JEREMIJO
TURINIO APŽVALGA
1
Jeremijas paskiriamas pranašu (1–10)
Pranašas regi migdolmedį (11, 12)
Pranašas regi kunkuliuojantį puodą (13–16)
Jeremijas – „įtvirtintas miestas“ (17–19)
2
3
Izraelis begėdiškai išduoda Jehovą (1–5)
Izraelis ir Judas svetimauja (6–11)
Raginimas atgailauti (12–25)
4
Atgaila veda į palaiminimą (1–4)
Iš šiaurės artinasi nelaimė (5–18)
Jeremijas sielvartauja dėl artėjančios nelaimės (19–31)
5
Žmonės nesileidžia Jehovos sudrausminami (1–13)
Tauta bus nuniokota, bet nesunaikinta (14–19)
Jehova šauks tautą atsiskaityti už nuodėmes (20–31)
6
Artinasi Jeruzalės apgula (1–9)
Jehova rūstauja ant Jeruzalės (10–21)
Nuožmus puolimas iš šiaurės (22–26)
Jeremijas tirs tautą lyg sidabrą (27–30)
7
Tauta klysta manydama, kad šventykla laiduos apsaugą (1–11)
Su šventykla bus taip, kaip su Šiloju (12–15)
Klaidingo garbinimo pasmerkimas (16–34)
8
Žmonės linkę elgtis kaip dauguma (1–7)
Jehovos žodį atmetusio žmogaus išmintis nieko verta (8–17)
Jeremijas sielvartauja dėl Judo žaizdų (18–22)
9
10
Tautų dievai – niekas, palyginti su gyvuoju Dievu (1–16)
Artinasi nuniokojimas ir tremtis (17, 18)
Jeremijas sielvartauja (19–22)
Pranašo malda (23–25)
11
Judas laužo sandorą su Dievu (1–17)
Jeremijas – lyg avinėlis, vedamas pjauti (18–20)
Jeremijo gimtojo miesto gyventojų priešiškumas (21–23)
12
13
Sudūlėjusi lininė juosta (1–11)
Vyno ąsočiai bus sukulti (12–14)
Judas nepataisomas, todėl bus ištremtas (15–27)
14
Sausra, badas ir kalavijas (1–12)
Pasmerkimas netikriems pranašams (13–18)
Jeremijas pripažįsta, kad tauta nusidėjo (19–22)
15
Jehova savo nuosprendžio neatšauks (1–9)
Jeremijas skundžiasi Jehovai (10)
Jehovos atsakymas (11–14)
Jeremijo malda (15–18)
Jehova Jeremiją sustiprina (19–21)
16
Jeremijui liepiama neimti sau žmonos, negedėti ir nepasninkauti (1–9)
Dievas išvarys tautą iš krašto, paskui parves (10–21)
17
Judo nuodėmė įrėžta širdies plokštėje (1–4)
Kas pasitiki Jehova, bus laiminami (5–8)
„Širdis už viską klastingesnė“ (9–11)
Jehova – Izraelio viltis (12, 13)
Jeremijo malda (14–18)
Šabas turi būti laikomas šventu (19–27)
18
Molis puodžiaus rankose (1–12)
Jehova atsuks Izraeliui nugarą (13–17)
Sąmokslas prieš Jeremiją; jo maldavimas (18–23)
19
20
21
22
23
Geri ir blogi ganytojai (1–4)
Kai valdys „teisi atžala“, klestės saugumas (5–8)
Smerkiami netikri pranašai (9–32)
„Našta nuo Jehovos“ (33–40)
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
Pažadas, kad tremtiniai sugrįš (1–13)
Kai valdys „teisi atžala“, klestės saugumas (14–16)
Sandora su Dovydu ir kunigais (17–26)
34
35
36
Jeremijas diktuoja, ką rašyti į ritinį (1–7)
Baruchas šventykloje garsiai perskaito ritinį (8–19)
Jehojakimas ritinį sudegina (20–26)
Žinia perrašoma į kitą ritinį (27–32)
37
Chaldėjų atsitraukimas – laikinas (1–10)
Jeremijas įkalinamas (11–16)
Zedekijo pokalbis su Jeremiju (17–21)
38
Jeremijas įmetamas į vandens talpyklą (1–6)
Ebed Melechas Jeremiją išgelbsti (7–13)
Jeremijas ragina Zedekiją pasiduoti (14–28)
39
Jeruzalės žlugimas (1–10)
Babilono karalius įsako rūpintis Jeremiju (11–14)
Pažadas apsaugoti Ebed Melecho gyvybę (15–18)
40
Nebuzaradanas suteikia Jeremijui laisvę (1–6)
Gedalijas paskiriamas krašto valdytoju (7–12)
Sąmokslas prieš Gedaliją (13–16)
41
42
43
44
45
46
47
48
49
Pranašystė apie Amoną (1–6)
Pranašystė apie Edomą (7–22)
Pranašystė apie Damaską (23–27)
Pranašystė apie Kedarą ir Hacorą (28–33)
Pranašystė apie Elamą (34–39)
50
51
52
Zedekijas sukyla prieš Babilono valdovą (1–3)
Nebukadnecaras apsiaučia Jeruzalę (4–11)
Miestas ir šventykla sugriaunami (12–23)
Žmonės ištremiami į Babiloną (24–30)
Jehojachinas išleidžiamas iš kalėjimo (31–34)