai idia aniani hebou.

it-1-E 883 par. 1

Galeda

Maino dalana ai edia hepapahuahu idia hamaoromaoroa totona, Iakobo be Labana ida kontraka ta ia karaia. Unai idia karaia totona, Iakobo ese ena “varavara” ia hamaoroa, nadi do idia gogoa bona haboua gabu tamona dekenai, teibolo ta bamona, bena idia haboua nadi latanai idia aniani. Unai murinai, Labana ese Aramia (Suria) gado ai unai gabu ena ladana ia atoa, “Iegara Sahaduta,” bona Heberu gado ai Iakobo ese unai gabu ena ladana ia atoa, “Galeda.” Labana ia gwau: “Hari dina dekenai inai nadi haboua ese, be maino laloatao toana oi bona lau iseda huanai.” (Ge 31:44-48) Idia haboua nadidia (bona idia haginia laloatao nadina) ese taunimanima dekenai idia karaia gwauhamata ia hamomokania. New World Translation Baibel ai, siri 49 ia gwau, unai “Gima Kohorona [Heb., mits·pahʹ],” ese ia hamomokania Iakobo bona Labana idia gwauhamata idia huanai bona edia varavara huanai maino do ia noho. (Ge 31:50-53, NWT) Idaunegai, nadi idia gaukaralaia toa bamona, taunimanima ese idia laloatao totona.​—⁠Ios 4:4-7; 24:25-27.

(Genese 31:47-50) Vadaeni Labana ese unai gabu ena ladana ia atoa, Iegara Sahaduta, bona Iakobo ese unai gabu ena ladana ia atoa Galeda, ladana ruaosi edia anina be “Hereva hedinaraia nadi.” 48 Vadaeni Labana ia gwau, “Hari dina dekenai inai nadi haboua ese, be maino laloatao toana oi bona lau iseda huanai.” Unai dainai unai laloatao nadina ena ladana be Galeda. 49 Ma iena ladana ta be Misipa, badina Labana be ia gwau, “Ita ta ta be idau gabu idau gabu ita noho neganai Lohiabada ese do ia naria namonamo ita. 50 Bema lauegu natuna do oi dagedage henidia, o hahine haida ma do oi abia, lau be do lau itaia lasi oi, to Dirava ese do ia itaia oi bona lau, laloaboio lasi.”

it-2-E 1172

Gima Kohorona

Iakobo ese nadi haida ia haboua bona unai gabu ena ladana ia atoa “Galeda” (anina be “Idia Haboua Hamomokania Nadina”) bona “Gima Kohorona.” Bena Labana ia gwau: “Ita ta ta be idau gabu idau gabu ita noho neganai [Iehova] ese do ia naria namonamo ita.” (Ge 31:45-49) Anina be, Iakobo bona Labana idia ura idia haboua nadidia amo Iehova vairanai idia hamomokania, idia karaia maino gwauhamatana do idia badinaia.

(Genese 31:51-53) Labana ese Iakobo dekenai ma ia hereva henia, ia gwau, “Inai nadi haboua gaudia bona inai laloatao nadina be ita ruaosi iseda huana dekenai lau haginia vadaeni. 52 Inai nadi haboua gaudia bona inai laloatao nadina edia anina be inai, lau ese inai nadi do lau raka hanaia lasi, oi dekenai hadikaia totona, bona oi ese inai nadi do oi raka hanaia lasi, lau dekenai hadikaia totona. 53 Aberahamo ena Dirava, Nahoro ena Dirava, idia edia tamana ena Dirava danu, ia ese kota do ia karaia oi bona lau ita huanai.” Vadaeni Iakobo be iena tamana Isako ese ia gari henia Diravana ena ladana dekenai ia gwauhamata.

Hakaua Hereva Namodia Tahua

(Genese 31:19) Unai neganai Labana be iena mamoe edia huina utua totona ia lao. Vadaeni Rahela ese iena tamana ena dirava edia laulauna ia henaoa.

it-2-E 1087-1088

Teraphim (Kaivakuku)

Akioloji taudia ese Mesopotamia bona badina hanuadia ai edia tahua gaukara amo idia davaria, bema famili lalonai ta be unai teraphim (kaivakuku) ia abia, vadaeni ena famili ena kohu, tano bona moni be ia ese do ia abia. Nuzi dekenai idia davaria nadi ta latanai ia noho toretoredia ese idia hahedinaraia, bema tau ta be ena ravana ena ruma dekenai ia noho kaivakuku ia dogoatao, bena nega ta ena ravana ia mase, unai tau be kota vairanai unai kaivakuku ia gaukaralaia diba ena ravana ena tano bona kohu ia abia totona. (Ancient Near Eastern Texts, edited by J. Pritchard, 1974, pp. 219, 220, bona ftn 51) Reana Rahela be unai ia laloa dainai, ena tamana ena kaivakuku ia abia, badina nega momo ena tamana ese ena adavana Iakobo ia koia. (Ge 31:14-16 hahegeregerea.) Unai kaivakuku ia boio neganai, Labana be ia lalohekwarahi bada, ia ese ena bese amo tatau haida ia abia bona Iakobo ena murinai idia heau lao, dina 7 ena laolao hegeregerena. (Ge 31:19-30) To Iakobo be Rahela ese ia karaia karana ia diba lasi (Ge 31:32), bona ena kara o hereva amo ia hahedinaraia lasi ia ura unai kaivakuku ia gaukaralaia Labana ena natudia edia kohu ia abia totona. Iakobo be unai kaivakuku ia ura henia lasi. Sekema kahirakahira ia noho au ta ena badinai, Iakobo ese ena ruma bese taudia amo idau dirava ibounai ia abia bona ia hunia neganai, unai kaivakuku danu be unuseniai ia hunia.​—Ge 35:1-4.

(Genese 31:41, 42) Lagani 20 oiemu ruma dekenai lau noho, lagani 14 oiemu hesiai gaukara lau karaia, oiemu natuna ruaosi edia davana, ma lagani 6 oiemu mamoe edia davana. Nega 10 lauegu davana oi haidaua. 42 Lauegu tamana ena Dirava, Aberahamo ena Dirava, bona Isako ia gari henia Diravana, bema ia durua lasi lau dekenai, harihari lau be mai kohu lasi lau do oi lulua. To Dirava ese lauegu hekwarahi bona lauegu imana ena gaukara ia itaia vadaeni, vadaeni hanuaboi ia hereva henia oi dekenai.”     

(1 Petero 2:18) Hesiai taudia e, emui biaguna do umui kamonai henia, bona do umui matauraia. Biaguna namodia, bona mai edia gado namo taudia sibona lasi, to biaguna dagedagedia danu do umui matauraia.

w13 3/15 21 par. 8

Iehova be Iseda Noho Gabuna

8 Iakobo be Harana ai ia ginidae neganai, ena vavana Labana ese ia abia dae bona gabeai Lea bona Rahela ia henia, ena adavana ai idia lao totona. Lagani haida murinai, Labana ese Iakobo ia kara auka henia bona ena davana be nega 10 ia haidaua! (Gen. 31:41, 42) To, Iakobo ese unai ibounai ia haheaukalaia, badina ia diba Iehova ese do ia naria​—bona Iehova be unai bamona ia karaia momokani. Dirava ese Iakobo ia hamaoroa Kanana dekenai do ia giroa lou neganai, “iena mamoe bona nani be momo herea, iena hesiai tatau bona hahine, kamelo bona doniki danu idia momo herea.” (Gen. 30:43) Iakobo ese Iehova ia tanikiu henia, ia gwau: “Lau, emu hesiai tauna be hegeregere lasi, lau dekenai emu hebogahisi bona emu gwauhamata hamomokania karadia oi hahedinaraia totona. Badina egu itotohi sibona lau dogoatao bona Ioridane Sinavaina lau hanaia, bona hari lau be orea rua ai lau lao.”​—Gen. 32:10, NW.

Baibel Duahiduahi

(Genese 31:1-18)

APRIL 20-26

BAIBEL ENA HEREVA BADADIA | GENESE 32-33

“Oi Gaukara Goada Noho Hahenamo Oi Abia Totona, A?”

(Genese 32:24) To Iakobo be sibona ia noho, vadaeni Tau ta ia danu idia rosia helulu, daika do ia kwalimu totona, ia lao bona daba kahirakahira.

w03-E-8/15 25 par. 3

Oi Gaukara Goada Iehova Oi Tahua Noho, A?

Baibel lalonai idia gaukara goada Iehova idia tahua taudia edia haheitalai idia noho. Iakobo be idia ta, ia gaukara goada Dirava ena aneru ida idia rosia helulu ela bona daba ia rere. Unai dainai, aneru ese Iakobo dekenai inai ladana, Israela ia henia (Dirava ida ia rosia helulu tauna) badina ia be Dirava ida ia “rosia helulu,” eiava ia “hesiku lasi,” [ia] “hekwarahi bada,” bona ia “haheauka.” Iakobo be mai haheauka ida ia gaukara goada dainai aneru ese ia hanamoa.​—Genese 32:24-30, futnout.

(Genese 32:25, 26) Inai Tau ia diba ia be do ia kwalimu diba lasi, vadaeni ia ese Iakobo ena mamuna varovaro dekenai ia dogoatao, unai dainai Iakobo ena mamuna ataiai dagira turia komukomu gabuna ia kokia, idia rosia helulu lalonai. 26 Vadaeni inai Tau ia gwau, “Lau oi dogoatao noho lasi, badina be daba rere ia kahirakahira vadaeni.” To Iakobo ia gwau, “Lau be oi do lau dogoatao noho, ela bona oi ese do oi hanamoa lau dekenai.”

it-2-E 190

Aena Dika

Iakobo Ena Aena Ia Dika. Iakobo ena mauri lagani be 97 neganai, ia be Dirava ena aneru ida idia rosia helulu. Ia hekwarahi bada aneru ia dogoatao noho ela bona aneru ese ia hanamoa. Idia rosia helulu lalonai, aneru ese Iakobo ena mamuna varovaro ia dogoatao, bona Iakobo ena koekoena ena turia be ena gabuna amo ia kokia. Unai dainai Iakobo ia raka namonamo lasi. (Ge 32:24-32; Ho 12:2-4) Iakobo ia laloparara ena be aneru ia gwau “Dirava [Dirava ena aneru] danu bona taunimanima danu [ia] rosia helulu, bona [ia] kwalimu vadaeni,” to unai ese ia hahedinaraia lasi Dirava ena aneru goadana ia halusia. To unai ia vara badina unai be Dirava ena ura bona ia ese maoro ia henia Iakobo be aneru ida idia rosia helulu totona, unai amo do ia hamomokania Iakobo be ia ura bada Dirava ese ia hanamoa.

(Genese 32:27, 28) Vadaeni inai Tau ia gwau, “Oiemu ladana be daika?” Ia haere, ia gwau, “Lauegu ladana be Iakobo.” 28 Inai Tau ma ia gwau, “Harihari ia lao bona hanaihanai oiemu ladana be Iakobo lasi, oiemu ladana be Israela, badina be Dirava danu bona taunimanima danu oi rosia helulu, daika do ia kwalimu totona, bona oi ese oi kwalimu vadaeni.”

it-1-E 1228

Israela

1. Iakobo ena mauri lagani be 97 neganai, Dirava ese unai ladana ia henia. Unai be hanuaboi lalonai Iakobo ese Iaboka kourana ia hanaia ena kakana Esau ida idia hedavari totona. Unai nega ai ia be aneru ta ida idia rosia helulu. Iakobo ena haheauka karana dainai, Dirava ese ia hanamoa bona ena ladana ia haidaua Israela. Iakobo ese ia vara gauna ia laloatao totona, unai gabu ena ladana ia atoa Peniela eiava Penuela. (Ge 32:22-31; JACOB No. 1 itaia.) Gabeai, Betele ai Dirava ese ia hamomokania Iakobo ena ladana be Israela, bona unai nega amo ela bona ia mase iena ladana idia gwauraia Israela. (Ge 35:10, 15; 50:2; 1Si 1:34) Baibel ai inai ladana Israela be nega 2,500 mai kahana ia hedinarai, to unai be Iakobo ena bese taudia ia herevalaia.​—Eso 5:1, 2.

Hakaua Hereva Namodia Tahua

(Genese 32:11) Oi dekenai lau noinoi inai, mani lauegu kakana Esau ena siahu dekena amo do oi hamauria lau. Badina be lau gari, ia be do ia mai, do ia tuari henia ai dekenai, lauegu natuna bona edia sinadia do ia aladia mase.

(Genese 32:13-15) Unai hanuaboi Iakobo be unuseni ia kamepa, vadaeni iena kohu dekena amo harihari gaudia ia abia, iena kakana Esau ena. 14 Gaudia be inai: Nani hahine 200 bona nani tatau 20, mamoe hahine 200 bona mamoe tatau 20, 15 kamelo 30 mai edia natuna danu, boromakau hahine 40, boromakau tatau 10, doniki hahine 20, bona doniki tatau 10.

w10 6/15 22 par. 10-11

Mai Gado Namo ida Ita Hereva ese Hebamo Karana Ia Hanamoa

10 Mai gado namo ida hereva bona herevahereva namonamo karana ese ta tura henia karana ia hamatamaia bona hagoadaia noho. Bona iseda hebamo karana ma haida ida ita hanamoa totona, ita kara namo henidia neganai, unai ese iseda herevahereva karana do ia hanamoa danu. Mai iseda kudouna ibounai ida ma haida dekenai kara namodia, hegeregere idia ita durua, harihari gauna ta ita henia, o heabidae karana ita hahedinaraia neganai, dala ia kehoa idia ida ita herevahereva namonamo totona. Unai be hegeregere ‘lahi gidadia be edia kwarana ai ita haboua bamona’ bona unai ese do ia durua iena kara namo ia hahedinaraia totona. Unai amo do ia auka lasi hekwakwanai gaudia ita herevalaia bona hamaoromaoroa totona.​—Roma 12:20, 21, NW.

11 Bese kwarana Iakobo be unai kara ia diba. Iena kakana, Esau, ese ia badu henia dikadika bona do ia alaia garina, Iakobo ia gari bona ia heau boio. Lagani momo murinai, Iakobo ia giroa lou. Esau be mai ena tatau 400 ida ia mai Iakobo ia hedavari henia totona. Iakobo be Iehova ena heduru totona ia guriguri. Bena ia ese Esau dekenai animal haida be harihari gaudia bamona ia siaia guna. Unai harihari gaudia ese maino ia havaraia. Vadaeni, idia hedavari neganai, Esau ena badu be ia ore, bona ia heau lao Iakobo ia rosia.​—Gen. 27:41-44; 32:6, 11, 13-15; 33:4, 10.

(Genese 33:20) Unuseni boubou patana ta ia haginia, bona ena ladana ia atoa “El, Israela ena Dirava”.

it-1-E 980

El, Israela ena Dirava

Peniela ai Iakobo be Iehova ena aneru ida idia hedavari dainai, Iehova ese inai ladana Israela ia henia, bona gabeai ena kakana Esau ida mai maino ida idia hedavari murinai, ia lao Sukoto dekenai ia noho bena gabeai Sekema ai ia noho. Unuseniai ia ese Hamoro edia natudia amo tano ta ia abia bona ena palai rumana ia haginia. (Ge 32:24-30; 33:1-4, 17-19) Unai murinai, “unuseni boubou patana ta ia haginia, bona ena ladana ia atoa “El, Israela ena Dirava,” eiava “Dirava be Israela ena Dirava.” (Ge 33:20) Iakobo ese unai boubou patana ena ladana ia atoa neganai, ena ladana matamatana, Israela ia gaukaralaia, unai ese ia hahedinaraia ia moale unai ladana ia abia bona Dirava ia tanikiu henia ia ia gimaia ela bona Gwauhamata Tanona ai ia vareai. Unai ladana, “El, Israela ena Dirava” be Baibel lalonai nega tamona sibona ia hedinarai.

Baibel Duahiduahi

(Genese 32:1-21)

APRIL 27–MAY 3

BAIBEL ENA HEREVA BADADIA | GENESE 34-35

“Hebamo Dikana ese Dika Bada Ia Havaraia”

(Genese 34:1) Iakobo bona Lea edia natuna hahine ladana Daina be ia loaloa, unai tano dekenai noho hahine haida ia vadivadi henidia totona.

w97 2/1 30 par. 4

Sekema​—Koura Hanuana

Toana be unai haneulato be sibona unai hanua ia lao loulou; vadaeni unai hanua ena uhau ese edena bamona ia idia laloa? Lohia ta ena natuna ese “ia itaia, ia rosia, vadaeni ia kara dika henia.” Badina be dahaka Daina ese Kanana taudia, lebulebu taudia, edia hebamo dikana ia tahua? Badina be ia laloa sibona ena uru kekenidia do ia bamodia be namo, a? Iena taihuna haida hegeregeredia, ena lalona ia auka bona ia hekokoroku, a? Genese ena sivarai mani oi duahia, bona Iakobo bona Lea edia lalohisihisi bona edia hemarai, edia natuna be Sekema ia lao loulou dainai ia vara gauna dikana dainai idia abia gaudia, be mani oi lalo-pararalaia toho.​—Genese 34:1-31; 49:5-7; ma danu The Watchtower, June 15, 1985 gauna, rau 31 itaia.

(Genese 34:2) Vadaeni, unai tano ena lohia tauna ena ladana Hamoro, Hivi tauna, ena natuna Sekema ese Daina ia itaia, ia rosia, vadaeni ia kara dika henia.

lv 117 par. 14

“Matabodaga Karadia amo Umui Heau Siri”

14 Daina be Sekema ia itaia neganai, reana ia be heudahanai lalohadaina ia abia lasi. To, Sekema be unai lalohadai ia abia, bona vaia Kanana taudia ese idia karaia karana ia karaia. Daina ese ia koua toho, to Sekema ese “ia rosia, vadaeni ia kara dika henia.” Ena be gabeai Sekema be Daina “ia lalokau henia,” to unai ese ia hadikaia karana ia hamaoromaoroa lasi. (Genese 34:1-4) Bona Daina be tura kereredia ia abia hidi dainai, ia sibona ese dika ia davaria lasi, to ena ruma bese taudia ibounai edia ladana ia hadikaia danu.​—⁠Genese 34:7, 25-31; Galatia 6:7, 8.

(Genese 34:7) Unai neganai Iakobo ena natuna be boromakau naria gaukara dekena amo idia giroa mai vadaeni. Unai hereva idia kamonai neganai, idia hoa, bona idia badu dikadika, badina be unai tau ese Israela taudia dekenai kara dikana ia karaia, Iakobo ena natuna kekeni ia hadikaia dainai. Badina be kara unai bamona be taravatu bada herea.

(Genese 34:25) Dina toi murinai, tatau be idia hisihisi noho, kopina utua kara dainai. Unai neganai Iakobo ena natuna rua, Simeona bona Levi, Daina ena taihuna ese edia kaia idia abia, hanua dekenai idia vareai lao hunia dala dekenai, bona tatau ibounai idia alaia mase.

w09 10/1 27 par. 1-2

Ta ese Oi Ia Habadua Neganai

Nega momo haida be dika ena davana idia karaia edia lalohisihisi idia haorea totona. Hegeregere, Baibel ese ia hahedinaraia bese kwarana tauna Iakobo, ena natuna memerodia be Kanana tauna Sekema ese edia taihuna Daina ia hadikaia sivaraina idia kamonai neganai, idia lalohisihisi bona “idia badu dikadika.” (Genese 34:1-7) Sekema ena kara dika davana idia karaia lou totona, Iakobo ena natuna memero rua be dala idia tahua, Sekema bona ena ruma bese taudia idia hadikaia totona. Koikoi dalanai, Simeona bona Levi be Kanana hanua dekenai idia vareai bona tatau ibounai, Sekema danu idia alaia mase.​—Genese 34:13-27.

Unai ala-ala karana ese hekwakwanai ia hamaoromaoroa, a? Iakobo be unai sivarai ia kamonai neganai, Simeona bona Levi ia gwau henidia, ia gwau: “Lau dekenai kerere umui havaraia vadaeni, bona lauegu ladana umui hadikaia vadaeni inai tano noho taudia edia huanai. . . . Idia be do idia haboua, do idia tuari ita dekenai, vadaeni, lau bona lauegu bese ibounai be do ita mase ore.” (Genese 34:30) Oibe, idia ese hekwakwanai idia hamaoromaoroa lasi, to edia ala-ala karana dainai dika bada ia vara; Iakobo ena ruma bese taudia idia gima badina edia dekena taudia ese do idia tuari henia. Dika idia davaria lasi totona, Dirava ese Iakobo ia hamaoroa namona be ia bona ena ruma bese be Betele dekenai do idia lao.​—Genese 35:1, 5.

Hakaua Hereva Namodia Tahua

(Genese 35:8) Unai neganai Rebeka ena hesiai hahine, ena ladana Debora, ia mase. Vadaeni Betele ena henuna kahana dekenai idia guria, ouki auna ta henunai. Unai gabu ena ladana idia atoa Alono Bakutu, ena anina be “taitai ena auna.”

it-1-E 600 par. 4

Debora

1. Rebeka ena hesiai hahine. Rebeka ese ena tamana Betuela ena ruma bese ia rakatania bona Palestine dekenai ia lao Isako do ia adavaia neganai, Debora be ia ida ia lao. (Ge 24:59) Lagani momo lalonai, Isako ena hesiai gaukara ia karaia bona reana Rebeka ia mase murinai, Iakobo ena hesiai gaukara ia karaia. Rebeka be Isako ia adavaia bona lagani 125 mai kahana murinai, Debora ia mase bona Betele ai au badana ta henunai idia guria. Unai au ena ladana be (Alono Bakutu, ena anina be “taitai ena auna”) unai ese ia hahedinaraia Iakobo bona ena ruma bese ese Debora idia lalokau henia.​—Ge 35:8.

(Genese 35:22-26) Israela ese unai tano dekenai ia noho neganai, Rubena ese iena tamana ena adavana ta Bileha danu idia mahuta hebou. Israela ese inai sivarai ia kamonai neganai ia badu momokani. Iakobo ena natuna tatau be 12. 23 Lea ena natuna tatau be inai: Rubena, Iakobo ena vara guna natuna, bona Simeona, Levi, Iuda, Isakara bona Sebuluno. 24 Rahela ena natuna tatau be inai: Iosepa bona Beniamina. 25 Rahela ena hesiai hahine Bileha ena natuna tatau be inai: Dano bona Napatali. 26 Lea ena hesiai hahine Silipa ena natuna tatau be inai: Gado bona Asere. Inai natuna tatau be Iakobo ese ia abia Mesopotamia dekenai.

w17.12 14

Duahia Taudia Edia Henanadai

Idaunega Israela ai, vara guna ahuna idia abia taudia amo Mesia ia vara, a?

Nega haida unai bamona ita henanadai danu. Unai ese Heberu 12:16 ena hereva ia hamomokania. Unai siri ia gwau Esau be “helaga gaudia ia laloa bada lasi” bona “aniani tamona totona iena vara guna ahuna [be Iakobo dekenai] ia henia.” Unai dainai haida idia laloa Iakobo be “vara guna ahuna” ia abia neganai, ia be Mesia ena tubuna tauna ai ia lao danu.​—Mat. 1:2, 16; Luka 3:23, 34.

To, Baibel ia gwau lasi vara guna ahuna idia abia taudia sibona be Mesia ena tubuna ai idia lao. Mani haheitalai haida ita laloa:

Iakobo (Israela) ena natudia amo, Rubena be Lea ese ia havaraia natuna ginigunana. Gabeai, Iakobo ese ena lalokau hahine, Rahela, amo ia havaraia natuna ginigunana be Iosepa. Rubena be kara kererena ia karaia neganai, ena vara guna ahuna be Iosepa ese ia abia. (Gen. 29:31-35; 30:22-25; 35:22-26; 49:22-26; 1 Siv. 5:1, 2) To, Mesia be Rubena eiava Iosepa ena bese amo ia mai lasi. Ia be Iuda, Lea ese ia havaraia natuna namba 4 amo ia mai.​—Gen. 49:10.

Baibel Duahiduahi

(Genese 34:1-19)

    Hiri Motu Pablikeisen (1987-2026)
    Log aut
    Login
    • Hiri Motu
    • Ta dekenai siaia
    • Preferens
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Gaukaralaia Taravatudia
    • Privacy Policy
    • Privacy Settings
    • JW.ORG
    • Login
    Ta dekenai siaia