1 Korintiečiams

15 Primenu jums, broliai, mano paskelbtą gerąją naujieną,+ kurią priėmėte ir kurios pusėn stojote. 2 Per tą mano paskelbtą naujieną esate ir gelbėjami, jeigu jos tvirtai laikotės. O jei nesilaikote, esate įtikėję veltui.

3 Vienas svarbiausių dalykų, kuriuos pats sužinojau ir perdaviau jums, yra tai, kad Kristus, kaip Raštuose nusakyta, numirė už mūsų nuodėmes,+ 4 kad jis, kaip Raštuose nusakyta, buvo palaidotas+ ir trečią dieną+ prikeltas,+ 5 taip pat kad pasirodė Kefui*,+ o tada – Dvylikai.+ 6 Vėliau jis pasirodė išsyk daugiau kaip penkiems šimtams brolių+ (kai kurie iš jų jau mirę*, bet dauguma tebėra su mumis), 7 paskui – Jokūbui,+ tada visiems apaštalams,+ 8 o paskiausiai, lyg prieš laiką gimusiam, pasirodė ir man.+

9 Aš juk esu mažiausias iš apaštalų, nevertas apaštalu vadintis, nes persekiojau Dievo bendruomenę.+ 10 Bet dėl Dievo malonės esu, kas esu. Ir ta jo parodyta malonė nenuėjo perniek – aš plušau daugiau už kitus apaštalus. Tiesa, ne aš, o su manimi esanti Dievo malonė. 11 Tačiau nesvarbu, ar aš, ar jie – visi skelbiame tą pačią žinią, ir taip jūs įtikėjote.

12 Jeigu skelbiama, kad Kristus yra prikeltas iš mirusių,+ kaipgi kai kurie iš jūsų sako, kad mirusieji nebus prikelti? 13 Jeigu mirusieji nebus prikelti, tada ir Kristus nebuvo prikeltas. 14 O jeigu Kristus nebuvo prikeltas, tada visa, ką jums skelbiame, yra tuščia ir jūsų tikėjimas tuščias. 15 Be to, tada išeina, kad apie Dievą liudijame melagingai+ – jeigu jau mirusieji nebus prikeliami, tai Dievas Kristaus neprikėlė ir mūsų liudijimas, kad jis Kristų prikėlė,+ yra netiesa. 16 Taigi jeigu mirusieji neprikeliami, tai ir Kristus nebuvo prikeltas. 17 O jeigu Kristus nebuvo prikeltas, tai jūsų tikėjimas nieko vertas. Jūs nesate išvaduoti iš savo nuodėmių.+ 18 Tada ir Kristaus mokiniai, kurie jau mirė, yra pražuvę.+ 19 Jei vien dėl šio gyvenimo dedame viltis į Kristų, esame labiausiai apgailėtini iš visų žmonių.

20 Bet Kristus jau prikeltas, pirmasis iš tų, kurie mirę*.+ 21 Kadangi per žmogų radosi mirtis,+ per žmogų vyks ir mirusiųjų prisikėlimas.+ 22 Kaip per Adomą visi miršta,+ taip Kristaus dėka visi bus atgaivinti.+ 23 Tik kiekvienas pagal savo eilę: pirmasis* yra Kristus,+ o Kristui grįžus* bus atgaivinti jam priklausantys.+ 24 Paskui, pabaigoje, sunaikinęs visokią vadovybę, visokią valdžią ir galybę, jis perduos Karalystę savo Dievui ir Tėvui.+ 25 Mat jis turi karaliauti, kol Dievas padės jam po kojomis visus priešus.+ 26 Bus sunaikinta ir mirtis – paskutinis priešas.+ 27 Juk Dievas „visa atidavė jo valdžiai*“.+ Suprantama, kai sakoma, kad Dievas atidavė visa,+ tai nereiškia, kad atidavė ir save, juk Dievas yra tas, kuris visa jam atidavė.+ 28 O kai Dievas bus visa Sūnaus valdžiai atidavęs, tada ir pats Sūnus jam nusilenks. Ir Dievas, kuris visa jam atidavė,+ bus vienintelis visa ko Valdovas*.+

29 Antraip ką laimės tie, kurie krikštijasi, kad taptų mirę?+ Jeigu mirusieji iš viso neprikeliami, kam jie tada krikštijasi, kad taptų mirę? 30 Ir kodėl gi mes visąlaik* esame pavojuje?+ 31 Aš kasdien žiūriu mirčiai į akis. Tai yra taip tikra, broliai, kaip ir tai, kad dėl Kristaus Jėzaus, mūsų Viešpaties, jumis didžiuojuosi. 32 Jeigu kovojau Efeze su žvėrimis+ tik kaip kiti žmonės, kokia man iš to nauda? Jeigu mirusieji nebus prikelti, tai „valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime“.+ 33 Neapsigaukite! Blogos draugijos gadina gerus įpročius*.+ 34 Atsitokėkite, elkitės, kaip dera, ir nenuodėmiaukite. Kai kurie Dievo visai nepažįstate. Kalbu, kad susigėstumėte.

35 Bet kas nors pasakys: „Kaipgi mirusieji bus prikelti? Kokį kūną jie turės?“+ 36 Neprotingas žmogau! Ką pasėji, turi pirmiau numirti, kad atgytų. 37 Ir ką besėtum, sėji ne būsimą augalą*, o tik pliką grūdą – ar kviečio, ar kokį kitą. 38 Tačiau Dievas išaugina augalą*, kokį panorėjo, ir iš skirtingos sėklos – skirtingą augalą*. 39 Kūno esama visokio: vienoks kūnas žmonių, kitoks – gyvulių, dar kitoks yra paukščių kūnas ir dar kitoks – žuvų. 40 Yra dangaus kūnai,+ yra ir žemės kūnai.+ Tačiau dangaus kūnų šlovė vienokia, o žemės kūnų – kitokia. 41 Vienokia saulės šlovė, kitokia mėnulio šlovė,+ žvaigždžių šlovė dar kitokia. Juk ir žvaigždė nuo žvaigždės skiriasi šlove.

42 Šitaip ir su mirusiųjų prisikėlimu. Sėjamas gendamas, prikeliamas negendamas.+ 43 Sėjamas negarbingas, prikeliamas šlovingas.+ Sėjamas silpnas, prikeliamas galingas.+ 44 Sėjamas fizinis kūnas, prikeliamas dvasinis kūnas. Jeigu yra fizinis kūnas, tai yra ir dvasinis. 45 Kaip ir parašyta: „Pirmasis žmogus Adomas tapo gyva būtybe.“+ Paskutinysis Adomas tapo gyvybę teikiančia dvasia.+ 46 Vis dėlto pirmiau ne dvasinis, o fizinis, ir tik paskui dvasinis. 47 Pirmasis žmogus – iš žemės, padarytas iš dulkių,+ antrasis žmogus atėjo iš dangaus.+ 48 Kaip anas iš dulkių, taip ir kiti iš dulkių; kaip anas dangiškas, taip ir kiti dangiški.+ 49 Kaip buvome atvaizdas to, kuris iš dulkių,+ taip būsime ir dangiškojo atvaizdas.+

50 Sakau jums, broliai, kad kūnas ir kraujas negali paveldėti Dievo Karalystės, ir gendamybė – negendamybės. 51 Paklausykite, atskleisiu jums slėpinį: mes ne visi miegosime mirties miegu, bet visi būsime pakeisti+ – 52 staiga, akimirksniu, gaudžiant paskutiniam trimitui. Trimitui gaudžiant,+ tie, kurie mirę, bus prikelti negendami, ir mes būsime pakeisti. 53 Juk šis gendamas kūnas turi apsivilkti negendamybe+ ir šis marus turi apsivilkti nemarybe.+ 54 O kai šis gendamas apsivilks negendamybe ir šis marus – nemarybe, išsipildys šie žodžiai: „Mirtis praryta amžiams“,+ 55 taip pat: „Kur, mirtie, tavo pergalė? Kur, mirtie, tavo geluonis?“+ 56 Mirties geluonis yra nuodėmė,+ o nuodėmei galios suteikia įstatymas.+ 57 Bet dėkui Dievui, kad jis per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų dovanoja mums pergalę!+

58 Taigi, mano mylimi broliai, būkite tvirti,+ nepajudinami, visada pertekę Viešpaties darbo+ ir žinokite, kad dėl Viešpaties triūsiate ne veltui.+