Apaštalų darbai
3 Kartą, artėjant maldos valandai, tai yra devintajai, Petras ir Jonas ėjo aukštyn į šventyklą; 2 ten nešė ir vieną nuo gimimo luošą vyrą. Jį kasdien palikdavo prie šventyklos vartų, vadinamų Gražiaisiais, kad einančiųjų į šventyklą prašytų sušelpti. 3 Pamatęs Petrą ir Joną beįeinančius į šventyklą, jis ėmė prašyti išmaldos. 4 Petras drauge su Jonu įdėmiai pažiūrėjo į jį ir tarė: „Pažvelk į mus.“ 5 Šis įbedė į juos akis tikėdamasis ką nors iš jų gauti. 6 Tačiau Petras pasakė: „Sidabro ir aukso neturiu, bet ką turiu, tau duosiu: Jėzaus Kristaus, Nazariečio, vardu — vaikščiok!“ 7 Tuomet paėmęs už dešinės rankos jį pakėlė. Jo pėdos ir čiurnos bemat sutvirtėjo, 8 stryktelėjęs jis atsistojo ir ėmė vaikščioti. Drauge su jais įėjęs į šventyklą, vaikščiojo pasišokinėdamas ir liaupsino Dievą. 9 Visi žmonės pamatė tą vyrą vaikščiojantį ir liaupsinantį Dievą. 10 Atpažinę, kad čia tas, kuris sėdėdavo prie šventyklos Gražiųjų vartų ir prašydavo išmaldos, jie nustėro iš nuostabos ir apstulbo dėl to, kas jam atsitiko.
11 Jis laikėsi įsitvėręs Petro ir Jono, ir visi žmonės be galo nustebę subėgo prie jų į vadinamąją Saliamono kolonadą. 12 Tai matydamas, Petras kreipėsi į žmones: „Izraelio vyrai, kodėl tuo stebitės ir ko taip žiūrite į mus, tarsi mes savo pačių galia ar dievotumu būtume padarę, kad jis vaikščiotų? 13 Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas, mūsų protėvių Dievas, pašlovino savo Tarną Jėzų, kurį jūs patys išdavėte ir kurio išsižadėjote Piloto akivaizdoje, kai tas buvo nusprendęs jį paleisti. 14 Jūs išsižadėjote šventojo ir teisiojo, — pareikalavote, kad iš malonės jums paleistų žudiką, 15 o didįjį gyvenimo Vedlį nužudėte. Bet Dievas prikėlė jį iš mirusiųjų, ir mes esame to liudytojai. 16 Taigi, šį vyrą, kurį jūs matote ir pažįstate, stiprų padarė Jėzaus vardas, — mūsų tikėjimas jo vardu; iš Jėzaus kylantis tikėjimas visiškai išgydė šį vyrą jūsų visų akivaizdoje. 17 Tačiau aš žinau, broliai, kad padarėte tai iš nežinojimo, kaip ir jūsų vyresnybė. 18 Taip Dievas išpildė, ką iš anksto paskelbė visų pranašų lūpomis, — kad jo Kristus kentėsiąs.
19 Tad atgailaukite ir atsiverskite, kad būtų išdildytos jūsų nuodėmės, kad nuo Jehovos veido ateitų atgaivos laikai 20 ir kad jis atsiųstų jums skirtąjį Kristų — Jėzų, 21 kurį dangus, tiesa, turi suturėti iki laikų, kai bus atkurta visa, apie ką Dievas kalbėjo savo šventųjų senovės pranašų lūpomis. 22 Mozė juk pasakė: ‘Jehova Dievas iš jūsų brolių pakels jums pranašą, tokį kaip aš. Klausykite jo — visko, ką tik jis jums sakys. 23 Kiekviena siela, kuri to Pranašo neklausys, bus išrauta iš tautos.’ 24 Ir visi pranašai, kiek tik jų yra kalbėję — nuo Samuelio ir paskesni, — skelbė šias dienas. 25 Jūs esate sūnūs pranašų ir sandoros, kurią Dievas sudarė su jūsų protėviais tardamas Abraomui: ‘Per tavo palikuonį* bus palaimintos visos žemės giminės.’ 26 Dievas, pakėlęs savo Tarną, atsiuntė jį pirmiausia jums, kad jus palaimintų — nugręžtų kiekvieną nuo jūsų piktų darbų.“