Apaštalų darbai
17 Pro Amfipolį ir Apoloniją jie atkeliavo į Tesaloniką.+ Ten buvo žydų sinagoga. 2 Taigi Paulius, kaip buvo pratęs,+ tris šabus ėjo tenai ir su jais aptarinėjo Raštus,+ 3 aiškino ir Raštų žodžiais įrodinėjo, kad Kristus turėjo kentėti+ ir prisikelti iš mirusių.+ Jis sakė: „Kristus – tai tas pats Jėzus, apie kurį aš jums skelbiu.“ 4 Kai kurie iš jų, taip pat didelė daugybė graikų, garbinančių Dievą, ir nemažai žymių moterų įtikėjo ir prisidėjo prie Pauliaus ir Silo.+
5 Žydus apėmė pavydas.+ Surinkę nedorų vyrų, dykinėjančių turgavietėje, ir subūrę minią, jie ėmė kelti mieste sąmyšį. Visi įsiveržė į Jasono namus, norėdami Paulių ir Silą išvesti liaudžiai, 6 tačiau jų nerado, todėl čiupo Jasoną ir kai kuriuos kitus brolius ir nutempė pas miesto vadovus*. Žydai šaukė: „Žmonės, kurie kelia suirutę tarp žemės gyventojų, atėjo ir čia,+ 7 ir Jasonas juos pas save priėmė! Jie visi eina prieš Cezario potvarkius ir tvirtina, kad yra kitas karalius – Jėzus.“+ 8 Tokiomis kalbomis jie privertė žmones ir miesto vadovus sunerimti. 9 Šie paėmė iš Jasono ir kitų atitinkamą užstatą ir juos paleido.
10 Tą pačią naktį broliai išsiuntė Paulių ir Silą į Berėją. Atvykę ten, juodu nuėjo į žydų sinagogą. 11 Tenykščiai buvo kilnesni už tesalonikiečius – jie atidžiai klausėsi žodžio ir kasdien stropiai tyrinėjo Raštus, kad įsitikintų, ar tai, ką girdi, yra tiesa. 12 Todėl daugelis iš jų įtikėjo. Tarp įtikėjusių buvo ir graikų – nemažai gerbiamų moterų ir kai kurie vyrai. 13 Sužinoję, kad Paulius skelbia Dievo žodį Berėjoje, Tesalonikos žydai nuvyko ir tenai audrinti ir kurstyti liaudies.+ 14 Taigi broliai skubiai išlydėjo Paulių prie jūros,+ o Silas ir Timotiejus pasiliko. 15 Broliai atlydėjo Paulių iki Atėnų ir, jo įpareigoti perduoti Silui ir Timotiejui,+ kad kuo greičiau pas jį atvyktų, iškeliavo atgal.
16 Atėnuose jų belaukdamas Paulius matė, kad miestas pilnas stabų, ir viduje netvėrė apmaudu. 17 Taigi jis nuėjo į sinagogą ir aptarinėjo Raštus su žydais ir kitais dievobaimingais žmonėmis. Taip pat kasdien kalbėjo susirinkusiems turgavietėje. 18 Kai kurie epikūrininkų ir stoikų filosofai ėmė su juo ginčytis. Vieni sakė: „Ką šitas niektauza* nori pasakyti?“ Kiti kalbėjo: „Atrodo, jis yra svetimų dievybių skelbėjas.“ Mat Paulius skelbė gerąją naujieną apie Jėzų ir prisikėlimą.+ 19 Jie nusivedė jį į Areopagą ir paklausė: „Ar galėtume sužinoti, apie kokį naują mokslą tu kalbi? 20 Mūsų ausys girdi tave šnekant keistus dalykus, todėl norime sužinoti, ką jie reiškia.“ 21 (Visiems atėniečiams ir ten gyvenantiems* svetimšaliams laisvalaikiu niekas daugiau nerūpėjo, kaip tik papasakoti arba išgirsti ką nors naujesnio.) 22 Paulius atsistojo Areopago+ viduryje ir prabilo:
„Atėnų vyrai! Iš visko sprendžiant, dievybių baime jūs pranokstate kitus.+ 23 Antai vaikščiodamas ir apžiūrinėdamas jūsų šventenybes, radau ir aukurą su užrašu „Nežinomam Dievui“. Taigi aš jums ir skelbiu tą, kurį jūs nepažinodami garbinate. 24 Dievas, kuris padarė pasaulį ir visa, kas jame, būdamas dangaus ir žemės Viešpats,+ negyvena žmonių rankomis statytose šventyklose+ 25 ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi jam ko nors reikėtų.+ Jis pats duoda visiems gyvybę, alsavimą+ ir visa kita. 26 Iš vieno žmogaus+ jis iškildino visas tautas, kad jos apgyventų visą žemę,+ nustatė laikotarpius ir žmonių gyvenamąsias ribas,+ 27 idant jie ieškotų Dievo, – galgi užčiuops jį ir suras;+ nors, tiesą sakant, jis yra netoli nuo kiekvieno iš mūsų. 28 Juk jo dėka mes gyvename, judame ir esame, kaip yra pasakę ir kai kurie jūsų poetai: ‘Mes irgi esame jo vaikai*.’
29 Taigi, būdami Dievo vaikai,+ neturėtume manyti, kad dieviškoji Esybė panaši į auksą, sidabrą, akmenį, į kokį žmogaus sumanytą ir meistriškai padarytą kūrinį.+ 30 Tiesa, anksčiau Dievas pakentė tokį žmonių neišmanymą.+ Bet dabar jis visur skelbia, kad visi žmonės turi atgailauti 31 ir kad jis yra nustatęs dieną, kada per savo paskirtą atstovą teisingai teis žemę.+ Dievas visiems tai laidavo prikeldamas jį iš mirusių.“+
32 Išgirdę apie mirusiųjų prisikėlimą, kai kurie ėmė šaipytis,+ o kiti sakė: „Apie tai pasiklausysime tavęs kitą kartą.“ 33 Tada Paulius paliko juos. 34 Vis dėlto kai kurie įtikėjo ir stojo jo pusėn. Tarp jų buvo Areopago narys Dionizijas, moteris, vardu Damaridė, ir dar kiti.