Ar Jehova išklauso mano maldas?

1, 2. Kodėl gali atrodyti, kad Jehova į mūsų maldas neatsako?

„UŽVIS labiausiai džiaukis Jehova ir jis suteiks, ko širdyje tu trokšti“ (Ps 37:4). Kaip gera skaityti tokius žodžius! Bet ar Jehova iškart patenkina visus mūsų norus? Pagalvok apie sesę, kuri jau ne pirmi metai maldoje išsako troškimą mokytis evangelizuotojų tobulinimosi kursuose, bet kvietimo vis nesulaukia. Arba apie jaunuolį, kuris norėtų daugiau pasidarbuoti bendruomenės labui ir prašo Dievą išvaduoti iš sekinančios ligos, tačiau sveikata nesitaiso. Arba apie krikščionių porą, meldžiančią, kad jų vaikas išliktų dvasiškai tvirtas, o jis bendruomenę palieka.

² Ar koks nors tavo prašymas irgi yra likęs, regis, be atsako? Jei taip, gal peršasi mintis, kad Jehova tavęs neišklauso? Net imi dvejoti, ar tik kuo nors nenusikaltai? Taip jautėsi sesė vardu Dženisė.b Abu su vyru maldoje išsakydavo Jehovai norą tarnauti Betelyje. Ji sako: „Buvau tikra, kad netrukus tapsim beteliečiais.“ Bet bėgo mėnesiai, metai, o poros taip ir nepakvietė. Dženisė pripažįsta: „Sutrikau ir visai nusiminiau. Nejaugi Jehovą kaip nors nuvyliau? Juk maldose kalbėjau jam taip konkrečiai. Kodėl jis neatsako?“

3. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

³ Biblijoje Jehova pavadintas „maldos klausytoju“ (Ps 65:2). Bet kartais gal imam abejoti, ar jis išties mūsų maldas išklauso. Net ilgamečiams tarnams taip būna (Job 30:20; Ps 22:2; Hab 1:2). Kaip žinoti, ar Jehova mūsų prašymą patenkins? Patyrinėsime šį klausimą trim aspektais: 1) ko iš Jehovos dera tikėtis, 2) ko jis tikisi iš mūsų ir 3) kada savo prašymą derėtų pergalvoti ir pakeisti.

KO IŠ JEHOVOS DERA TIKĖTIS

4. Ką Jehova žada Jeremijo 29:12?

⁴ Jehova patikino, kad mūsų maldas girdi. (Perskaityk Jeremijo 29:12.) Dievas savo tarnus myli ir jų prašymų neignoruoja (Ps 10:17; 37:28). Tačiau tai nereiškia, kad visus prašymus jis patenkins. Kai kurie lūkesčiai išsipildys tik naujajame pasaulyje.

5. Paaiškink, kas Jehovai svarbiausia.

⁵ Jehovai svarbiausia, ar mūsų prašymas derinasi su jo tikslais (Iz 55:​8, 9). Gerai žinai, kad jis siekia apgyvendinti žemę žmonėmis, mielai paklūstančiais jo valdžiai. Ir atmink: Šėtonas tvirtina, esą mums geriau būti nepriklausomiems nuo Dievo (Pr 3:​1–5). Kad demaskuotų šį melą, Dievas davė laiko žmonių savivaldai. Dėl jos dabar pasaulyje ir veša tokia daugybė problemų (Mok 8:9). Suprantame, kodėl Jehova visų jų kol kas nepašalina. Jeigu taip padarytų, kai kuriems išties imtų atrodyti, kad žmonėms puikiai pavyksta apsieiti be Kūrėjo vadovavimo.

6. Kodėl galime neabejoti, kad Jehova visada elgiasi meilingai ir teisingai?

⁶ Į tokį pat prašymą Jehova ne visada atsako vienodai. Pavyzdžiui, karalius Ezekijas sunkiai susirgęs maldavo, kad Dievas gelbėtų jį nuo mirties. Ir Jehova grąžino valdovui sveikatą (2 Kar 20:​1–6). Panašiai Paulius prašė, kad Dievas išvaduotų jį iš „dyglio kūne“. Tačiau jo prašymo Jehova nepatenkino (2 Kor 12:​7–9). Verta taip pat prisiminti apaštalus Petrą ir Jokūbą. Karalius Erodas norėjo su jais abiem susidoroti. Taigi bendruomenė meldėsi už Petrą ir, tikėtina, už Jokūbą. Tačiau apsaugotas buvo tik Petras. Jokūbas mirė kankinio mirtimi (Apd 12:​1–11). Galima būtų net suglumti: „Kodėl Jehova Petrą išgelbėjo, o Jokūbo ne?“ Biblijoje tai nepaaiškinta.c Žinome tik viena: „Dievas ištikimas, nėra jame neteisybės“ (Įst 32:4). Be to, Jehova vienodai mylėjo ir Petrą, ir Jokūbą (Apr 21:14). Taip ir mums viskas gali susiklostyti labai netikėtai. Tačiau žinome, kad Jehova visada elgiasi teisingai ir į maldą atsako su meile, todėl juo nesiskundžiame (Job 33:13).

7. Ko ir kodėl mums nederėtų daryti?

⁷ Geriausia savo situacijos išvis nelyginti su kitų aplinkybėmis. Tarkim, meldžiame Jehovą tam tikros pagalbos, tačiau prašymas lieka nepatenkintas. Vėliau sužinome, kad kitas asmuo prašė to paties ir jam Jehova, regis, padėjo. Viena sesė vardu Ana meldė, kad jos vyras Metju pagytų nuo vėžio. Tuo pat metu su tokia pat liga kovojo ir dvi pagyvenusios krikščionės. Sesė karštai meldėsi tiek už vyrą, tiek už tas bendratikes. Šios pasveiko, o Metju ne. Ana susimąstė: jei Jehova toms sesėms padėjo, kodėl jis nepagelbėjo jos vyrui? Suprantama, nežinome visų aplinkybių, dėl kurių minėtos sesės pasveiko. Tačiau nė kiek neabejojame, kad Dievas atėjus metui pašalins žmonių kančias ir kad jis trokšta visus savo draugus prikelti iš mirties miego (Job 14:15).

8. a) Kokią paramą Jehova žada Izaijo 43:2? b) Kaip malda padeda ištverti sunkius mėginimus? (Žiūrėk siužetą Malda padeda nepalūžti.)

⁸ Jehova mus visada palaikys. Jis yra mūsų Tėvas, tad matydamas mūsų kančias irgi kenčia (Iz 63:9). Tiesa, jis neapsaugo nuo visų išmėginimų, kartais stiprių lyg upės srovė ar kaitrių lyg ugnis. (Perskaityk Izaijo 43:2.) Tačiau žada padėti juos ištverti. Ir net jei patirtume mirtiną žalą, ją atitaisys. Kad jėgų nepristigtume, Jehova suteiks savo galingos šventosios dvasios (Lk 11:13; Fil 4:13). Jis būtinai parūpins ko tik reikia, idant pajėgtume visa iškęsti ir likti jam ištikimi.d

KO JEHOVA TIKISI IŠ MŪSŲ

9. Ko mus pamoko žodžiai iš Jokūbo 1:​6, 7?

⁹ Kad juo pasitikėsime (Hbr 11:6). Išmėginimai gali atrodyti nepakeliami. Kartais net kyla dvejonės, ar Jehova padės juos atlaikyti. Tačiau jis žada savo paramą. Biblijoje rašoma, kad „su savo Dievu [galime] peršokti mūrą“ (Ps 18:29). Tad nesileiskime abejonių užvaldomi. Melskime pagalbos. Mūsų dangiškasis Tėvas tokius prašymus tikrai išklausys. (Perskaityk Jokūbo 1:​6, 7.)

10. Pailiustruok pavyzdžiu, ką turime daryti, kad Jehova į mūsų maldą galėtų atsakyti.

¹⁰ Kad patys darysime, ką pajėgiame. Tarkim, brolis prašo Jehovą padėti gauti laisvadienių regioniniam kongresui. Koks galėtų būti atsakas į šią maldą? Dievas gali suteikti broliui drąsos pasikalbėti su darbdaviu, tačiau jam pačiam reikės imtis iniciatyvos tai padaryti. Gal teks kreiptis į darbdavį ne kartą arba susikeisti pamainomis su bendradarbiu. O prireikus netgi paimti nemokamų atostogų.

11. Kodėl rūpimą dalyką turime išsakyti Jehovai ne kartą?

¹¹ Kad dėl rūpimo dalyko melsimės ne kartą (1 Tes 5:17). Jėzus paragino prašyti Dievą atkakliai (Lk 11:9). Tad apsiginkluok kantrybe ir nepaliauk karštai melsti pagalbos (Lk 18:​1–7). Taip parodysi Jehovai, kiek tau šis reikalas svarbus. Ir jis matys, kad nuoširdžiai pasitiki jo gebėjimu padėti.

KAI KURIUOS PRAŠYMUS DERĖTŲ PERGALVOTI IR PAKEISTI

12. a) Apie ką turėtume pasvarstyti, jeigu atsakymo į maldą nesulaukiame? b) Iš ko matosi, kad mūsų prašymai Jehovai pagarbūs? (Žiūrėk rėmelį „Ar mano prašymai pagarbūs?“)

¹² Jeigu atsakymo į maldą taip ir nesulaukiame, vertėtų apsvarstyti tris veiksnius. Pirma, ar prašai to, ko dera prašyti. Kartais mes klaidingai nusprendžiame, kas mums būtų geriausia. Ilgainiui gali paaiškėti, kad reikia visai ne to. Galbūt yra geresnis problemos sprendimas nei tas, kurio prašome maldose. O kartais mūsų noras gal net nesiderina su Jehovos valia (1 Jn 5:14). Pavyzdžiui, pagalvok apie anksčiau minėtą tėvų prašymą, kad Jehova padėtų jų atžalai likti dvasiškai tvirtam. Regis, visai geras prašymas. Tačiau atminkime: Jehova nė vieno žmogaus neverčia jo klausyti. Jis nori, kad kiekvienas jam tarnautume savo noru (Įst 10:​12, 13; 30:​19, 20). Tad porai geriau būtų melsti pagalbos pasiekti vaiko širdį, skiepyti jo širdyje meilę Dievui ir troškimą būti jo draugu (Pat 22:6; Ef 6:4).

13. Kada Jehova atsako į maldas, kaip rodo žodžiai iš Hebrajams 4:16?

¹³ Taip pat svarbu pagalvoti, ar dabar tikrai metas tavo prašymui patenkinti. Atsakymo į maldą norėtųsi susilaukti kuo greičiau. Tačiau Jehova, galimas dalykas, žino tinkamesnį metą mums padėti. (Perskaityk Hebrajams 4:16.) Tad nedarykime išvados, kad jis mūsų neišklauso. Antai kalbėjome apie jaunuolį, kuris maldose prašė būti pagydytas nuo sunkios ligos. Jeigu Jehova būtų patenkinęs jo prašymą, Šėtonas tikriausiai prikištų, esą brolis tarnauja Dievui tik dėl to, kad buvo išgydytas (Job 1:​9–11; 2:4). Be to, žinome, kad mūsų dangiškasis Tėvas išgydys visas ligas (Iz 33:24; Apr 21:​3, 4). Kol ta diena ateis, negalime tikėtis stebuklingo pagydymo. Bet tas brolis galėtų prašyti Jehovą dvasios ramybės ir jėgų ištverti ir toliau ištikimai tarnauti (Ps 29:11).

14. Ko pasimokome iš Dženisės patirties?

¹⁴ Prisiminkime Dženisę, kuri kalbėjo Jehovai apie savo troškimą tarnauti Betelyje. Tik po penkerių metų ji suprato, koks yra Jehovos atsakas į šias maldas. Sesė sako: „Per tą laiką Jehova mane ugdė ir taurino. Turėjau išmokti labiau juo pasitikėti, taip pat įprasti stropiau studijuoti asmeniškai. Ir man stigo vidinio džiaugsmo, o jis nuo aplinkybių nepriklauso.“ Vėliau Dženisės vyras buvo paskirtas rajono prižiūrėtoju. Ji sako: „Jehova į mano maldas atsakė, tik ne taip, kaip tikėjausi. Ne iškart tai supratau, reikėjo laiko. Tačiau aš labai dėkinga už jo parodytą meilę ir gerumą.“

15. Kodėl kartais geriau melstis ne taip konkrečiai? (Taip pat žiūrėk iliustracijas.)

¹⁵ Trečia, galbūt vertėtų pamąstyti, ar nederėtų melsti ko nors kito. Melsti Dievą ko nors konkretaus yra gerai. Bet kartais galėtume kalbėti ir abstrakčiau – kad būtų lengviau įžvelgti, ko Jehova iš mūsų tikisi. Minėjome sesę, kuri maldose išsakė prašymą mokytis evangelizuotojų kursuose. Po jų tikėjosi tarnauti ten, kur poreikis didesnis. Tad sesė galėtų sykiu prašyti Jehovą įžvalgos, kaip dar išplėsti tarnybą (Apd 16:​9, 10). Ir tada paklausti rajono prižiūrėtojo, kurioje iš gretimų bendruomenių reikia daugiau pionierių. Arba ji galėtų parašyti į filialą ir pasiteirauti, kur stinga Karalystės skelbėjų.e

16. Kuo galime neabejoti?

¹⁶ Kaip kalbėjome, Jehova visada elgiasi teisingai ir su meile atsako į mūsų maldas (Ps 4:3; Iz 30:18). Kartais ne taip, kaip tikimės. Tačiau jis niekada mūsų maldų neignoruoja. Jis myli savo tarnus ir nieku būdu jų neapleis (Ps 9:10). Tad, brangūs mūsų broliai ir sesės, „pasitikėkite juo [...] visados ir jo akivaizdoje liekit savo širdį“ (Ps 62:8).