Antradienis, liepos 29 d.
Tavimi aš džiaugiuosi (Lk 3:22).
Kaip gera žinoti, kad Dievas savo tarnais džiaugiasi! Biblijoje rašoma: „Jehovai jo tauta tokia miela!“ (Ps 149:4). Tačiau kai kuriuos apninka niūrios abejonės: „Gal manimi Jehova nebesidžiaugia?“ Bibliniais laikais su tokiomis mintimis teko kovoti ne vienam ištikimam Dievo tarnui (1 Sam 1:6–10; Job 29:2, 4; Ps 51:11). Biblija aiškiai leidžia suprasti, kad ir netobulas žmogus gali įgyti Jehovos palankumą. Kaip? Turi įtikėti Jėzų Kristų ir krikštytis (Jn 3:16). Taip jis viešai parodo, kad atgailavo dėl nuodėmių ir pasižadėjo Dievui vykdyti jo valią (Apd 2:38; 3:19). Jeigu siekdami Jehovos malonės žengiame šiuos žingsnius, jis mumis džiaugiasi. Ir visus, kas savo įžado laikosi, jis pripažįsta artimais draugais (Ps 25:14). w24.03 26 ¶1–2
Trečiadienis, liepos 30 d.
Negalime liautis kalbėję apie tai, ką matėme ir girdėjome (Apd 4:20).
Jeigu valdžia uždraudžia skelbti gerąją naujieną, sekime anais pirmojo amžiaus krikščionimis. Melskime Dievą drąsos ir išminties. Ir jis tikrai padės mums atlikti savo tarnystę. Taip pat prašykime Jehovą palaikymo sunkiu metu. Daugelį iš mūsų vargina ligos arba emocinės problemos, kiti kenčiame artimo netektį, patiriame sunkumų šeimoje arba persekiojimą. O per pandemiją ar kilus karui situacija dar pablogėja. Išliek savo širdį Jehovai. Išsikalbėk jam tarsi pačiam geriausiam draugui. Neabejok: „Jis padės tau“ (Ps 37:3, 5). Malda padės mums būti „ištvermingiems per suspaudimus“ (Rom 12:12). Jehova žino, ką jo garbintojams tenka patirti, ir girdi jų pagalbos šauksmą (Ps 145:18, 19). w23.05 5–6 ¶12–15
Ketvirtadienis, liepos 31 d.
Visada įsitikinkite, ar tai, ką darote, patinka Viešpačiui (Ef 5:10).
Suprasti, „kokia yra Jehovos valia“, ypač svarbu, kai reikia dėl ko nors apsispręsti (Ef 5:17). Tyrinėdami atitinkamus Biblijos principus perprasime Jehovos mąstyseną ir jais vadovaudamiesi gebėsime pasielgti protingai. Mūsų priešas Šėtonas norėtų, kad pasinertume į pasaulio siekius ir laiko Dievo tarnybai nebeturėtume (1 Jn 5:19). Ir tikrai yra pavojus į pirmą vietą iškelti materialinę gerovę, išsilavinimą ar karjerą. Tai būtų ženklas, kad pasaulis daro nemenką poveikį mūsų mąstysenai. Aišku, minėti siekiai savaime nėra blogi, bet jie neturėtų tapti svarbiau už viską. w24.03 24 ¶16–17