Biuletenio „Mūsų tarnyba ir gyvenimas“ priedas
© 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
LIEPOS 7–13 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 21
Laimingos santuokos principai
Kaip apsispręsti išmintingai?
Ūmūs sprendimai dažnokai būna neišmintingi. Patarlių 21:5 (Brb) įspėjama: „Stropiojo sumanymai veda į apstybę, o skuboti – į nuostolį.“ Štai vienas kitu susižavėję paaugliai neturėtų pulti tuoktis. Antraip jiedu gali patirti tai, ką pasakė XVIII amžiaus pradžios anglų dramaturgas Viljamas Kongryvas: „Greitos vedybos gali virsti nesibaigiančiu apgailestavimu.“
Ką daryti, kad santuoka būtų laiminga
Rodykite nuolankumą. „Nedarykite nieko varžydamiesi ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save“ (Filipiečiams 2:3, Brb). Daug konfliktų kyla dėl to, kad užgriuvus sunkumams sutuoktiniai, užuot nuolankiai stengęsi palengvinti sau naštą, pasiduoda išdidumui ir ima vienas kitą kaltinti. Nuolankumas gali padėti nuslopinti norą atkakliai įrodinėti, kad esate teisus.
„Džiaukis su savo jaunystės žmona“
13 O jeigu tarp sutuoktinių tvyro įtampa dėl to, kad jie elgiasi vienas su kitu toli gražu ne taip, kaip derėtų? Negailėdami pastangų šalinkite tokią kliūtį. Pavyzdžiui, gal šeimoje įsigalėjo įprotis kalbėtis šiurkščiai (Patarlių 12:18). Tai, kaip jau minėjome pirmame studijų straipsnyje, gali sukelti skaudžių padarinių. Viena Biblijos patarlė sako: „Geriau gyventi dykumos šalyje, negu su irzlia ir priekabia žmona“ (Patarlių 21:19). Jei namai ne be dūmų, žmona turėtų susimąstyti: ar ne dėl mano charakterio vyrui sunku būti šalia? Vyrams Biblijoje liepiama: „Mylėkite savo žmonas ir nebūkite joms šiurkštūs“ (Kolosiečiams 3:19). Tad vyras tepasvarsto: ar ne dėl mano šalto būdo žmona ieško paguodos kitur? Aišku, seksualinis palaidumas niekaip nepateisinamas. Tačiau kad tokios bėdos nenutiktų, verta atvirai pasikalbėti apie kilusias problemas.
Ką vertinga radome
Dievo Karalystės vizijos tampa realybe
9 Jėzus šiandien nebe tas, kokį matė jojant ant asiliuko. Jis – galingas Karalius, vaizduojamas raiteliu ant žirgo. Biblijoje tai – kovotojo įvaizdis. (Patarlių 21:31) „Štai pasirodė baltas žirgas, – sakoma Apreiškimo 6:2, – ir ant jo raitelis su kilpiniu rankoje. Jam buvo duotas vainikas, ir jis išjojo kaip nugalėtojas, kad dar nugalėtų.“ Be to, apie Jėzų psalmininkas Dovydas rašė: „Viešpats išplės tavo galybės skeptrą nuo Siono: ‘Valdyk tave supančius priešus!’“ (Psalmyno 110:2)
LIEPOS 14–20 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 22
Gero vaikų auklėjimo principai
Ar užaugę jie tarnaus Jehovai?
7 Jeigu su sutuoktiniu planuojate turėti vaikų, drauge pasvarstykite, ar, kaip Juozapas su Marija, esate nuolankūs ir dvasingi krikščionys – tokie, kuriuos Jehova pasirinktų rūpintis nauja gyvybe (Ps 127:3, 4). O jeigu jau turite atžalų, pagalvokite, ar mokote juos būti darbščius (Mok 3:12, 13). Ar stengiatės kiek galėdami sergėti juos nuo pasaulyje tykančių moralinių ir kitokių pavojų? (Pat 22:3) Suprantama, nuo visų neapsaugosite, tai tiesiog neįmanoma. Bet galite su meile savo vaikus auklėti ir mokyti juos vadovautis Dievo Žodžiu, kad parengtumėte būsimiems gyvenimo sunkumams. (Perskaityk Patarlių 2:1–6.) Pavyzdžiui, jei giminaitis palieka tiesos kelią, remdamiesi Dievo Žodžiu padėkite savo atžalai suprasti, kodėl taip svarbu likti ištikimam Jehovai (Ps 31:23). Arba jei artimą žmogų pasiglemžia mirtis, aptarkite su vaiku keletą Biblijos minčių, kurios paguos jį ir nuramins (2 Kor 1:3, 4; 2 Tim 3:16).
Tėvai, skiepykite vaiko širdyje meilę Jehovai
17 Vaiką mokykite nuo pat mažumės. Kuo anksčiau tėvai pradeda vaiką mokyti, tuo geresnių rezultatų sulaukia (Pat 22:6). Prisiminkime apaštalo Pauliaus bendražygį Timotiejų. Kaip rašoma Biblijoje, mama ir senelė mokė jį „nuo kūdikystės“ (2 Tim 1:5; 3:15).
18 Kita pora, gyvenanti Dramblio Kaulo Krante, meilę Jehovai įskiepijo visiems šešiems savo vaikams. Kaip jiedviem tai pavyko? Jie sekė Timotiejaus mamos ir senelės pavyzdžiu. Sutuoktiniai sako: „Dievo Žodžio mokymus vaikams skiepijome nuo mažumės. Pradėjome mokyti juos dar kūdikius“ (Įst 6:6, 7).
19 Hebrajiškas žodis, Pakartoto Įstatymo 6:6, 7 išverstas „įskiepyk“, gali reikšti „kartok“. Kad vaikas Dievo Žodžio mokymus priimtų į širdį, tėvai privalo juos skiepyti nuolat. Tiesa, kartais jie gali nusiminti, kad tą patį tenka kartoti daug sykių. Bet jeigu bus kantrūs, ne tik padės vaikui Dievo Žodį suprasti, bet ir išmokys pagal jį gyventi.
Tėvai, būkite pavyzdys savo vaikams
Žinoma, vaikai yra vaikai, ir kai kurie būna užsispyrę, netgi neklusnūs (Pradžios 8:21). Ką tuomet daryti tėvams? „Kvailystė prisirišusi prie vaiko širdies, bet pamokymo rykštė išvaro ją“, – rašoma Biblijoje (Patarlių 22:15, Brb). Galbūt kam nors toks auklėjimas atrodo per žiaurus ir nepriimtinas. Iš tikrųjų Biblijoje smerkiamas bet koks smurtas ar šiurkštumas. Tačiau „rykštė“, kartais reiškianti ir fizinę bausmę, simbolizuoja tėvų valdžią – tvirtą, bet drauge meilingą, visuomet turint omenyje amžiną vaikų gerovę (Hebrajams 12:7–11).
Ką vertinga radome
Džiaukimės savo tarnyba Jehovai
11 Taip ir mums tarnyba teiks daugiau džiaugsmo, jeigu darbuosimės visa širdimi. Štai apaštalas Paulius „atsidėjo skelbti žodį“. Sek jo pavyzdžiu ir pasinerk į bendruomenės veiklą (Apd 18:5; Hbr 10:24, 25). Sueigoms gerai pasiruošk ir apmąstyk, kokiais komentarais galėtum pastiprinti bendratikius. Kai tau paskiriama atlikti šiokiadienio sueigoje mokinio užduotį, ją nuodugniai apgalvok ir surepetuok. Jeigu broliai paveda kokį nors darbą, būk punktualus ir patikimas. Niekada nemanyk, kad tas darbas menkareikšmis ir kad dėl jo neapsimoka gaišti laiko. Stenkis lavinti įvairius įgūdžius (Pat 22:29). Žodžiu, rūpestingai atlik visas patikėtas užduotis. Tada patirsi daugiau pasitenkinimo ir darysi greitesnę dvasinę pažangą (Gal 6:4). Ir jeigu tavo trokštamą užduotį gauna kitas bendratikis, džiaukis kartu su juo (Rom 12:15; Gal 5:26).
LIEPOS 21–27 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 23
Įsiklausyk į perspėjimus dėl svaigiųjų gėrimų
Būk saikingas vartodamas alkoholį
5 O jeigu kas nors padaugina, bet saugosi gerti tiek, kad būtų matomas apsvaigimas? Kai kurių išvaizda, net ir išlenkus daug, beveik neišduoda girtumo. Tačiau manyti, jog čia nieko bloga, reiškia apgaudinėti save. (Jeremijo 17:9) Toks žmogus palaipsniui gali priprasti prie alkoholio ir pasidaryti ‘besaikis vyno gėrėjas’. (Titui 2:3, Brb) Apie tai, kaip klimpstama į alkoholizmą, Karolina Nep rašo: „Tai lėtas, laipsniškas, klastingas, nepastebimas pripratimas.“ Kokie mirtini spąstai piktnaudžiavimas svaigalais!
6 Atkreipk dėmesį ir į Jėzaus perspėjimą: „Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų, girtybės ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai. It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus.“ (Luko 21:34, 35) Gėrimas neturi tiek apsvaiginti, kad žmogus taptų mieguistas ir tingus – tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Jeigu Jehovos diena užkluptų jį tokį?
it-1 p. 656
Girtavimas
Biblijoje smerkiamas. Svaigiųjų gėrimų vartojimas tokiais kiekiais, nuo kurių apgirstama, Biblijoje griežtai smerkiamas. Patarlių knygoje vienas rašytojas labai vaizdžiai ir net moksliškai tiksliai aprašo, kaip besaikis alkoholio vartojimas veikia žmogų: „Kas kankinasi? Kas negali nurimti? Kas ištisai vaidijasi? Kas nuolat dejuoja? Kas bereikalingai žaizdų prisidaro? Kieno akys užburkusios? Tai tie, kurie sėdi parimę prie vyno, kurie ieško pagardinto gėrimo. Nežiūrėk, kad vynas raudonas, kad spindi taurėje [atrodo patrauklus] ir maloniai nubėga žemyn. Galiausiai jis įgelia kaip gyvatė, suleidžia nuodus kaip angis [gali susargdinti, pavyzdžiui, sukelti vidaus organų pakitimus (kepenų cirozę) arba psichikos sutrikimus (baltąją karštligę); būna, kad žmogus netgi miršta]. Tavo akys regės keistus vaizdus [alkoholis slopina centrinę nervų sistemą; silpsta savikontrolė; kyla haliucinacijos; atminties spragas žmogus užpildo pasakodamas visokias nebūtas istorijas; elgiasi nevaržomai] ir širdis kalbės netikusius dalykus [įprastai slopinamas mintis ir geismus girtuoklis reiškia atvirai]“ (Pat 23:29–33; Oz 4:11; Mt 15:18, 19).
Toliau rašytojas pasakoja, kaip jaučiasi ir apie ką mąsto girtaujantis žmogus: „Tu jausiesi, lyg gulėtum jūros viduryje [sumišęs ir bejėgis tarsi skęstantis; galiausiai girtuoklis praranda sąmonę], tarsi linguotum laivo stiebo viršūnėje [kaip stiebo viršūnėje labiausiai jaučiamas laivo supimas ir yra didelis pavojus nukristi, taip ir gerokai padauginus kyla didelis pavojus gyvybei: gali įvykti nelaimingas atsitikimas, ištikti insultas arba girtuoklis gali įsivelti į muštynes], ir kalbėsi: ‘Mane mušė, bet man neskaudėjo, kūlė mane, bet aš nejutau [jis nė nejunta, ką su juo daro kiti]. Kada gi nubusiu? Man reikia išgerti [kad atgautų jėgas, jam būtina išsimiegoti, bet jis jau yra priklausomas nuo svaigalų, tad nekantrauja vėl gerti].’“ Girtuokliui gresia skurdas, nes pinigus jis iššvaisto gėrimams. Kadangi yra visiškai nepatikimas darbininkas, niekas nesamdys jo prie darbų (Pat 23:20, 21, 34, 35).
Ką vertinga radome
Skaitytojų klausimai
Pavyzdžiui, nutukimas gali būti dažno persivalgymo požymis, bet ne visada tunkama tik dėl tos priežasties. Žmogus gali turėti antsvorio dėl kokio nors susirgimo. Polinkis tukti gali būti ir paveldimas. Taip pat reikia turėti omenyje, kad nutukimas yra fizinis reiškinys, o persivalgoma dėl proto nuostatos. Nutukimas apibrėžiamas kaip būklė, kada organizmas yra sukaupęs pernelyg daug riebalų, o įprotis persivalgyti – godus arba nesaikingas piktnaudžiavimas maistu. Todėl, ar asmuo yra besotis, sprendžiama ne iš kūno svorio, o iš to, koks asmens požiūris į valgį. Žmogus gali atrodyti ne per storas ar net liesas, tačiau būti besotis. Be to, požiūris, kas laikytina norma, turint omenyje svorį ar sudėjimą, skiriasi, nelygu vietovė.
LIEPOS 28–RUGPJŪČIO 3 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 24
Stiprinkis, kad sunkumai tavęs nesugniuždytų
it-2 p. 610, pstr. 8
Persekiojimas
Be kita ko, krikščionys galvoja ir apie apdovanojimą, kuris laukia tų, kas ištvers iki galo. Koks apdovanojimas ištikimųjų laukia, pasakė Jėzus: „Laimingi, kuriuos persekioja dėl teisumo, – jų yra dangaus Karalystė“ (Mt 5:10). Jėgų krikščionims teikia ir prikėlimo viltis, taip pat žinios apie Asmenį, kuris tą viltį davė. Prikėlimo viltis įkvepia juos likti ištikimus Dievui, net pakliuvus nuožmiems persekiotojams į rankas ir kilus mirties grėsmei. Tvirtai tikėdami tuo, ką Jėzus pasiekė savo mirtimi, jie drąsiai žvelgia mirčiai į akis (Hbr 2:14, 15). Kad patirdamas spaudimą liktų ištikimas, krikščionis turi turėti tinkamą nuostatą: „Turėkite tokį nusistatymą, kokį ir Kristus Jėzus turėjo. [...] Tapęs žmogumi, jis nusižemino ir buvo Dievui klusnus iki pat mirties, iki mirties ant kančių stulpo“ (Fil 2:5–8). „Dėl būsimo džiaugsmo jis nepaisydamas gėdos ištvėrė kančias ant stulpo“ (Hbr 12:2; taip pat žiūrėk 2 Kor 12:10; 2 Tes 1:4; 1 Pt 2:21–23).
Nors slegiami vargų, išlikime džiugūs
12 Patarlių 24:10 (Skv) teigiama: „Jei, nustojęs drąsos, nusimeni suspaudimo dieną, tai tavo stiprumas sumažėja.“ Kita patarlė sako: „Širdies skausmas slegia dvasią“ (Pat 15:13, Brb). Kai kurie krikščionys nusimena tiek, kad nustoja skaityti Bibliją, nebeapmąsto Dievo Žodžio. Jų maldos darosi paviršutiniškos, jie galbūt atsiskiria nuo bendratikių. Akivaizdu, ilgai trunkantis nusiminimas gali blogai paveikti (Pat 18:1, 14, Brb).
13 Nusiminimas žlugdo, bet jeigu stengiamės išlaikyti teigiamą požiūrį, susitelksime daryti tai, kas teikia malonumą ir džiaugsmą. Dovydas rašė: „Mano džiaugsmas – vykdyti tavo valią, mano Dieve“ (Ps 40:9 [40:8, Brb]). Jei gyvenime ne viskas klostosi, kaip tikėjomės, svarbiausia yra neapleisti dvasinės veiklos. Geriausias liūdesio priešnuodis – užsiimti tuo, kas teikia pasitenkinimą. Jehova sako, jog džiaugsmą ir laimę galime patirti nuolat skaitydami jo Žodį bei gilindamiesi į jo prasmę (Ps 1:1, 2; Jok 1:25). „Malonūs žodžiai“, kurių apstu Šventajame Rašte ir kuriuos girdime per krikščionių sueigas, gali sustiprinti mus ir pralinksminti širdį (Pat 12:25; 16:24, Brb).
Skaitytojų klausimai
Patarlių 24:16 rašoma: „Nors teisusis ir septyniskart pultų, jis atsikels.“ Ar tai reiškia, kad žmogus gali daryti nuodėmes ir jam visada bus atleista?
Ne. Šios eilutės prasmė kitokia. Kalbama apie žmogų, kuris nuolat patiria visokių sunkumų ir išmėginimų, bet visus juos ištveria.
Taigi, Patarlių 24:16 kalbama ne apie žmogų, kuris nupuola dorovine prasme, o apie tokį, kuris nuolat patiria sunkumų ir išmėginimų. Šiandien dievobaimingus žmones užklumpa sveikatos problemos ir kitokios bėdos, kai kuriuos persekioja priešiški valdžios pareigūnai. Tačiau jie kliaujasi Visagalio parama, tiki, kad Dievas jiems padės visus sunkumus ištverti. Tikriausiai žinai ne vieną atvejį, kai Dievas savo tarnui pagelbėjo. Vienoje psalmėje rašoma: „Klumpančius prilaiko Jehova ir pakelia visus palūžusius“ (Ps 41:1–3; 145:14–19).
Ką vertinga radome
Skaitytojų klausimai
Biblijos laikais jaunuolis, norintis ‘statyti savo namus’, tai yra vesti, privalėjo pasvarstyti: „Ar esu pasirengęs visokeriopai rūpintis būsima žmona ir vaikais?“ Kaip jis atsakys į šį klausimą, priklausė, pavyzdžiui, nuo to, ar jis išmoko dirbti, rūpintis savo pasėliais. Dėl to viename iš lietuviškų Biblijos vertimų ši eilutė skamba taip: „Atlik darbus laukuose, priruošk tinkamai dirvą, po to kurk šeimos židinį“ (Šventasis Raštas, vertė Kostas Burbulys, 1988). Ar šis principas taikytinas ir šiandien?
Taip. Vyras, norintis tuoktis, turi būti pasirengęs imtis šeimos galvos pareigų. Jeigu sveikata leidžia, privalės dirbti. Tačiau stropiai darbuotis jam reikia ne tik dėl pragyvenimo. Dievo Žodis įspėja, jog vyras, nesirūpinantis savo šeimos fiziniais, emociniais bei dvasiniais poreikiais, yra blogesnis už netikintį! (1 Tim 5:8) Tad ruošdamasis santuokiniam gyvenimui jaunas žmogus turėtų apgalvoti: „Ar tikrai galėsiu išlaikyti žmoną ir vaikus? Ar esu pasirengęs būti savo šeimos dvasinis vadovas? Ar aš pasiryžęs imtis atsakomybės visai šeimai reguliariai vesti Biblijos studijas?“ Dievo Žodyje aiškiai pabrėžiama, jog šie įsipareigojimai labai svarbūs (Įst 6:6–8; Ef 6:4).
Taigi jaunuolis, ieškantis sau žmonos, turėtų gerai apsvarstyti šį Patarlių 24:27 užrašytą principą. Taip pat ir mergina turi pamąstyti, ar pasirengusi nešti žmonos ir motinos pareigų naštą. Panašius klausimus galėtų sau iškelti ir jauna pora, planuojanti turėti vaikų (Lk 14:28). Laikydamiesi šių Dievo įkvėptų patarimų krikščionys išvengs visokios širdgėlos ir džiaugsis šeimos laime.
RUGPJŪČIO 4–10 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 25
Galvokime, ką ir kada kalbama
Ar liežuvio galią naudoji geram?
6 Kodėl svarbu įžvelgti, kada dera kalbėti? Patarlių 25:11 (Brb) rašoma: „Laiku pasakytas tinkamas žodis yra kaip aukso obuolys sidabro įdėkle.“ Aukso obuolys jau savaime kelia pasigėrėjimą, bet jis tampa dar patrauklesnis, jei papuošiamas sidabro detalėmis. Panašiai yra ir su mūsų kalba: kai prabylame tinkamu laiku, ji būna patraukli ir veiksminga. Kaip tai pasitvirtina?
7 Mūsų žodžiai klausytojui gali būti didelė pagalba, bet tik tada, jei įžvelgsime teisingą metą juos pasakyti. Antraip galime likti nesuprasti. (Perskaityk Patarlių 15:23.) Antai 2011-ųjų kovą žemės drebėjimas ir cunamis nusiaubė rytinę Japonijos dalį, nušlavė ištisus miestus. Daugiau nei 15 000 žmonių prarado gyvybę. Nors nukentėjo ir Jehovos liudytojai, jie kiekviena proga stengėsi guosti liūdinčiuosius Biblijos žodžiais. Tačiau daugelio Japonijos gyventojų sąmonėje yra giliai įsišaknijęs budizmas ir apie Šventojo Rašto mokymus jie žino mažai arba nežino nieko. Mūsų broliai suprato, kad širdgėlos palaužtiems žmonėms kalbėti apie prikėlimo viltį iškart po cunamio nėra tinkamiausias metas. Todėl jie tiesiog guodė nukentėjusius ir remdamiesi Biblija aiškino, kodėl tokie baisūs dalykai atsitinka niekuo nekaltiems žmonėms.
Ar liežuvio galią naudoji geram?
15 Tai, kaip kalbame, neretai yra tiek pat svarbu kaip ir tai, ką kalbame. Kai Jėzus mokė savo miesto Nazareto sinagogoje, žmonės „stebėjosi maloniais žodžiais, sklindančiais iš jo lūpų“ (Lk 4:22). Malonūs žodžiai neatima iš kalbos svarumo, priešingai – daro ją dar paveikesnę. Žmogui tada gera mūsų žodžių klausytis ir lengviau juos priimti (Pat 25:15). Jei norime sekti Jėzaus pavyzdžiu, turime savo pašnekovui rodyti pagarbą, atsižvelgti į jo jausmus, būti švelnūs. Štai kartą Jėzus, pamatęs, kaip minia žmonių stengiasi, kad galėtų jo pasiklausyti, pajuto jiems gailestį ir „ėmė mokyti juos daugelio dalykų“ (Mk 6:34). Jėzus net įžeidinėjamas nesigriebdavo šiurkščių žodžių (1 Pt 2:23).
16 Kalbėti taktiškai ir maloniai gali būti nelengva, kai pašnekovas yra mums labai artimas – šeimos narys ar draugas. Gerai pažinodami žmogų, jaučiamės laisvai ir manome galį sakyti jam viską, kas tik šauna į galvą. O kaip darė Jėzus? Ar jis manė, kad glaudus ryšys su mokiniais suteikia jam teisę kalbėti su jais aštriai? Anaiptol. Kai artimiausi sekėjai ginčijosi, kuris iš jų didžiausias, Jėzus pataisė juos švelniais žodžiais ir kaip pavyzdį pastatė tarp jų vaikelį (Mk 9:33–37). Vyresnieji, sekdami Jėzumi, suklydusį bendratikį stengsis paprotinti „romumo dvasioje“ (Gal 6:1).
w 95/6 p. 16, pstr. 8
Skatinti mylėti ir daryti gerus darbus – kaip?
8 Tarnaudami mūsų Dievui, kiekvienas iš mūsų skatinkime vienas kitą pavyzdžiu. Jėzus tikrai skatino savo klausytojus. Jis mylėjo krikščioniškos tarnybos darbą ir aukštino tarnybą. Jis pasakė, kad tai jam buvo kaip maistas (Jono 4:34; Romiečiams 11:13, ŠvR). Toks entuziazmas gali būti užkrečiantis. Ar tu gali panašiai parodyti savo džiaugsmą tarnyboje? Atidžiai vengdamas kalbėti pagyrūnišku tonu, dalinkis džiugiais atvejais iš savo patirties su kitais susirinkime. Kai tu pakvieti kitus dirbti kartu su tavimi, pagalvok, ar tu gali padėti jiems rasti tikrą malonumą kalbėtis su kitais apie mūsų Didįjį Kūrėją, Jehovą (Patarlių 25:25).
Ką vertinga radome
it-2 p. 399
Romumas
Žmogus yra romus todėl, kad jo tikėjimas tvirtas, ir jis žino, iš kur gali gauti stiprybės. Romų žmogų sunku išmušti iš pusiausvyros, priversti pasielgti neprotingai. O kas vilties ir tikėjimo neturi, jaučiasi nesaugus, todėl romus būti negali, jam sunkiau susitvardyti. Toks žmogus, kaip sakoma patarlėje, „yra tarsi miestas su pralaužta siena“ (Pat 25:28). Jis lengvai pažeidžiamas, neatsparus visokioms blogoms mintims, skatinančioms elgtis netinkamai.
RUGPJŪČIO 11–17 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 26
Laikykis atokiai nuo „kvailio“
it-2 p. 729, pstr. 6
Lietus
Metų laikai. Pažadėtojoje žemėje yra du pagrindiniai metų laikai – vasara ir žiema, kuriuos dar galima pavadinti sausuoju sezonu ir lietaus sezonu. (Palygink su Ps 32:4; Gg 2:11.) Nuo maždaug balandžio vidurio iki spalio vidurio kritulių iškrenta labai mažai. Tad per javapjūtę lietaus tikimybė menka. Kaip skaitome Patarlių 26:1, lietus per pjūtį būtų didelis netikėtumas. (Palygink su 1 Sam 12:17–19.) Per lietaus sezoną lietus nepliaupia ištisai, būna ir giedrų dienų. Kadangi lietūs užeina šaltuoju laikotarpiu, patekus į lietų galima sušalti (Ezr 10:9, 13). Todėl gera pastogė tokiu metu yra tikras išsigelbėjimas (Iz 4:6; 25:4; 32:2; Job 24:8).
w87 10/1 p. 19, pstr. 12
Sudrausminimas duoda teisumo vaisių
12 Kai kuriems žmonėms reikia griežtesnių auklėjimo priemonių, kaip skaitome Patarlių 26:3: „Botagas – arkliui, kamanos – asilui, o lazda – kvailio nugarai.“ Izraelitai neretai patys prisišaukdavo bėdų, ir Jehova leisdavo jiems pavargti: „[Izraelitai] priešinosi Dievo žodžiams, Aukščiausiojo pamokymų nepaisė. Per sunkumus jų širdį Dievas mokė nuolankumo. Jie klupo, ir nebuvo kas padėtų. Bet savo bėdoje jie šaukėsi Jehovos, ir gelbėjo jis iš nelaimės“ (Psalmyno 107:11–13). Tačiau yra tokių užsispyrusių žmonių, kurie nepasiduoda jokiai auklybai. Apie tokius pasakyta: „Žmogus, kuris pabartas užsispiria, ūmai kris ir nebeatsikels“ (Patarlių 29:1).
it-2 p. 191, pstr. 4
Luošas, luošumas
Patarlėse. „Kas patiki reikalą kvailiui, tas sau koją pjauna [save luošina], pats save žaloja“, – rašo išmintingasis karalius Saliamonas. Žmogus, nusisamdęs kvailį, patirs vienus nuostolius. Darbas bus neatliktas ir žala padaryta didžiulė (Pat 26:6).
Ką vertinga radome
it-1 p. 846
Kvailys
Atsakydamas kvailiui „pagal jo kvailumą“, t. y. naudodamas tokius pat žeminančius argumentavimo metodus, žmogus nusileidžia iki jo lygio ir iš esmės pritaria jo kvailai mąstymo logikai ir elgesiui. Kad šiuo atžvilgiu netaptume panašūs į kvailį, Patarlių 26:4 mums patariama: „Neatsakyk kvailiui pagal jo kvailumą.“ Kita vertus, kaip skaitome 5 eilutėje, kartais gerai atsakyti kvailiui „pagal jo kvailumą“, tik kitokia prasme – t. y. išanalizuoti jo teiginius, atskleisti jų absurdiškumą ir parodyti, kad jo paties argumentai veda prie visiškai kitokių išvadų.
RUGPJŪČIO 18–24 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 27
Geri draugai – didžiulė vertybė
Jehova brangina nuolankius savo tarnus
12 Nuolankus žmogus bus dėkingas bendratikiui už pamokymą ar pastabą. Pailiustruokime tai pavyzdžiu. Įsivaizduok, kad šnekučiuojiesi su keliais bičiuliais Karalystės salėje. Vienas iš jų pasivedėja tave į šalį ir mandagiai pasako, kad tau tarp dantų matosi maisto likučių. Nors ir pasijauti nesmagiai, tikriausiai esi jam dėkingas, kad apie tai pasakė. Net pagalvoji: kaip būtų buvę gerai, jei kas nors anksčiau būtų tave perspėjęs. Dėkingi būsime ir bendratikiui, kuris ryžtasi atkreipti mūsų dėmesį į tai, ką darome negerai. Į tą žmogų žiūrėsime kaip į draugą – ne kaip į priešą. (Perskaityk Patarlių 27:5, 6; Gal 4:16.)
it-2 p. 491, pstr. 3
Kaimynas
Tačiau Patarlių knygoje patariama draugu tikėti ir pasitikėti ir prireikus prašyti jo pagalbos: „Nepalik savo draugo nė tėvo draugo ir ištikus nelaimei nekeliauk į savo brolio namus. Geriau kaimynas šalia negu brolis toli“ (Pat 27:10). Rašytojas, regis, nori pasakyti, kad gerą šeimos draugą reikia labai vertinti ir kad pagalbos verčiau kreiptis į jį nei į toli gyvenantį, nors ir labai artimą, giminaitį, pavyzdžiui, brolį, nes šis negalės į pagalbą ateiti taip greitai, kaip arti gyvenantis draugas.
Jaunuoli, koks bus tavo gyvenimas?
7 Viena pamoka – draugais rinktis žmones, kurie darys teigiamą įtaką. Kitaip tariant, tuos, kas myli Jehovą ir yra jam klusnūs. Neapsiribok vien bendraamžiais. Atmink, Jehoašas buvo daug jaunesnis už savo globėją Jehojadą. Kokie yra tavo draugai? Ar jie padeda ugdytis tikėjimą Jehova? Ar brangina Dievo nustatytas normas ir skatina tave jų laikytis? Ar kalba apie Jehovą ir apie tiesą? Ar nebijo prireikus tave pataisyti? O gal tau pataikauja ir šneka vien tai, ką nori girdėti? (Pat 27:5, 6, 17) Atvirai sakant, jeigu tavo bičiuliai Dievo negerbia, jie tau nereikalingi. Bičiuliaukis su tais, kas Jehovą myli. Nepasitrauk nuo jų ir jie visada tau padės (Pat 13:20).
Ką vertinga radome
Patarlių knygos apžvalga
27:21. Kai mus kas nors pagiria, gali atsiskleisti, kokie iš tikrųjų esame. Jeigu pripažįstame, kad viskas ateina nuo Jehovos, ir su dar didesniu atsidavimu jam tarnaujame, akivaizdu, jog esame nuolankūs. O jei giriami imame puikuotis, vadinasi, nuolankumo mums trūksta.
RUGPJŪČIO 25–31 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 28
Būkime Jehovos akyse teisūs
w93 5/15 p. 26, pstr. 2
Ar tu su Jehova visa širdimi?
„Nedorėlis bėga, net kai niekas jo nesiveja, o teisusis – drąsus kaip liūtas“ (Patarlių 28:1). Teisieji yra tvirto tikėjimo, pasitiki Dievo Žodžiu ir net gresiant pavojams drąsiai tarnauja Dievui.
it-2 p. 1139, pstr. 3
Supratimas
Tie, kas nusigręžia nuo išminties Šaltinio. Tas, kas pasuka nuodėmės keliu, priimdamas sprendimus ir planuodamas ateitį į Dievą visiškai neatsižvelgia (Job 34:27). Toks žmogus aklai seka savo širdimi ir nemato, kad eina klystkeliu. Jam stinga nuovokos (Ps 36:1–4). Nors ir sakosi, kad garbina Dievą, toks asmuo labiau kliaujasi žmonių išmintimi, o ne Dievo (Iz 29:13, 14). Savo netikusį elgesį jis pateisina ir laiko tai linksmu nuotykiu (Pat 10:23), jis pasidaro žiaurus, jo mąstymas tampa iškreiptas ir kvailas. Jis net ima manyti, kad nematomas Dievas nemato ir nesupranta jo veiksmų, tarsi Dievas būtų praradęs tokį gebėjimą (Ps 94:4–10; Iz 29:15, 16; Jer 10:21). Savo elgesiu jis iš esmės sako: „Nėra Jehovos!“ (Ps 14:1–3). Jis išstumia Dievą iš savo gyvenimo. Kadangi nesivadovauja Dievo išmintimi, jis negali įžvelgti problemų esmės, teisingai įvertinti situacijos ir visų aplinkybių ir galiausiai priimti teisingo sprendimo (Pat 28:5).
it-1 p. 1211, pstr. 4
Ištikimybė Dievui
Tokia nepalaužiama ištikimybė įmanoma ne tam, kuris pasitiki savo paties moraline stiprybe, o tam, kuris tvirtai tiki ir kliaujasi Jehova ir jo gelbstinčia galia (Ps 25:21). Dievas žada jam ištikimus žmones saugoti tarsi skydas, būti jiems tvirtove (Pat 2:6–8; 10:29; Ps 41:12). Kadangi tokie žmonės visada stengiasi elgtis, kaip patinka Jehovai, jų gyvenimas stabilus, jie eina tiesiu keliu į tikslą (Ps 26:1–3; Pat 11:5; 28:18). Tiesa, kol viešpatauja nedorėliai, doram žmogui gali tekti kentėti, netgi mirti. Beje, Jobui buvo sunku suprasti, kodėl taip yra. Tačiau Jehova patikina, kad dorų žmonių pastangas pastebi. Todėl „jų paveldas išliks per amžius“ ir jie gali būti ramūs dėl savo ateities, žinodami, kad „paveldės gerovę“ (Job 9:20–22; Ps 37:18, 19, 37; 84:11; Pat 28:10). Kaip byloja ir Jobo gyvenimas, žmogaus tikroji vertė ir garbingumas priklauso ne nuo jo turto, o nuo to, ar jis ištikimas Dievui (Pat 19:1; 28:6). Vaikai, turintys Dievui ištikimus tėvus, yra laimingi (Pat 20:7). Iš tėvų jie paveldi didžiulį turtą – gali mokytis iš jų gyvenimo pavyzdžio, taip pat jiems pereina tėvų pelnytas garbingas vardas.
Ką vertinga radome
Simbolinės širdies priepuolio galima išvengti
Pernelyg didelis pasitikėjimas savimi. Daugelis širdies priepuolį patyrusių asmenų net prieš pat jam ištinkant buvo įsitikinę esą geros sveikatos. Dažnai tokie žmonės atsisakydavo sveikatos patikrinimo kaip visiškai bereikalingo dalyko. Galbūt kai kurie panašiai mano, jog nieko negali atsitikti vien dėl to, kad jie jau kurį laiką yra krikščionys. Tokie žmonės galbūt neprisiverčia pasitikrinti savo dvasinės būklės, arba ištirti savęs, kol neištinka nelaimė. Labai svarbu turėti omenyje vieną apaštalo Pauliaus duotą gerą patarimą dėl pernelyg didelio pasitikėjimo savimi: „Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri, kad nepultų.“ Išmintinga pripažinti savo prigimties netobulumą ir reguliariai išsitirti dvasinę būklę (1 Korintiečiams 10:12; Patarlių 28:14).