Biblija. „Naujojo pasaulio“ vertimas Jeremijo: apžvalga JEREMIJO TURINIO APŽVALGA 1 Jeremijas paskiriamas pranašu (1–10) Pranašas regi migdolmedį (11, 12) Pranašas regi kunkuliuojantį puodą (13–16) Jeremijas – „įtvirtintas miestas“ (17–19) 2 Izraelis atsimeta nuo Jehovos, palinksta prie kitų dievų (1–37) Izraelis – tarsi laukinis vynmedis (21) Tautos „skvernai kruvini“ (34) 3 Izraelis begėdiškai išduoda Jehovą (1–5) Izraelis ir Judas svetimauja (6–11) Raginimas atgailauti (12–25) 4 Atgaila veda į palaiminimą (1–4) Iš šiaurės artinasi nelaimė (5–18) Jeremijas sielvartauja dėl artėjančios nelaimės (19–31) 5 Žmonės nesileidžia Jehovos sudrausminami (1–13) Tauta bus nuniokota, bet nesunaikinta (14–19) Jehova šauks tautą atsiskaityti už nuodėmes (20–31) 6 Artinasi Jeruzalės apgula (1–9) Jehova rūstauja ant Jeruzalės (10–21) Žmonės sako: „Viskas gerai!“, nors gerai nėra (14) Nuožmus puolimas iš šiaurės (22–26) Jeremijas tirs tautą lyg sidabrą (27–30) 7 Tauta klysta manydama, kad šventykla laiduos apsaugą (1–11) Su šventykla bus taip, kaip su Šiloju (12–15) Klaidingo garbinimo pasmerkimas (16–34) Aukos „dangaus karalienei“ (18) Ben Hinomo slėnyje aukojami vaikai (31) 8 Žmonės linkę elgtis kaip dauguma (1–7) Jehovos žodį atmetusio žmogaus išmintis nieko verta (8–17) Jeremijas sielvartauja dėl Judo žaizdų (18–22) „Nejau Gileade nėra balzamo?“ (22) 9 Jeremijo širdgėla (1–3a) Jehova pašauks Judą atsiskaityti (3b–16) Raudos dėl Judo (17–22) Tesididžiuoja tie, kas pažįsta Jehovą (23–26) 10 Tautų dievai – niekas, palyginti su gyvuoju Dievu (1–16) Artinasi nuniokojimas ir tremtis (17, 18) Jeremijas sielvartauja (19–22) Pranašo malda (23–25) „Ne žmogaus valioje jo keliai“ (23) 11 Judas laužo sandorą su Dievu (1–17) Dievų Jude – tiek, kiek miestų (13) Jeremijas – lyg avinėlis, vedamas pjauti (18–20) Jeremijo gimtojo miesto gyventojų priešiškumas (21–23) 12 Jeremijas skundžiasi Jehovai (1–4) Jehovos atsakymas (5–17) 13 Sudūlėjusi lininė juosta (1–11) Vyno ąsočiai bus sukulti (12–14) Judas nepataisomas, todėl bus ištremtas (15–27) „Gal kušitas gali pakeisti savo odą?“ (23) 14 Sausra, badas ir kalavijas (1–12) Pasmerkimas netikriems pranašams (13–18) Jeremijas pripažįsta, kad tauta nusidėjo (19–22) 15 Jehova savo nuosprendžio neatšauks (1–9) Jeremijas skundžiasi Jehovai (10) Jehovos atsakymas (11–14) Jeremijo malda (15–18) „Mane pasiekė tavo žodžiai ir aš juos prarijau“ (16) Jehova Jeremiją sustiprina (19–21) 16 Jeremijui liepiama neimti sau žmonos, negedėti ir nepasninkauti (1–9) Dievas išvarys tautą iš krašto, paskui parves (10–21) 17 Judo nuodėmė įrėžta širdies plokštėje (1–4) Kas pasitiki Jehova, bus laiminami (5–8) „Širdis už viską klastingesnė“ (9–11) Jehova – Izraelio viltis (12, 13) Jeremijo malda (14–18) Šabas turi būti laikomas šventu (19–27) 18 Molis puodžiaus rankose (1–12) Jehova atsuks Izraeliui nugarą (13–17) Sąmokslas prieš Jeremiją; jo maldavimas (18–23) 19 Jeremijui liepiama sudaužyti molinį ąsotį (1–15) Vaikai aukojami Baalui (5) 20 Pašhūras užsipuola Jeremiją (1–6) „Jo vardu nebekalbėsiu“ (7–13) Dievo žodis – lyg liepsna (9) Jehova – baimę keliantis karžygys (11) Jeremijo skundas (14–18) 21 Jehova atmeta Zedekijo prašymą (1–7) Tauta turi rinktis gyvenimo arba mirties kelią (8–14) 22 Nuosprendžiai nedoriems karaliams (1–30) Šalumui (10–12) Jehojakimui (13–23) Konijui (24–30) 23 Geri ir blogi ganytojai (1–4) Kai valdys „teisi atžala“, klestės saugumas (5–8) Smerkiami netikri pranašai (9–32) „Našta nuo Jehovos“ (33–40) 24 Geros ir blogos figos (1–10) 25 Jehova susirems su tautomis (1–38) Tautos tarnaus Babilonui 70 metų (11) Dievo rūstybės vyno taurė (15) Per tautas eina nelaimė (32) Žemė bus pilna Jehovos užmuštų žmonių (33) 26 Jeremijo gyvybei iškyla grėsmė (1–15) Jeremijas išgelbėjamas (16–19) Michėjo pranašystė (18) Pranašas Ūrijas (20–24) 27 Babilono jungas (1–11) Jeremijas ragina Zedekiją pasiduoti (12–22) 28 Jeremijas ir netikras pranašas Hananija (1–17) 29 Jeremijo laiškas tremtiniams (1–23) Izraelis sugrįš po 70 metų (10) Žinia Šemajai (24–32) 30 Pažadas parvesti tautą iš tremties ir ją išgydyti (1–24) 31 Izraelio likutis vėl apgyvens kraštą (1–30) Rachelė verkia savo vaikų (15) Jehova sudarys naują sandorą (31–40) 32 Jeremijas perka lauką (1–15) Jeremijo malda (16–25) Jehovos atsakymas (26–44) 33 Pažadas, kad tremtiniai sugrįš (1–13) Kai valdys „teisi atžala“, klestės saugumas (14–16) Sandora su Dovydu ir kunigais (17–26) Sandora su diena ir naktimi (20) 34 Nuosprendis Zedekijui (1–7) Sandora, suteikianti vergams laisvę (8–22) 35 Sektinas rechabų klusnumo pavyzdys (1–19) 36 Jeremijas diktuoja, ką rašyti į ritinį (1–7) Baruchas šventykloje garsiai perskaito ritinį (8–19) Jehojakimas ritinį sudegina (20–26) Žinia perrašoma į kitą ritinį (27–32) 37 Chaldėjų atsitraukimas – laikinas (1–10) Jeremijas įkalinamas (11–16) Zedekijo pokalbis su Jeremiju (17–21) Jeremijas aprūpinamas duona (21) 38 Jeremijas įmetamas į vandens talpyklą (1–6) Ebed Melechas Jeremiją išgelbsti (7–13) Jeremijas ragina Zedekiją pasiduoti (14–28) 39 Jeruzalės žlugimas (1–10) Zedekijas sprunka, bet sučiumpamas (4–7) Babilono karalius įsako rūpintis Jeremiju (11–14) Pažadas apsaugoti Ebed Melecho gyvybę (15–18) 40 Nebuzaradanas suteikia Jeremijui laisvę (1–6) Gedalijas paskiriamas krašto valdytoju (7–12) Sąmokslas prieš Gedaliją (13–16) 41 Izmaelis nužudo Gedaliją (1–10) Johananas vejasi Izmaelį (11–18) 42 Žmonės prašo Jeremiją melsti Dievą vadovavimo (1–6) Jehova įspėja neiti į Egiptą (7–22) 43 Žmonės nepaklūsta ir leidžiasi į Egiptą (1–7) Egipte Jehova perduoda žodį Jeremijui (8–13) 44 Egipte žydų laukia nelaimė (1–14) Žmonės nepaiso Dievo įspėjimo (15–30) Žmonės ir toliau nori garbinti „dangaus karalienę“ (17–19) 45 Jehovos žinia Baruchui (1–5) 46 Pranašystė apie Egiptą (1–26) Egiptą nukariaus Nebukadnecaras (13, 26) Pažadai Izraeliui (27, 28) 47 Pranašystė apie filistinus (1–7) 48 Pranašystė apie Moabą (1–47) 49 Pranašystė apie Amoną (1–6) Pranašystė apie Edomą (7–22) Edomo tautos nebeliks (17, 18) Pranašystė apie Damaską (23–27) Pranašystė apie Kedarą ir Hacorą (28–33) Pranašystė apie Elamą (34–39) 50 Pranašystė apie Babiloną (1–46) „Bėkite iš Babilono!“ (8) Izraelis bus parvestas iš tremties (17–19) Babilono vandenys išdžius (38) Babilonas liks negyvenamas (39, 40) 51 Pranašystė apie Babiloną (1–64) Babiloną netikėtai užims medai (8–12) Ritinys su pasmerkimo žinia įmetamas į Eufratą (59–64) 52 Zedekijas sukyla prieš Babilono valdovą (1–3) Nebukadnecaras apsiaučia Jeruzalę (4–11) Miestas ir šventykla sugriaunami (12–23) Žmonės ištremiami į Babiloną (24–30) Jehojachinas išleidžiamas iš kalėjimo (31–34)